Stirninų medžioklė su vilbyne

Pastaruoju metu trofėjinė medžioklė tampa vis populiaresnė. Dėl to norėčiau pakalbėti apie vieną iš pagrindinių tokios medžioklės būdų. Tai žvėrių viliojimas su akustiniais įtaisais (vilbynėmis). Šis būdas atsirado labai seniai, tačiau ir šiandien yra nemažai jo mėgėjų. Be abejo, ši medžioklė sudėtinga, jai reikia tam tikrų įgūdžių ir žinių, kuriomis ir noriu pasidalyti su žurnalo skaitytojais.

Nustebinsiu pasakęs, kad pats niekada nesu specialiai medžiojęs stirnų su vilbyne, o šios patirties įgijau per kitas medžiokles ir tiesiog lankydamasis medžioklės plotuose. Reikalas tas, kad kišenėje visada nešiojuos stirnų vilbynę ir pasitaikius patogiai progai atlieku eksperimentus viliodamas šiuos gyvūnus. Taip būdavo ir per vilkų medžiokles imituojant jų staugimą, ir tykant šernų, kai stirnas traukiantis vilbynės garsas negalėjo nekliudyti pagrindinei medžioklei ir padėjo įgyti tam tikros patirties.

Stirnų viliojimu su vilbyne susidomėjau per medžiokles Austrijoje, matydamas, kaip lengvai mano draugai jas prisivilioja ir nušauna, beje, su vilbyne pritraukdavo abiejų lyčių įvairaus amžiaus stirnas – ir stirniukus, ir stirnas, ir stirninus, sumaniai reguliuodami vilbynės slankiklį. Aišku, įsigeidžiau tokios vilbynės ir gavau dovanų būtent tą, su kuria sumaniai buvo viliojamos stirnos, todėl abejonių dėl jos veiksmingumo nekilo. Naudojau firmos „Hubertus“ vilbynė, ištekinta iš buko medienos. Jos viduje yra plastikinis lovelis, iš viršaus jį dengia liežuvėlis- membrana, o virš jo – slankiklis, su kuriuo galima reguliuoti vilbynės garsų tonus.

Vilbynę galima naudoti medžiojant stirnas, su ja galima imituoti sužeisto kiškio ar net anties skleidžiamus garsus. Šios vilbynės įtrauktos į visus šiuolaikiškus medžioklės katalogus, jų įsigyti Rusijoje galima bet kurioje rimtoje medžioklės reikmenų parduotuvėje, o turint tam tikrų įgūdžių ir pasidaryti pačiam. Reikiamam tonui vilbynė derinama tiktai iš klausos, remiantis savo medžioklės praktika. Būtent tai yra pagrindinis veiksnys mano aprašomoje medžioklėje.

Grįžęs namo iš pradžių negalėjau suprasti, kodėl mano vilbynė veikia ne visada, nors pats mačiau, kad Austrijoje stirnos tiesiog būriais traukė girdėdamos jos garsą. Paskui išmokau derinti vilbynę priklausomai nuo metų laiko, juk su ja galima medžioti ne tiktai per stirnų rują. Nors reikia pripažinti, kad tokios medžioklės mūsų šalyje ne tokios sėkmingos kaip, pavyzdžiui, Austrijoje, nes stirnų čia daug mažiau, o rujos metu medžioti sudėtingiau, nes miškuose tada būna daugybė grybautojų ir uogautojų.

Medžioti šiuo būdu geriausia atkampiausiose vietose. Man pavykdavo privilioti stirninus 2–3 m atstumu, jie kelias minutes įdėmiai žiūrėdavo į mane negalėdami susigaudyti, tačiau pastebėję menkiausią krustelėjimą sprukdavo į artimiausią mišką ar krūmynus ir paskui išvilioti iš ten jų jau nepavykdavo. Tačiau tada, kai žvėris manęs nepastebėdavo, priviliotas vilbynės garso ir neradęs gentainio, jis kuriam laikui pasitraukdavo į mišką ar krūmus, o paskui vėl pasirodydavo išgirdęs vilbynės garsus.

Gerai naudoti vilbynę per medžioklę prisėlinant vešlia žole apaugusiuose laukuose, kuriuose paprastai guli nemažai žvėrių, nes išgirdę vilbynės garsus jie visada atsikelia pažiūrėti, kas vyksta. Svarbiausia, kad žvėris tuo metu nedaro staigių judesių ir į jį galima nusitaikyti, o pasirinkus patogią padėtį – ir prisivilioti. Stirnų medžioklė su vilbyne paprastai sėkmingiausia būna per jų rują, maždaug nuo liepos vidurio iki rugpjūčio pabaigos. O geriausias stirninų pasirodymas – pirmoje rugpjūčio pusėje. Viliojimo esmė yra tai, kad medžiotojas, imituodamas patelės kvietimą, privilioja patiną. Literatūroje aprašyta daugybė vilbynių sistemų, tačiau dauguma medžiotojų moka pamėgdžioti stirnų balsus naudodamiesi parankinėmis priemonėmis. Aš patarčiau naudotis patikimesniu būdu: galima sėkmingai privilioti stirnas įrėžus žymas su brėžikliu ant šaukšto ir vilbynės slankiklio, kad reikiamu momentu būtų galima greitai ją suderinti, pavyzdžiui, privilioti jaunai arba senai stirnai, stirniukui ar stirninui.

Jei pats medžiotojas negali tinkamai suderinti savo vilbynės, tai gali padaryti specialistai. Tada tereikės nustatyti slankiklį ties reikiama žyma, nes šios vilbynės konstrukcija labai tvirta ir stabili – ja galima naudotis visą gyvenimą.

Kodėl su vilbyne geriausia medžioti rugpjūčio pradžioje? Ogi todėl, kad šiuo metu medžioklės vietoje jaunų ir senų patelių būna jau gerokai mažiau, o patinų lytinis instinktas dar stiprus – jie jautriai reaguoja į patelių kvietimą ir, žinoma, į vilbynės skleidžiamus garsus.

Taigi medžioklės sėkmė rujai baigiantis tiktai didėja. Rujos pradžioje patinus geriausia vilioti jaunos patelės balsu, o pabaigoje – senos. Medžioklėje labai padeda malonus šiltas oras be vėjo, nes esant vėjui vilbynės veikimo diapazonas gerokai sumažėja dėl miško ošimo ir apskritai prasto garsų sklidimo, taigi orą medžioklei reikia tinkamai pasirinkti. Medžiojama šviesiuoju paros metu, kai galima taikliai šauti ir apskritai lengviau pastebėti žvėrį. Stirnos gyvena nelygiose vietovėse, kur yra daug laukymių, tarpumiškių, pelkių, mišrių ir plačialapių medžių miškų, tad stirninas gali pasirodyti visai netikėtoje vietoje. Todėl visada reikia stengtis užsiimti kuo patogesnę padėtį.

Medžioklės sėkmė didele dalimi priklauso ir nuo abiejų lyčių skaičiaus santykio. Jei patelių gerokai daugiau, patinai kur kas rečiau ateina privilioti vilbynės garsų. Būtent taip yra Baltarusijoje, čia net paprastai stebint matyti, kad patelių mažiausiai dviem trečdaliais daugiau negu patinų. Žinoma, geriausia iš anksto žinoti ar bent jau su didele tikimybe spėti, kad stirnos yra už kokių 80–150 m, kad sėkmingo priviliojimo atveju būtų galima pasiruošti, nes jokiu būdu negalima daryti staigių judesių. Be to, reikia ir tinkamai užsimaskuoti, pasirūpinus, kad iš visų pusių būtų santykiškai gera apžvalga. Niekada nesitikėkite, kad stirnos ateis keliu ar išmintu takeliu – jos mėgsta prieiti paslapčiom, per aukštą žolę ir krūmus. Jeigu stirnų laukiate atviroje pievoje, gali būti taip, kad jūsų pastebėtas stirninas apsimeta, jog negirdi vilbynės garsų, tačiau pats trumpais perbėgimais artėja prie jūsų. Kartais naudinga pastuksenti trinktelėti lazda į žemę imituojant bėgančių stirnų kanopų garsus, pašiurenti nukritusius lapus ir žolę. Žinoma, per tokią medžioklę, kaip ir per bet kurią kitą, labai svarbu atsižvelgti į vėjo kryptį. Medžioti galima iš bokštelio, taip pat prisėlinant arba patykant. Viskas priklauso nuo vietovės, stirnų skaičiaus ir veiksnių, keliančių šiems gyvūnams nerimą.

Atvykus į medžioklės vietą pradėti stirnas vilioti reikia ne iš karto, o po kokių 5–10 minučių, kad viskas nurimtų. Pirmieji garsai turi būti atsargūs ir tylūs, nes stirninai gali būti visai netoli ir garsus viliojimas privers juos sunerimti. Tarp viliojimų darykite 10–20 min. pertraukas, nes kartais stirninas prieina neskubėdamas ir atsargiai arba gali stebėti iš kokios nors priedangos. Jeigu jau matote jį, galima labai tyliai pavilioti, kad stirninas išeitų į atviresnę vietą. Vilbynės negalima naudoti dažnai ir vilioti garsiai – pakanka 2–3 signalų ir galima laukti rezultato. Aktyviau į vilbynės garsus reaguoja silpni ir menkai išsivystę gyvūnai, todėl selekcinė medžioklė gali būti vykdoma efektyviau. Medžioti vilbyne viliojamas stirnas geriausia graižtviniu šautuvu, su pusiau aštriomis, bet ne ekspansyviomis kulkomis, kad nedidelio gyvūno kūnas nebūtų išdraskytas, arba su šratiniu šautuvu, kuris tinka ir tada, kai žvėris prie medžiotojo prieina nedideliu atstumu. Galima medžioti ir dviese, kaip per vilkų medžioklę imituojant jų staugimą, pastačius šaulį su šratiniu šautuvu priekyje „stūgautojo“. Su vilbyne galima medžioti ir pasibaigus rujai, o rudenį – stirnas ir stirniukus. Imituojant stirniuko šauksmą galima lengvai privilioti patelę, paskui kurią paprastai seka stirniukai, o tada nušauti reikiamą gyvūną.

Baigdamas noriu pažymėti, kad su vilbyne reikia darbuotis sumaniai, o įgyti tokios praktikos galima ne tik medžiojant stirnas, tačiau ir per bet kokią kitą tykomąją medžioklę, kai stirnų „švilpimas“ niekam netrukdo, tada galima įgyti tam tikros praktikos, kaip aš ir dariau. Šiaip stirnas medžioju labai retai, o stirniukus prisiviliodavau 2–3 m atstumu šimtus kartų.

Stirnino viliojimas su „Hubertus – BUTTOLO“ viliokliu. Kaina apie 110lt.

Ožiuko viliojimas su medine „Hubertus Roe Call“ vilbyne. Kaina apie 60Lt.

Stirninų viliojimas ir jų medžioklė

Naudinga informacija

1. Stirninų trofėjų įvertinimas balais
2. Briedžių, elnių, danielių, stirninų trofėjų paruošimas
3. Koks šio stirnino amžius?

Tekstas: Leonid Novikov
Papildė: Deividas Staponkus
Šaltinis: Žurnalas „Medžioklė ir Žvejyba Baltijoje

Kopijuoti ar kitaip platinti čia pateikta turinį be mūsų sutikimo draudžiama!

ĮVERTINKITE ŠĮ STRAIPSNĮ

Įvertinimas: 0 / 5. Balsavo: 0

Būkite pirmas ir įvertinkite šį straipsnį!

Turinys:
Už šmeižiančius, asmens garbę ir orumą įžeidžiančius, socialinės grupės ar kitokios neapykantos skatinančius komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę asmenys, kurie įstatymų nustatyta tvarka gali būti patraukti atsakomybėn. Vartotojas sutinka, kad Miske.lt neribotą laiką saugotų jo IP adresą ir pareikalavus atskleistų jį įgaliotoms institucijoms.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *