Ar gali būti kas malonesnio medžiotojui už gerai subalansuoto odlupio peilio (paprastai vadinamo „skineriu“) sunkumą, kai peilis sugniaužiamas rankoje lupant trofėjinio šerno kailį? Subtilūs peilio rankenos išlinkiai patogiai priglunda prie sulenktų pirštų, o subtiliai išgraviruoti ašmenys tarsi ledas ryškiai spindi saulės šviesoje. Sulig kiekvienu įpjovimu ką tik sumedžioto žvėries kailis vis labiau nusineria tarsi gyvatės oda. Ir visai netrukus prieš jus jau guli meistriškai išdorota stambaus šerno skerdena.

YPATUMAI

„Skineriu“ vadinamas peilis, skirtas nulupti sumedžiotam laimikiui ir doroti skerdenai. Šios klasės peiliai skirstomi dar smulkiau. Pavyzdžiui, žvėrims doroti naudojami vidutinio pločio peiliai su aštriu, dažnai užriestu galu ir aštria briauna. Toks peilis dažnai būna lenktas, gali turėti specialų kabliuką praskrodimui. Kitas variantas – peiliai žuvims ir paukščiams doroti, jie paprastai būna ilgi ir ploni. Bet kokį medžioklinį peilį reikia rinktis atsižvelgiant į užduotis, kurias reikės su juo atlikti. Žvėrių medžioklei skirti vienokie modeliai, paukščių − kitokie. Didelių žvėrių medžioklei skirto peilio geležtė yra tam tikros formos, toks peilis netiks medžiojant nedidelius žvėrelius. Visi skerdenai doroti skirti medžiokliniai peiliai turi savo ypatumų, kuriuos patyrę medžiotojai gerai žino. Gana svarbus vaidmuo tenka ir rankenos formai bei medžiagai, iš kurios ji pagaminta. Viena iš odlupio peilio savybių yra tai, kad su juo galima lengvai atskirti žvėries odą nuo kūno. Kartu svarbus dalykas yra ir tai, kad šią operacija nuo pradžios iki pabaigos turi būti atliekama papildomai negalandant geležtės. Ir tai tikrai neperdėta. Pagal europinius standartus medžioklinis peilis turi būti toks, kad su taisyklingai pagaląsta geležte būtų galima nudirti ir išmėsinėti žvėrį, pagal dydį ir svorį prilygstantį subrendusiam elniui ar briedžiui. Pirmiausia šiam rodikliui („kailio dyrimo“) įtakos turi plienas, ir kurio pagamintas peilis. Kaip gauti patikimus plieno, iš kurio gaminami tokie peiliai, bandymų rezultatus? Tai galima padaryti tiktai vienu būdu: pagal užsakymą pasidirbinti kokį dešimtį vienodų peilių su ašmenimis iš skirtingo plieno, tačiau praktiškai tai neįgyvendinama. Pasirinkti plieno rūšis bandymams − sudėtingas dalykas. Neverta bandyti „egzotiškų“ rūšių, kurių nenaudoja nė vienas žinomas gamintojas, o kita vertus, testuoti tradicines rūšis dar neįdomiau.

ODLUPIO PEILIAI SU KERAMINĖMIS GELEŽTĖMIS

Dabar medžioklės reikmenų rinkoje atsirado peilių su keraminėmis geležtėmis, taip pat ir medžioklinių odlupio peilių − tai technologinė naujovė, kurią siūlo kelios firmos. Pramoninė keramika turi kelis nepranokstamus privalumus atliekant darbą, susijusį su pjovimu. Gaminant keramines geležtes naudojamas cirkonio oksidas, dėl to ašmenys būna šiek tiek lankstesni negu pagaminti iš kitų rūšių pramoninės keramikos – aliuminio oksido, silicio oksido ar silicio nitrato. Vienintelis keraminių geležčių trūkumas palyginti su plieninėmis – jos ne tokie lanksčios, vadinasi, ir trapesnės. Cirkonio oksido kietumas pagal Mooso skalę − 8,5 vnt., geresnį rodiklį turi tik korundai ir deimantai. Dėl šios ypatybės keraminiai peiliai labai atsparūs nudilimui. Be to, keramikos neveikia korozija, ji turi antimagnetinių savybių, yra mažos masės. Vis dėlto su keraminėmis geležtėmis dažniau gaminami bučiai skirti peiliai, o ne medžiokliniai. Tuojau suprasite, kodėl taip yra.

„Skineriu“ vadinamas peilis, skirtas nulupti sumedžiotam laimikiui ir doroti skerdenai. Šios klasės peiliai skirstomi dar smulkiau. Pavyzdžiui, žvėrims doroti naudojami vidutinio pločio peiliai su aštriu, dažnai užriestu galu ir aštria briauna. Toks peilis dažnai būna lenktas, gali turėti specialų kabliuką praskrodimui. Kitas variantas – peiliai žuvims ir paukščiams doroti, jie paprastai būna ilgi ir ploni.

PLIENAS, IŠ KURIO GAMINAMOS ODLUPIO PEILIŲ GELEŽTĖS

Vokietijoje buvo atlikti peilių su geležtėmis iš įvairių markių plieno (СРМ-Т-440 V, 440 С, D 2, Damasko) ir keramikos bandymai. Juose dalyvauti buvo pakviesti dviejų didžiausių šalies miškininkystės ūkių jėgeriai. Kiekvienas ir jų bandymui gavo peilius su skirtingomis geležtėmis. Miškininkystės ūkiuose jėgeriai lydi medžiotojus, kurie vidutiniškai per metus sumedžioja daugiau kaip 100 stirnų ir šernų. Jėgeriai padėdavo medžiotojams nudirti sumedžiotų žvėrių kailius, tad peiliams teko pakankama apkrova. Per kelias medžiokles laimikis (daugiau kaip 100 egzempliorių, daugiausia – šernai ir stirnos) buvo nudirtas ir išdorotas tiktai peiliais, pateiktais eksperimento tikslams. Be to, eksperimento iniciatorius medžioklės metu pats naudojosi bandomomis geležtėmis, tačiau per dvejus metus jis nulupo ir išmėsinėjo vos 30 trofėjų. Didžiąją viso laimikio dalį nudyrė ir išdorojo du eksperimente dalyvavę jėgeriai.

Iš viso buvo nudirti ir išdoroti 588 sumedžioti žvėrys. Viena iš testo sąlygų buvo tokia: „Geležtės naudojamos visų rūšių darbams. Visi laimikio duomenys (rūšis, masė ir kt.) išsamiai fiksuojami specialiame bloknote. Atšipusi geležtė kartu su informacija apie su ja nudirtų ir išdorotų žvėrių skaičių grąžinama pagaląsti“. Kelis medžioklės sezonus jėgeriai siuntė paštu atšipusius peilius, o jiems buvo siunčiami nauji, su geležtėmis iš kitų rūšių plieno. Informacija apie nudirtus gyvūnus buvo surinkta kartu ir išanalizuota pagal plieno tipą. Geležtės buvo galandamos naudojant galandinimo prietaisą, su kuriuo išlaikomas pradinis pjaunamosios briaunos galandimo kampas, taigi visų rūšių plieno geležtėms buvo sudarytos vienodos sąlygos. Iš principo, su galandimo akmeniu, padengtu monokristaliniais deimantais, galima galąsti ir geležtes iš sunkiai galandamo plieno.

Peilių bandymai truko du sezonus. Keraminės geležtės naudotos retai, nes jos buvo pateiktos tiktai palyginimui. Kiti ašmenys buvo naudojami maždaug vienodai. Pasibaigus pirmajam medžioklės sezonui ir apibendrinus pradinius rezultatus paaiškėjo, kad kanopinius reikia suskirstyti į kategorijas. Pavyzdžiui, diriant šerno kailį ašmenys greitai atšimpa, nesvarbu, iš kokios rūšies plieno jie būtų pagaminti. Matyt, daugiausia taip atsitinka dėl standžių šerių, tarp kurių prisivelia smėlio ir žemės, todėl pjaunamoji briauna greitai atšimpa. Kitų rūšių dyrimas sunkumų nekėlė. Vertinant intervalus tarp ašmenų galandinimo, nudirti šernai buvo skaičiuojami atskirai; dėl to įvairių rūšių plieno savybių vertinimo procesas tapo šiek tiek sudėtingesnis, nes šernai, stirnos ir kiti geriausi medžiojami gyvūnai sudarė tiktai dalį laimikio.

Tokiam testui reikėtų tam tikru būdu suskirstyti sumedžiotus žvėris – pagal dydį ir amžių, nes, pavyzdžiui, jauną šerną nudirti kur kas lengviau seną įmitusį. Tačiau tik tokiu būdu galima realiai palyginti peilių ašmenų iš įvairių plieno rūšių galandinimo patvarumą. Apibendrinus testo rezultatus esminio įvairaus plieno savybių skirtumo nenustatyta. Šiame bandyme aiškią pergalę pelnė plienas СРМ-Т-440 V. Geležtės iš šios rūšies plieno atšimpa kur kas rečiau negu visos kitos (žinoma, išskyrus keramines, kurių apskritai nereikia galąsti).

Įdomūs rezultatai gauti bandant ašmenis iš plieno 440С su titano nitrito danga. Esant nepažeistam apsauginiam sluoksniui galandimas buvo išlaikytas geriau, negu ašmenų iš plieno CPM. Tačiau jau per pirmąjį galandimą nuo pjaunamosios briaunos buvo pašalinta titano danga, tada šių geležčių savybės jau nesiskyrė nuo pagamintų iš plieno 440С (beje, iš šios rūšies pagamintos ir jos). Vis dėlto pradiniai šio plieno rodikliai buvo stebėtinai geri. Daugelis medžiotojų peilius su tokiais ašmenimis naudoja kelerius metus. Peiliai su titano nitritu padengtais ašmenimis kainuoja vidutiniškai nuo 30 eurų, ir net jeigu po kelerių metų dangą reikės atnaujinti, tai bus gerokai pigiau negu pirkti peilį su geležte iš kokio nors brangaus ypatingo plieno.

Maloni staigmena bandymo dalyviams buvo geležtės iš Damasko plieno rezultatai. Galandimą ji išlaiko netgi geriau už plieną 440С, o palyginti šį plieną galima, ko gero, su plienu D2. Jeigu Damasko plienas jums patinka labiau nei visi kiti, galite nedvejodami pirkti būtent tokį peilį. Nebus problemų nei dėl korozijos, nei dėl ašmenų galandimo. D2 − labai geros kokybės plienas, tačiau jam reikia papildomos priežiūros, nes yra linkęs rūdyti. Geležtės iš plieno 440С pateisino lūkesčius, jų ašmenys buvo atsparūs šipimui. Šiuo atveju kaina visiškai atitinka kokybę.

Peilių, pagamintų iš aukštesnės kokybės plieno, kaina gerokai didesnė. Todėl plieno 440С negalima nė lyginti su plienu, pagamintu miltelių metalurgijos būdu (metalo keramika), nes 440C savybės kur kas prastesnės. Plieno „Sandvik“ galimybės maždaug tokios pačios kaip 440 С. Be abejo, tai tinkamas plienas medžiokliniam odlupio peiliui. Šio testo metu naudotos keraminės geležtės nebuvo vertinamos, jų užduotis – parodyti medžiotojams, kad peiliai gali būti pagaminti ne tik iš plieno. Ir nors šios medžiagos nereikia galąsti, jos trapumas viršija visas leistinas normas. Dirbti su tokiu peiliu reikia labai atsargiai, net profesionalūs medžiotojai, dalyvavę šiuose bandymuose, naudojosi juo drebančia širdimi. Tie, kam teko išbandyti šiuos peilius dorojant laimikį, atvirai sako, kad niekaip negali pamiršti lūžtančios keramikos garso. Po šio testavimo galima drąsiai ir oficialiai pareikšti, kad keramika nėra skirta užduotims, su kuriomis turi susidoroti odlupio peilis.

ODLUPIO PEILIO GEOMETRIJA

Sunku tiksliai pasakyti, į ką reikėtų atsižvelgti renkantis gerą medžioklinį odlupio peilį geometrijos požiūriu, nes ji sunkiai paaiškinama, o idealių parametrų iš tikrųjų net nėra. Pamėginsiu padaryti tai aprašydamas peilio modelį, kuriuo pats naudojuosi medžioklėje.

PEILIS „VARNAS“

Šis modelis pagamintas iš legiruoto 40х13 plieno, kurį galima priskirti padidinto stangrumo plienui, turinčiam puikių pjovimo savybių. Tiesa, geležtė iš šio plieno nėra labai kieta ir greitai susidėvi, bet, kita vertus, net ir peilį su ne tokiais kietais ašmenimis galima pagaląsti lauko sąlygomis. Viso peilio ilgis − 270 mm, ašmenų ilgis – 150 mm, storis − 2,4 mm. Ilgis ir storis yra vienos iš svarbiausių būdingųjų odlupio peilio savybių. Ašmenys turi būti šiek tiek trumpesni ar vos ilgesni už peilio rankeną. Geležtė – pakankamai stora, kad išlaikytų skersines apkrovas, kurios pjaunant atsiranda neišvengiamai. Jos forma lenkta, todėl pjaunant reikia mažiau pastangų. Dėl siauros geležtės peilio tvirtumo savybės būna prastesnės, šį gana svarbų veiksnį kompensuoja palyginti tiesių linijų forma. Užriestas aštrus peilio galas dėl padidėjusios nuožulnios dalies bus labai efektyvus atliekant pjūvius prieš plaukus arba pjaunant sausgysles, kai reikia brūžinti kaip su pjūklu. Su plonais asmenimis galima kur kas gražiau atlikti subtilius darbus, bet jie yra ne tokie tvirti. Konstrukcijoje yra masyvios standumo briaunos, dėl kurių geležtė puikiai susidoroja su apkrovomis, veikiančiomis ašmenis statmenai. Rankena labai patogi suimti, bet pakeisti peilio padėtį rankoje trukdo kryžius su pernelyg giliomis įdubomis pirštams. Iškilus kryžius neleidžia nuslysti rankai į pjovimo zoną, todėl peilis yra saugus naudoti. Kadangi peilio rankena medinė ir mažai metalinių dalių, ji neprišąla prie rankos net per didelius šalčius. Peilio konstrukciją sustiprina metalinis kryžius ir kniedė rankenoje. Iškili kryžiaus dalis sumažina geležtės manevringumą darbuojantis, dėl to greitai nuvargstama. Pats peilis puikiai subalansuotas. Tokia konstrukcija yra geriausia odlupio peiliui. Su juo patogu atlikti bet kokius darbus, susijusius su laimikio dorojimu. Tikiuosi, pateikta informacija padės jums išsirinkti gerą medžioklinį peilį, su kuriuo išdorosite ne vieną laimikį, o galąsti reikės retai.

Tekstas: Dmitrij Tichomirov
Šaltinis: Žurnalas “Medžioklė ir Žvejyba Baltijoje”
Kopijuoti ar kitaip platinti čia pateikta turinį be mūsų sutikimo draudžiama!