Senelio relikvija, arba kaip sutvarkyti peilį

Deivido Staponkaus nuotrauka
SEKITE MŪSŲ INSTAGRAM


Prasidėjus aktyviajam medžioklės sezonui ruošiamės, traukiame iš spintos drabužius, galbūt ką nors reikia išplauti, pavalyti, galbūt impregnuoti batus, prieš ančių sezoną nuvalyti dvivamzdžius, galbūt pataisyti buožę, pripūsti jaukus, sureguliuoti liežuvėlius, peržiūrėti, ko medžiotojo kuprinėje reikia ir ko ne. O kaip su peiliu?

 
Senelio peilis prieš perdarant. Atšipęs, nešvarus ir aprūdijęs

Senelio peilis
Prieš kurį laiką į mano rankas pateko ypatingas peilis, paveldėtas iš šviesaus atminimo Lindos Dombrovskos senelio, kuris irgi buvo aistringas medžiotojas. Tačiau peilis buvo atšipęs, nešvarus ir aprūdijęs. Ką daryti ir kaip tokiam peiliui suteikti antrąjį kvėpavimą? Kadangi šis peilis yra atminimas, labai jo perdaryti nenorėjau, tik nuvaliau, sutvarkiau ir išgalandau. Apžiūrėjus buvo matyti, kad peilis yra rankų darbo, galbūt naudotas spyruoklinis plienas, galbūt kita medžiaga. Tai istorija nutyli, tačiau peilis kietas ir elastingas. Valiau peilį taip, kad išliktų jo pradinis šarmas, t. y. šen bei ten netiksliai nušlifuota rankena, šiurkščiai nudildyta kryžmė, taip pat jaučiamas istorijos kvapas. Kad nuo geležtės pašalinčiau rūdis, naudojau liaudišką priemonę – kiekvienoje parduotuvėje ir greitojo maisto restorane įsigyjamą gaivinantį rudos spalvos gėrimą, į kurį ir panardinau peilio rankeną bei palikau apie 30 minučių. Gėrime esanti fosforo rūgštis savo darbą su rūdimis atlieka puikiai, lieka tik šepečiu viską nuvalyti, ir peilis švarus. Geležtę ištepiau tepalu, kad susidarytų nedidelis apsauginis sluoksnis, atstumiantis drėgmę ir neleidžiantis toliau rūdyti. Peilio rankena pagaminta naudojant odą, metalą ir rago elementus. Vietoje, kur yra metalinės detalės, nubraižiau oksidacinę medžiagą, nugrandžiau nešvarumus ir rankena sumirgėjo savo pradiniu spindesiu. Tada teliko peilį nugaląsti iki barzdaskutės aštrumo, ir viskas – įrankis parengtas naudoti.

Sutvarkytas senelio peilis.

Peilis medine rankena
Peilių yra įvairių, dėl to abejonės nėra, o rankenai naudojamos medžiagos irgi skiriasi. Praktiškai visos sintetinės medžiagos, naudojamos gaminant peilių rankenas, yra lengvai prižiūrimos – nuplauni, nuvalai ir gerai, tačiau ką daryti su iš pažiūros paprastomis medinėmis rankenomis? Žinoma, jeigu rūpi peilio gyvenimo trukmė, reikia rūpintis ne tik geležte, bet ir stebėti medines detales, iš kurių pagaminta rankena. Medis yra gyvas, regis, gyvena savo gyvenimą, keisdamasis kartu su aplinkos sąlygomis ir metų laikais. Viskas priklauso nuo to, iš kokio medžio yra peilio rankena, tačiau faktas kaip blynas – medinę rankeną kartkartėmis reikia patvarkyti. Medžioklės sezono pradžioje prieš ančių medžioklę ar medžioklę su varovais peilio rankeną, jeigu ji kiek padėvėta, verta apdoroti tepalu, ištepant ar pamirkant, kol įsigeria. Kai kurie meistrai prieš apdorodami tepalu medieną šiek tiek patrina smulkiu metaliniu šlifuokliu, kad atsivertų poros, bet reikia būti atsargiam, kad nesusigadintų medžiaga ar rankenos raštas. Kai rankena nudžiūva, verta ją įtrinti bičių vašku, naudojant medvilninį audinį, ir dar kartą impregnuoti. Taip apdorota rankena laikys ilgiau, ir peilis bus kaip naujas.

Peilio rankenai, ginklo buožei ir kitiems mediniams daiktams skirtas tepalas. Trijų atspalvių tepalas: šviesus, vidutiniškai rudas ir tamsiai rudas

Vis dėlto yra dar viena teorija: medžiokliniam peiliui reikia leisti gyventi savo gyvenimą, jis turi gerai dirbti, apdoroti laimikius ir lupti kailius. Rankena iš gyvūnų pasaulio gauna visų reikiamų „remonto“ medžiagų, kad ilgai tarnautų, o su peiliu dirbantis šeimininkas reguliariai rankeną įtrina riebalais ir krauju, nušlifuoja nešvarumus, tada nuplauna ir nusausina. Tada peilį telieka kartkartėmis paaštrinti ir laikyti parengtą darbui.

 

Šaltinis žurnalas „Medžioklė“
Autorius OSKARAS TREILICHAS
Kopijuoti ar kitaip platinti čia pateiktą turinį be mūsų sutikimo draudžiama!
Komentarai