Taiklus graižtvavamzdžio šautuvo šūvis

Pagaliau išsipildė ilgai laukta svajonė: medžiotojo rankose – graižtvavamzdis medžioklinis šautuvas. Mintyse: visi žvėrys aplinkui pusės kilometro spinduliu – mano. Štai ir norėčiau skeptiškai nusišypsoti – taip tikrai nebus. Taikliai šaudyti graižtvava-mzdžiu šautuvu daug sudėtingiau, nei daugelis mano. Visų pirma tai sąlygoja šūvio atstumas. Daug tenka girdėti pasakojimų apie ypač tolimus (500-600 m) šūvius. Tačiau per nemenką medžiotojo praktiką sutikti tokio šaulio neteko. Galėčiau tvirtai pasakyti, kad iš esmės maksimalus taiklaus šūvio atstumas – apie 300 m. Beveik visuose kataloguose, kuriuose nurodomos graižtva-vamzdžių šautuvų šovinių balistinės savybės, taip pat nurodomas maksimalus 300 m atstumas, o optimalus šūvio atstumas nurodomas daug mažesnis. Vokiečių kalba optimalus šūvio atstumas žymimas raidėmis GEE. Ir šis atstumas įvairaus kalibro ir galingumo šovinių yra apie 140-190 m. Apžvelgęs pirmojo po ranka pasitaikiusio katalogo „Eduard Kettner 200/2001″ graižt-vavamzdžių šautuvų šovinių parametrų lenteles, pastebėjau, kad visų ten apibūdintų šovinių – nuo 22 Hornet iki .375 Holand-Holand Magnum – mažiausias GEE buvo šovinio .22 Hornet – 134 m, o didžiausias -šovinio 6,5×68 – 222 metrai. Reikėtų tikėti šiais skaičiais, nes jie gauti išbandant šimtus šovinių, o ne išlaužti iš piršto. Svarbu dar ir tai, kad. prišaudžius šautuvą optimaliam atstumui, praktiškai iki 200 m. šaudant įvairaus svorio kulkomis beveik nereikalingos jokios taikymo korekcijos.

Norint taikliai šaudyti, reikia daug ir kantriai mokytis. Šaulio rankos turi priprasti prie šautuvo, šaulys turi įgusti tiksliai prisidėti šautuvą prie peties, „pagauti“ taikiklyje taikinį ir švelniai nuspausti nuleistuką. O tai reikia atlikti greitai ir tiksliai.
Visų pirma prieš vykstant medžioti reikia žinoti, kaip tas mūsų išsvajotas šautuvas šauna. O konkrečiai – šautuvą reikia prišau-dyti. Tai reikštų, kad šautuvo šauta kulka turi pataikyti į tą tašką, į kurį taikėme. Pirmiausia reikia prišaudyti šautuvą, naudojantis mechaniniais taikikliais. Paprastai tai taikiklis (taikiklio plokštelė), esantis arčiau šaulio akies, ir kryptukas, esantis ant vamzdžio galo. Naudodamiesi šiais taikymo mechanizmais, prišaudome šautuvą 100 m atstumu, [vairių konstrukcijų ir tipų šautuvų galimi įvairūs taikiklių ir kryptukų reguliavimo būdai, atsižvelgiant į tai, kaip sukonstruoti tie mechanizmai. Galimi variantai: taikiklis nejudantis – kryptuką galima aukštinti ar žeminti, taip pat pastumtį į dešinę ar kairę pusę; taikiklį galima pastumti į dešinę ar kairę – kryptuką aukštinti ar žeminti; taikiklį aukštinti ar žeminti, kryptuką pastumti į dešinę ar kairę; taikiklį aukštinti ar žeminti, taip pat pastumti į dešinę ar kairę pusę -kryptukas nejudantis. Naudojantis skirtingomis sistemomis, pirmiausiai reikia suprasti, kaip pasikeis pataikymo vieta taikinyje, keičiant taikiklio ar kryptuko vietą vamzdžio atžvilgiu:
• taikiklis aukštyn – pataikymo taškas pakils aukštyn;
• taikiklis žemyn – pataikymo taškas nusileis žemyn;
• taikiklį pastumsime į kairę – pataikymo taškas pasislinks į kairę;
• taikiklį pastumsime į dešinę – pataikymo taškas pasislinks į dešinę.

Taigi taikiklio pastūmimo kryptis yra tiesiogiai susijusi su pataikymo tašku: kur slenkame taikiklį – ten slenkasi pataikymo taškas.

Keisdami kryptuko padėtį vamzdžio atžvilgiu, viską gausime atvirkščiai:
• kryptuką leidžiame žemyn – pataikymo taškas kyla aukštyn;
• kryptuką keliame aukštyn – pataikymo taškas leidžiasi žemyn;
• kryptuką stumiame į kairę – pataikymo taškas slenka į dešinę:
• kryptuką stumiame į dešinę – pataikymo taškas slenka į kairę;

Tai reikia labai gerai įsisąmoninti – sutaupysite šovinių, laiko ir nervų.
Šautuvą prišaudome šaudykloje ir būtinai įtvirtindami jį specialiame stove. Naudodami gerą stovą taip pat sutaupysime daug minėtų dalykų. Reikia labai skeptiškai vertinti kai kurių „specialistų“ posakį „O kam to reikia? Geriausiai nuo automobilio stogo arba „iš rankos“. Ir baigta“. Deja. toli gražu ne taip. Kaip minėjau, prišaudome iš 100 m atstumo. Taikinys – balto popieriaus lapas su centre nupieštu 5 cm skersmens juodu apskritimu.
Prišaudoma turėtų būti taip: stove tvirtai įtvirtinamas šautuvas. Žiūrint per patį vamzdžio kanalą, nutaikoma į juodą apskritimą. Vėliau žiūrime per taikiklį. Jei taikymo ašys daugmaž sutampa – galima šauti. Jeigu žiūrint per vamzdžio kanalą ir per taikiklį skirtumai dideli – reikia, keičiant taikiklio ir kryptuko padėtis, abi taikymo ašis. kiek vizualiai įmanoma, suvesti į vieną tašką. Jei tai atliksite kruopščiai – kulkos pataikymo taškas turėtų būti maždaug ten. kur ir laikėtės. Jei rezultatas jūsų netenkina – toliau koreguokite, keisdami taikiklio ir kryptuko padėtis. Šaudant su mechaniniais taikikliais, normaliu laikytinas pataikymo tikslumas, jei į 8-10 cm diametro juodą apskritimą pataikome 5 šūvius iš eilės.
Daugelis, tik įsigiję graižtvavamzdį šautuvą, jį tuojau „apginkluoja“ optiniu taikikliu. Tai labai gerai. Optinis taikiklis labai padės taikliai šaudyti. Tačiau reikia žinoti, kad optinis taikiklis – tai sudėtingas prietaisas, reikalaujantis tinkamai elgtis su juo.
Visų pirma (ir bene svarbiausia) reikia tinkamai pritvirtinti taikiklį prie šautuvo. Geriausia naudoti originalius tvirtinimo stovus, skirtus tos konstrukcijos ir to tipo šautuvui. Juos gamina firmos, gaminančios šautuvus, firmos, gaminančios optinius taikiklius, arba firmos, gaminančios tik įvairius tvirtinimo stovus. Visi šie tvirtinimo stovai konkrečiam šautuvo tipui yra tiksliai apskaičiuoti, pritaikyti ir, montuojant optinį taikiklį, dėl tokio stovo paprastai jokių problemų nekyla. Naudojant savadarbius ar neoriginalius stovus reikia laikytis tokio principo: šautuvo vamzdžio kanalo ašis ir optinio taikiklio optinė ašis turi būti visiškai lygiagrečios. Tuojau pasigirs „specialistų“ priekaištų, jog visuose leidiniuose vaizduojama, kad optinis taikiklis montuojamas kampu pakrypęs į vamzdį. Taip vaizduojama, tačiau tikrai taip nėra. Norint tai įrodyti, reikia panagrinėti optinio taikiklio sandarą. Optinis taikiklis – tai vamzdis, kuriame yra keli ar keliolika lęšių, tiksliau žiūronas, ir būtinai nubrėžtos taikymosi linijos, liaudiškai „kryžius“. Tos linijos būna įvairių konfigūracijų, tačiau visos jos rodo tašką. į kurį taikomasi. Išorėje prie šio žiūrono tvirtinami taikymosi linijų reguliavimo būgneliai. Juos sukiojant taikymosi linijas galima slankioti aukštyn-žemyn arba į kairę-dešinę. Dabar vis daugiau naudojama optinių taikiklių, kurių taikymo linijos paprastai yra centre, o sukinėjant būgnelius taikiklio okuliare, perkeliamas vaizdas. Tačiau tai nekeičia esmės. Mums rūpi, kiek galima perkelti taikymo tašką, sukant būgnelį. Atsukę optinio taikiklio būgnelio apsauginį dangtelį, matome būgnelio galvutę su danteliais. Sukamas būgnelis fiksuojamas terkšle. Taip sukdami būgnelio galvutę, per vieną apsisukimą suskaičiuosime 60 trakštelėjimų. Ir kiek gi pasislenka taikymo linijos, pasukus būgnelį per vieną trakštelėjimą? Taikymo linijų mechanizmo sriegio žingsnis 0,5 mm. Apsukus būgnelį vieną kartą, taikymo linijos pasislenka 0.5 mm. Apskaičiuojame vieno trakštelėjimo eigą: 0.5:60=0.008 mm. Tai labai mažai. Kartu perskaitome užrašą ant būgnelio galvutės. Ant mano turimo japonų firmos „Sako“ 4-12X56 optinio taikiklio užrašas toks: „1 eliek 0’A“ 100 yd“. O ir ant daugumos optinių taikiklių rasite tokį užrašą. Išvertus į suprantamą kalbą reikštų – pasukus būgnelį per vieną trakštelėjimą, pataikymo taškas šimto jardų (91 m) atstumu pasislinks 6.3 mm. Tai nemažai, palyginti su tuo. kiek pasislenka taikymo linijos optinio taikiklio viduje. Šiek tiek padauginę, kad ir dešimt kartų, gautume: pasukus būgnelį dešimt trakštelėjimų, paslinkus taikymo linijas optinio prietaiso viduje 0.008 mm. kulkos pataikymo taškas už 100 jardų pasislinks 6,3 cm. Manau, tai turėtų paaiškinti, kodėl montuojant optinį taikiklį su stovu prie ginklo būtina griežtai laikytis minėtos taisyklės – optinio taikiklio optinė ašis ir vamzdžio kanalo ašis turi būti griežtai lygiagrečios. O kad taikymo linija sutaptų su kulkos trajektorija, kaip matote, būgneliais labai preciziškai reikia sureguliuoti taikymo linijas. O būgneliai paprastai apsisuka du ar du su puse apsisukimo. Tai reikštų, kad už 100 jardų jūs galite kulkos pataikymo tašką visomis kryptimis paslinkti maždaug po 45 cm. Tereikia, kad, tvirtinant stovą, optinio taikiklio ašis pasislinktų nors 0.5 mm – ir jums jau nebepadės joks būgnelių sukiojimas. Ir tenka, paprastai lauko sąlygomis, neturint įrankių, naudojant folgą ar kitokias po ranka patekusias priemones bandyti suderinti tą optinio taikiklio ašies ir vamzdžio kanalo ašies lygiagretumą. Tai retai pavyksta. Teks grįžti ir ieškoti specialisto, kad suderintų tas prakeiktas ašis.

Mechaniškai tvirtinant optinio taikiklio laikiklį prie ginklo ir patį optinį taikiklį prie laikiklio, kontroliuoti ašių lygiagretumą galima gana grubiai, žiūrint per vamzdžio kanalą. Tiksliau tai daroma lazeriniu prietaisu, tarsi pratęsiančiu vamzdžio kanalo ašį, arba specialiu optiniu prietaisu, atliekančiu tą pačią funkciją. Šie prietaisai įstatomi į vamzdžio kanalą. Įsitikinus, kad ašys lygiagrečios, arba jei jūsų šautuvo mechaninis taikiklis buvo sureguliuotas anksčiau, ir, žiūrint per optinio taikiklio okuliarą ir per mechaninį taikiklį, nusitaikymo taškas sutampa -teks imtis prišaudymo.

Prišaudymui naudojami įvairūs taikiniai. Paprasčiausias – baltas bet kokio dydžio popieriaus lapas su viduryje nupieštu 5 cm skersmens juodu centru. Tvirtai prispaudus šautuvo buožę prie peties, nepaisant to. kad jis yra įtvirtintas stove, stovo reguliavimo elementais optinį taikiklį nutaikome į juodo apskritimo vidurį. Šauname šūvį. Žiūrime, kur pataikė kulka. Nieko baisaus, jeigu kulkos pramušta skylutė yra per gerą sprindį į bet kurią pusę nuo juodo apskritimo centro. Jeigu atstumas nuo centro iki kulkos pramuštos skylutės yra daug didesnis (apie 50 cm) jau gali kilti problemų, nes gali nebeužtekti būgneliais daromų pataisų. Sakykime, kad kulkos pramušta skylutė yra apie 10 cm į dešinę ir šiek tiek žemiau centro.
Aišku, žiūrint per optinio taikiklio okuliarą, jūsų šautuvas jau taikys išvis nežinia kur, nes atatrankos jėga jį stipriai sukrėtė. Tad toliau darome taip: per optinį taikiklį šautuvą vėl nutaikome į juodo apskritimo centrą. Sukdami horizontalių prietaisų būgnelį, taikymo liniją vedame ant kulkos pramuštos skylutės. Ir sukdami vertikalių prietaisų būgnelį nuleidžiame horizontalias taikymosi linijas taip pat iki kulkos pramuštos skylutės. Tai atliekame labai atsargiai, trumpu atsuktuvėliu. jokiu būdu mechaniškai nesujudinę šautuvo. Kad kulkos pramušta skylutė būtų geriau matoma per optinį taikiklį, jos konturus galima apvesti juodu flamasteriu. Tai atlikus, galima labai paprastai pasamprotauti: taikant į taikinį pirmą kartą, optinis taikiklis taikė į taikinio centrą, o šautuvo vamzdis taikė šiek tiek žemiau ir dešiniau, kur ir pasiuntė kulką. Antrame etape optinį taikiklį taikome į taikinio centrą, o ir vamzdis turėtų pataikyti į kulkos pramuštą skylutę. Dar vienas šūvis. Rezultatas – kulka pataikė į taikinio centrą! Reikėtų iššauti dar vieną kartą, kad įsitikintumėte. Kaip matote, viską darant kruopščiai, pakanka trijų šovinių.

Gali atsitikti, kaip minėjau, jeigu pirmą kartą kulka labai toli nukryps nuo taikinio centro, sukant reguliavimo būgnelius gali nebeužtekti jų eigos. Tada. kaip jau sakyta, teks peržiūrėti, kaip mechaniškai pritvirtintas optinis taikiklis, ir vėl viską pradėti iš pradžių. Tam nereikia gailėti laiko ir kantrybės – vėliau būsite garantuoti savo šautuvo taiklumu. Jeigu laimikis nuo jūsų paspruko sveikas kažką pats blogai padarėte, nekaltinkite šautuvo.

Dai norėčiau priminti, kad retkarčiais reikia iššauti vieną kitą šūvį į taikinius, norint įsitikinti, ar viskas gerai, nes galimi atvejai, kad šautuvas nugriuvo paremtas į medį ar kas nors neatsargiai į jį gulintį ant automobilio sėdynės, atsirėmė.
Jeigu šautuvo savininkas abejoja savo sugebėjimais ar neturi reikiamų prietaisų, šautuvą prišaudyti galima patikėti specialistui. Paprastai tokį specialistą jums nurodys ginklų parduotuvėse ar medžiotojai, kurie jau buvo su šia problema susidūrę.

Dar norėčiau patarti, kad ta visuma -šautuvas, optinis taikiklis ir optinio taikiklio laikiklis turi būti geros kokybės. Dažnai būna. kad įsigijus tikrai gerą šautuvą ir taip pat gana gerą optinį taikiklį, jo tvirtinimo stovas pasitaiko prastas, ir šis komplektas gerų rezultatų neduos. Tai būtina prisiminti, nes kartais mūsų medžiotojai net už galvos griebiasi, sužinoję, kad gero optinio taikiklio ir jo tvirtinimo stovo kaina beveik prilygsta gero šautuvo kainai.
Štai tokiomis savo mintimis norėjau pasidalinti su kolegomis medžiotojais. Būtų labai malonu išgirsti ar perskaityti ir jūsų mintis šia tema.[divide style=“2″]
Autorius: Gedvydas Petelis
Šaltinis: Žurnalas „Medžiotojas ir medžioklė“

Kopijuoti ar kitaip platinti čia pateikta turinį be mūsų sutikimo draudžiama!

Užsiprenumeruokite žurnalą „Medžiotojas ir medžioklė“

ĮVERTINKITE ŠĮ STRAIPSNĮ

Įvertinimas: 0 / 5. Balsavo: 0

Būkite pirmas ir įvertinkite šį straipsnį!

Turinys:
Už šmeižiančius, asmens garbę ir orumą įžeidžiančius, socialinės grupės ar kitokios neapykantos skatinančius komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę asmenys, kurie įstatymų nustatyta tvarka gali būti patraukti atsakomybėn. Vartotojas sutinka, kad Miske.lt neribotą laiką saugotų jo IP adresą ir pareikalavus atskleistų jį įgaliotoms institucijoms.

4 komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *