Per ilgai buvome uždari

Deivido Staponkaus nuotr.

Kiekvieną dieną spaudoje ir televizijoje girdime ir matome puolimą prieš medžiotojų bendruomenę, ko tik neišgirstu: „Skandalinga medžioklė…“, „Šunšaudžiai“, „Žudikai“, „Girtuokliai“ ir t.t.

Taip viešoje erdvėja  apibūdinama beveik 30 t. asmenų grupė, kurių vienas iš gyvenimo būdų ir pomėgių  – pažinti gamtą ir  būti joje.  Kiek tik bepažvelgtume atgal istorijos vingiais, visada susidursime su medžiotoju. Tai vyras ar moteris, puikiai pažįstantis gamtą, paukščius ir žvėris, žinantis jų visas stipriąsias ir silpnąsias savybes, mokantis puikiai orientuotis gamtoje bet kuriuo metų ar paros laiku, puikiai įvaldęs medžioklei skirtus įrankius, turintis gerą klausą, uoslę ir regėjimą, tuo pačiu visada šeimą ar gentį sugebėdavęs aprūpinti maistu, drabužiais, vaistais.

Pagal anapilin iškeliavusio didžio medžiotojo Kęstučio Pėtelio teiginius, olose piešė ir drožinėjo tik fizinius trūkumus turintys vyrai, nes tikri vyrai arba medžiojo arba gynė savo medžioklės plotus. Medžioklės plotų išsaugojimas buvo svarbus veiksnys, kurį galima buvo atlikti tik susivienijus žmonių grupėms (gentims, šeimoms), kurias vienijo kalbos, kultūros ar tikėjimo pagrindas, o gal taip formavosi būsimų valstybių ribos…

Įsigilinę į paskutinių mėnesių negražius įvykius medžioklės klausimuose (stumbro, briedžio ar tauriojo elnio sumedžiojimą) mes turime pastebėti bendrą sąsają, visa tai padaro asmenys, kuriems dievas atsiuntė išbandymą valdžia ir pinigais, liaudiškai tie žmonės vadinami „valdžiažmogiai“.

Skaudu, kai keli žmonės suteršia visą bendruomenės garbę,  dar skaudžiau,  kai valdžios vyrai turėdami ir privalėdami tinkamai atlikti kontrolės ir sprendimų priėmimo funkcijas ir yra išlaikomi iš mokesčių mokėtojų pinigų neria į krūmus. Reikia tik įsivaizduoti, kaip būtų pasielgta su eilinių „žmogeliukų“ klubu, kuriame būtų sumedžiotas stumbras. Jie greitai būtų išrikiuoti, pagal medžioklės lapą patikrinti medžiotojų bilietai, leidimai ginklui, girtumas, nubraižyta įvykio schema, „ant karštųjų“ apklausti liudytojai, stumbras ištyrimui išvežtas į Tado Ivanausko zoologijos muziejų.

Taip turėtų būti… Pažįstu daug puikių turtingų ir ne tik, aukštas pareigas užimančių valdžios žmonių, kurie savo turimuose medžioklės plotuose žvėrių apsauga, šėrimu, medžioklės kultūra rūpinasi taip, kad yra pavyzdys daugeliui valstybių, turinčių ilgametes medžioklės tradicijas. Negalėdama susitvarkyti su pakankamai įžūlia nedidele medžiotojų grupe, iš esmės valdžios vyrais,  valstybė bando juos pažaboti kurdama įvairius draudimus visiems medžiotojams. Vienas iš jų, tai bandymas įteisinti elektroninį medžioklės lapą, pagal kurį visada bus galima rasti medžioklėje bet kurį medžiotoją.

Stebuklų kūrėjai pamiršta, kad žmogaus konkreti buvimo vieta yra jo asmens duomenys, pagal ES žmogaus duomenų apsaugos reikalavimus, tai yra slapta ir saugoma. Įsivaizduokime paprastą pavyzdį, išvykstate į medžioklę, kažkas prisijungia prie sistemos ir mato, kad jūs medžiojate Panevėžyje ir iš medžioklės geriausiu atveju grįšite po 3 val. Valio, Jūsų namuose neskubant galima atlikti turto inventorizaciją. Gudragalviai pamiršta, kad turtingi  valdžios vyrai priklauso dar ir  uždariems golfo, lauko teniso, sportinio šaudymo ar karpininkų klubams. Čia taip pat sprendžiami svarbūs verslo ar valstybiniai klausimai.

Visad pasiūlysiu, jeigu jau visus medžiotojus reikia sekti, tai uždėkime apykojes. Nežiūrint to galiu prisipažinti, esu medžiotojas iš prigimties, manau neblogai pažįstantis supančią gamtą, be galo mylintis viską kas gyvą, nesu mėsininkas bet ir ne vegetaras, visuose medžioklės ir aplinkosauginiuose klausimuose esu ir būsiu gyvūno pusėje, nors ir tenka priimti pakankamai skaudžius sprendimus.

Žinau, skaitytojui kyla pykčio banga, tačiau įsivaizduokime paprastą tiesą, medžiotojai du metus nemedžioja nieko. Kokia bus žala miškams, žemės ūkio kultūroms, melioracijos grioviams, naminių gyvulių augintojams?

Primenu,  tik medžiotojų dėka Lietuvoje gyvena taurieji elniai, danieliai, stumbrai, bebrai ir t.t.  Žmogus per daug jau įsikišo į laukinės gyvūnijos gyvenimą, tai reguliavimo mechanizmas tapo neišvengiamas. Iškyla paprastas klausimas, kodėl Slovakijoje, Austrijoje, Vokietijoje ar Čekijoje  medžiotojų bendruomenė gerbiama, o pas mus ne? Manau mes patys medžiotojai kalti, per daug ilgą laiką buvome uždari, per vėlai pradėjome propaguoti taisyklingos ir kultūringos medžioklės idėjas visuomenei, ypač jaunimui, neteisingai supratome medžioklės trofėjų parodų organizavimo struktūrą ir patį turinį, neįvertinome žemės ir miškų savininkų teisių ir lūkesčių, mažai bendraujame su vietos bendruomenėms ir mokyklomis, neteisingai įvertinome pačių skleidžiamos informacijos pasekmes viešoje erdvėja girdamiesi savo medžioklės rezultatais.

Gal geriau pakalbame apie linksmus dalykus.

Kovo mėnuo – permainų, stebuklų, pirmųjų meilių, nusivylimų ir grįžimo namo mėnuo, nuo seno laikoma:  kovo 4-oji – kovarnių diena, 10 d. – 40 -ies paukščių diena, 19 d. – pempės diena. 25 d. – gandrų sugrįžimo diena. 

Deivido Staponkaus nuotr.
Deivido Staponkaus nuotr.

Tačiau paukščiai grįžo 3 savaitėm ankščiau, kovo 1 d. po pievas lakstė pempės, kovo 4 d. inkilus pradėjo tikrinti varnėnai, o po senus vandens meldynus plaukioti laukiai, kovai pradėjo sukti lizdus, smagu. Miškuose bumbsi metami tauriųjų elnių ragai, girdisi juos ieškančių žmonių balsai, tai tarsi grybavimas, kuris įtraukia ir nepaleidžia visą gyvenimą, šiuo metu pats šernų gimdymo pikas, rujoja barsukai, mangutai, audinės, šeškai, kurmiai,  ir t.t. Gamta alsuoja meile ir noru gyventi.

Taip ir nesulaukėme tikros žiemos, medžiotojams baigėsi dar vienas medžioklės sezonas, medžiotojus vienijantiems klubams ir būreliams Aplinkos apsaugos departamento valdyboms būtina padaryti ir pateikti ataskaitas apie turimą ir sumedžiotų žvėrių skaičių, bei pageidavimus kiek ir kokių limituojamų žvėrių norima sumedžioti naujame medžioklės sezone.

Sniego nebuvimas neleido atlikti žvėrių apskaitos pagal pėdsakus sniege, taigi pats populiariausias apskaitos būdas yra stebėjimas arba liaudiškai „būrimas iš kavos tirščių“. Ir nors žvėris priklauso valstybei, tačiau pati valstybė nusišalino nuo savo turto inventorizacijos ir tai paliko medžiotojus vienijantiems klubams ir būreliams, iš esmės savieigai.

Deivido Staponkaus nuotr.

Ką gi, valdžia iš dievo… Noriu priminti, plėšrūnų apskaita vykdoma ištisus metus, taigi jeigu turite nufilmavę ar nufotografavę vilkus ir lūšis,  prašau medžiagą nusiūsti saugomų teritorijų tarnybai.

Kovas, tai mėnuo, kai žmogaus siela džiaugiasi atgyjančia gamta, planuoja darbus, kartu su parskridusiais paukščiais ir pirmaisiais žiedais džiaugiasi gyvenimu, širdys pilnos svajonių, tai laikotarpis, kai norisi apžvelgti medžioklės vietą žmogaus gyvenime, visai nekreipiant dėmesio į sumedžiotą stumbrą vietoj šerno, GRIGEO problemas, Nerį užterštą plastiku ar sudegusias padangas.

Aišku viena, žvėrys, paukščiai ir žuvys dievo leidimu tapo garantu žmogui išgyventi, nuo neatmenamų laikų tai buvo maistas, drabužis, vaistas, ginklai , būstas, prekyba, mainai, cherarhija ir t.t. Archeologiniai radiniai rodo, kad 5-2 tūkstantmetyje prieš Kristų medžioklės ir žvejybos produkcija žmogaus valgiaraštyje užėmė apie 90 proc. Vėliau šis procentas mažėja. Tačiau pagal rastus įvairius dzožinius (apeiginės lazdos, skulptūros) ir piešinius galima drąsiai sakyti, kad pasiruošimas medžioklei, jos eiga bei pabaiga visada turėjo tam tikrus ritualus, kurie buvo be galo svarbūs, akcentuojama į dievų pagalbą bei į pagarbą sumedžiotam gyvūnui ar paukščiui, net dalis gyvūnų buvo sudievinama.

Štai etnografė P. Dundulienė tvirtina, kad net akmens amžiaus Eurazijos medžiotojų mitologijoje elnias įkūnijo visatą, dangų, mėnulį. Senūjų rašytinių tyrinėtojų ( J.Bretkūnas XVI a., M.Proterijus XVII a.) medžiaga rodo, kad lietuviai elnius laikė dievo tarnais, šventais gyvuliais. Baltai nebuvo aistringi šokėjai, tačiau galima manyti, kad prieš medžioklę ar po jos vyko ritualiniai šokiai apsirengus žvėrių kailiais, prisitvirtinus ragus, nagus ar iltis.

Buvo atskiros dainos. Deivę Medeinę senovės medžiotojai įsivaizdavo kaip miškų šeimininkė, turinti meškos pavidalą. Kai kuriose vietovėse iki XIX a. pradžios buvo paprotys į pastatytą namą pirmiausiai įvesti mešką. Visais amžiais medžioklė turėjo tam tikrą kultūrą, medžioklei buvo statomi atskiri dvarai, medžioklės nameliai, medžiotojai turėjo medžioklei skirtą aprangą, specialiais raižiniais puošti ginklai, peiliai, papuošalai, buities įrankiai, signalai ir t.t. Tai galima dabar rasti muziejuose, arba pamatyti mūsų medžiotojų namuose. Šių dienų medžioklės tradicijas manau pagvildensime sekančiame straipsnyje.

Dabar medžiotojai  dar gali medžioti šernus (tik ne pateles), bebrus ir plėšrūnus. Noriu priminti, medžiotojai, šiame medžioklės sezone sumedžiotų trofėjinių kanopinių žvėrių ragus su kaukolėmis  ir vilkų kaukoles,  privalo pristatyti pavasarinėms medžioklės trofėjų apžiūroms. Komisijos įvertins sumedžiojimo tikslingumą. Medžiotojus vienijantys klubai ir būreliai dažnai šiuo metu organizuoja parodomąsias fazanų medžioklės, tai sutvirtina kolektyvus, įneša daug džiaugsmo, būna puiki galimybė parodyti medžioklės tradicijas vietos bendruomenei.  Klubų ir būrelių visada prašau, kovo mėnuo, tai laikotarpis, kai galima suorganizuoti jaunimui paukščių sutiktuves, iškelti miškuose inkilus, supažindinti jaunimą  su žvėrių  ir paukščių veiklos  ženklais miške,  prie laužo išsikepti dešrelių. Manau jaunimas laukia tokių pramogų miške.

„Miske.lt“
Raimondas Ribačiauskas
LMS „Gamta“ prezidentas

Už šmeižiančius, asmens garbę ir orumą įžeidžiančius, socialinės grupės ar kitokios neapykantos skatinančius komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę asmenys, kurie įstatymų nustatyta tvarka gali būti patraukti atsakomybėn. Vartotojas sutinka, kad Miske.lt neribotą laiką saugotų jo IP adresą ir pareikalavus atskleistų jį įgaliotoms institucijoms.

5 komentarai

  • Viskas teisingai ir sklandžiai aprašyta! Šaunuolis LMS „Gamta“ prezidentas Raimondas ir aplamai ši sąjunga puikiai tvarkosi. LMS „Gamta“ šiemet Šiauliuose organizavo trofėjų apžiūrą, viskas padaryta aiškiai, profesionaliai ir steriliai. Kiekvienam buvo nurodytas trofėjų pateikimo laikas, jokios spūsties, jokių pavojingų kontaktų, profesionalūs ekspertai. Ačiū A. Laciui.

  • Kvailai, prieš medžioklę, medžiotojus rašančių tokių komentatorių, kurie vietoj savo vardo pasirašo AS, buvo ir bus. Į tokius komentarus neturėtu tikri medžiotojai kreipti dėmesio. O straipsnis itin puikus ir pačiu laiku, kai puolančiųjų prieš medžioklę, vis daugėja. Pagarba Raimondui. Tik va, dėl koronaviruso, atrodo, daug kas keisis ir vargiai kas ryšis organizuoti paukščių sutiktuves, nes teks neišvengiamai susiburti.

  • Juokaujat, keli medžiotojai? Gal keliasdešimt per kelis metus ikliuvusiu. Tai jau ne keli ir tik ikliuve. O pasidomėjo, kiek jų gamtosaugininkai bando pagauti? Kiek renka informacijos, bet pritrūkus įrodymų nepavyksta pagauti, tai jie į tuos keliasdešimt neįeina, bet nereiškia kad to nedaro, tik tokioj teisinėje valstybėje trūksta įrodyti kaip..Nesvarbu kad Ira kraujas, pėdsakai, liudininkai, bet fakto nėra ir tokie į bendrą skaičių neina. Tai būtum dar dvigubai tiek. O kiek dar tokiu apie kurios nieko nežino? Tai ir ne vienas šimtas bus. Tai nevaidikit šventais. Beje kai pavyzdys visi giriasi nušovė stirnų. O kai tikrina, tai žiūrėk jų daug mažiau. O jūsų laidose tokia graži medžioklė. O realiai kai nefilmuojat, tai medžioklės kardinaliai kitos. Tai nevaidikit šventės niaus už kitus.

    5
    26
  • Šaunuolis R. R.prezidentas. Reikia mums visiems /80t./ medžiotojams vienytis,kaip tai darėme gindami parlamentą.
    P.S“.Didysis “ gamtosaugininkas S.Gentvila tikriausiai istorija nesidomi.

    24
    4

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *