Šernų migracijos tyrimas iš savo kišenės

Romualdo Barausko nuotrauka.




Afrikiniam kiaulių marui jau beveik pasiekus savo piką ir apėmus visas Baltijos šalis, Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) dėstytojų ir studentų komanda Lietuvos mokslo tarybos mokslinių tyrimų konkurse užregistravo šernų gaudymo ir žymėjimo projektą, kurio tikslas – ištirti šių kanopinių migraciją. Deja, finansavimas nebuvo suteiktas, bet projekto komanda nusprendė pradėti tyrimą savarankiškai – eksperimentinius spąstus įrengti savo lėšomis.

K. Šimkevičius, ASU Miško ir ekologijos fakulteto dėstytojas ir šernų žymėjimo projekto dalyvis
ASU Miško ir ekologijos fakulteto dėstytojas ir šernų žymėjimo projekto dalyvis Kastytis Šimkevičius pasakoja, kad gyvūnų populiacijos tvarkymo laboratorijos mokslininkai ir studentai idėjos neatsisakė ir nusprendė patys pradėti bandomąjį tyrimo projektą. Radviliškio rajono medžioklės plotuose jie pastatė pirmuosius spąstus šernams – nedidelį aptvarą su vartais, kurie užsikerta, jeigu gyvūnas nuverčia atramą. Buvo įrengta ir miško kamera, reguliariai pranešanti apie lankytojus. Pasak projekto autorių, labai greitai pasitvirtino, kad šernai visai nėra tokie nerangūs, kaip galėtų atrodyti – jie perlipo beveik dviejų metrų aukščio aptvarą. Paskui buvo pastatytos lubos. Iš viso mokslininkų grupei pavyko pagauti vienuolika šernų. Jie buvo pažymėti ausies įsagais, ant kurių nurodytas universiteto pavadinimas ir telefono numeris, kur skambintina šerną sumedžiojus ar radus negyvą. Penki iš pagautų šernų krito medžioklėje: keturi buvo sumedžioti maždaug 2 km spinduliu nuo eksperimento spąstų, o vienas vidutinio amžiaus patinas krito už 70 km.

 

K. Šimkevičius pasakoja, kad medžiotojai iš pradžių dėl tokio laimikio labai nustebo. Vieni neskambino net tris mėnesius, kiti delsė savaitę ar ilgiau, bet galų gale žinios apie šiuos penkis šernus buvo gautos. Tyrimo dalyvė ir idėjinė rėmėja Gintarė Sabalinkienė nurodo, kad duomenų kol kas per mažai, kad būtų galima spręsti apie kokį nors dėsningumą ar naudoti juos maro epidemijos kontrolei. Lietuvos mokslo tarybos Mokslo fondo direktorė Aušra Vilutienė nurodė, kad projekto komanda gali pateikti pakartotinę paraišką kitame konkurse dėl finansavimo.

Reklama

ASU Miško ir ekologijos fakulteto asocijuotasis profesorius, žurnalo Medžiotojas ir medžioklė vyriausiasis redaktorius, doc. dr. Kęstutis Pėtelis teigė, kad ASU studentų ir dėstytojų grupei finansavimas Lietuvos mokslo taryboje nebuvo skirtas, nes projekto dokumentai nebuvo tinkamai parengti. Vis dėlto tyrimas bus tęsiamas dėl pačių dalyvių mokslinių interesųir siekiant kaupti duomenis, praversiančius tolesniems tiriamiesiems darbams.

Kalbėdamas apie kiaulių marą K. Pėtelis teigė, kad sunku pasakyti, ar šernai apskritai kalti dėl infekcijos plitimo. Pirmasis ligos atvejis buvo nustatytas ne laukiniams gyvūnams, o laikomiems fermoje. Kaip ligos sukėlėjas ten pateko, nustatyti neįmanoma. Profesorius apie šernų migracijos tyrimą ir gautos informacijos naudojimą epidemijos kontrolei sakė, kad kol kas surinkta per mažai duomenų, bet žinoma, kad tik suaugę patinai nukeliauja toliau, o šernės su jaunikliais gyvena toje pačioje miško ir laukų teritorijoje, kur yra jų miegojimo ir maitinimosi vietos, įskaitant medžiotojų įrengtas šėryklas.

Kalbėdamas apie kiaulių marą K. Pėtelis teigė, kad sunku pasakyti, ar šernai apskritai kalti dėl infekcijos plitimo. Pirmasis ligos atvejis buvo nustatytas ne laukiniams gyvūnams, o laikomiems fermoje.

K. Šimkevičius apibūdino projekto ateitį. ASU dėstytojų ir studentų komanda rengiasi investuoti papildomų asmeninių lėšų, kad dar šiemet keliose vietose pastatytų šernų spąstus. Finansai reikalingi su medžių kirtimu susijusiems formalumams atlikti, kelionės išlaidoms padengti ir kitoms reikmėms. Jeigu pavyktų gauti kokio nors fondo ar valstybinės programos finansavimą, būtų galima įsigyti antkaklių su GPS siųstuvais ir tiksliai sekti šernų judėjimą bei tyrinėti jų įpročius. Vis dėlto, nors tyrimas dar tikrai nėra arti pabaigos ir darbo dar daug, vienas ASU studentas apie šį projektą jau rašo bakalauro darbą.

INFORMACIJA
Jeigu susidomėjote šiuo projektu,susisiekite su Kastyčiu Šimkevičiumi +370 6 555 5041. Projektas vykdomas Radviliškio rajone

Šaltinis: Žurnalas “Medžioklė”
Tekstas: KATARYNA ŠTERNA

Kopijuoti ar kitaip platinti čia pateiktą turinį be mūsų sutikimo draudžiama!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *