Monteria – tradicinė ispanų medžioklė

Eduardo Estéllez nuotr.

Monterija – ispaniška karališkoji medžioklė, kuri nusipelnė ypatingos medžioklės tradicijų gerbėjų pagarbos. Tai viena seniausių medžioklės sistemų, kurios tradicijos ir taisyklės susiformavo dar XIII amžiuje. Pagrindinis mūsų dienų Monterijos skirtumas, kad šios medžioklės metu naudojami šiuolaikiniai ginklai, prie senųjų medžioklės tradicijų yra galimybė prisiliesti ne tik aristokratams.

Tai elnių, šernų ir kai kurių kitų žvėrių varyminė medžioklė, kurioje žvėris varo daugybė – keli šimtai – šunų. Prieš prasidedant medžioklei medžiotojai traukia numeriukus, kurie nurodo medžiotojo vietą linijoje. Po burtų traukimo medžiotojai užima savo pozicijas, apsupdami kelių šimtų hektarų teritoriją. Medžioklė trunka 3–4 valandas per dieną.

Apie ispanišką Monteria buvau girdėjęs seniai. Prieš keletą metų bandžiau užsiminti savo medžioklių bendražygiams apie Monteria, o subūrus apie 20 norinčių, užsisakyti tokią medžioklę savai kompanijai. Norinčių neatsirado, bet mano noras išbandyti kas tai yra – liko.

Vieną gražią dieną, per europiečių medžiotojų internetinį portalą „Yeswehunt“, atėjo kvietimas : renkam norinčius į Monteria iš visos Europos, pirmi 20 bus pakviesti. Aš pakliuvau į tą dvidešimtuką ir paskirtą sausio savaitgalį atskridau į Madridą. Oro uosto policijos nuovadoje (Ispanijoje savotiška ginklų įvežimo tvarka) supratau, kad Monteria populiari medžioklė – ginkluoti žmonės plūdo iš įvairių šalių, iš  visų atvykstančių lėktuvų.

Medžioklė užsakyta prie Toledo – senosios Ispanijos sostinės. Apsigyvenom viešbutyje miesto pakraštyje ant kalno, nuo kurio atsiveria puikus vaizdas į Toledo senamiestį. Renkamės vakarieniauti ir išklausyti pirmojo medžioklės instruktažo. Be tradicinių saugos medžioklėje taisyklių priminimo, dar sužinome – esam susirinkę 26 medžiotojai iš 9 Europos valstybių. Ryte renkamės prie viešbučio, be pusryčių, autobusas išvyksta pusę devynių. Pas mus tokiu laiku jau reiktų stovėti linijoje, pagalvojau

Atvykę į medžioklės vietą randame didelę palapinę, viduje stalai dengti baltom staltiesėm, vaikšto padavėjai – pusryčiausim. Po pusryčių prasideda instruktažas ir numerių traukimas. Medžiosim tauriuosius elnius ir šernus, jei pasitaikys lapės ir jas. Kiekvienas medžiotojas gali sumedžiot keturis raguotus elnius per abi medžioklės dienas ir neribotą skaičių jauniklių ir patelių bei šernų. Numerio kortelėje atvaizduota medžioklės plotu schema, nubrėžta medžiotojų linijos vieta, pažymėta medžiotojo vieta toje linijoje ir automobilio numeris, kuriuo jis bus nuvežtas į savo medžioklės vietą. Susėdam į skirtus automobilius ir vykstam medžiot. Į numerį atvažiavau apie vienuoliktą valandą.  Man teko visai gera vieta – pirmos linijos pirmas numeris. Aš pirmas atsidūriau šaudymo pozicijoje, ir kol išvežiojo likusius medžiotojus žvėrys pradėjo judėti. Po kelių minučių sumedžiojau savo pirmą elnią.

Medžioklės vieta – aptvaras, apie 1000 ha, pirtinis nedidelio kalno šlaitas, gana tankiai prižėlęs neaukštų medžių, gruntas akmenuotas. Savo numeryje stovi visą medžioklės dieną. Maždaug po valandos nuo medžiotojų išstatymo pasigirsta šunų lojimas. Medžioklėje dalyvauja 15 šunų šeimininkų, kiekvienas jų atsivežęs po 20 savo augintinių. Tai stambūs šviesūs šunys, dažnai ant šonų dažais užrašytais šeimininko inicialais ar ženklais.

Visą dieną aidi šūviai, aplinkui laksto šunys, retkarčiais pralekia elniai. Iki 15 valandos esu sumedžiojęs du raguotus elnius ir keturias pateles, šernų nemačiau. Pusę keturių šūviai prityla, pasirodo džipai su priekabom ir vaikinai su mulais – tai sumedžiotų žvėrių surinkimo komandos. Medžiotojai rodo jiems kur krito sumedžioti žvėrys, jaunuoliai juos renka į priekabas, kur sunku ištraukti į pagalbą pasitelkiami mulai. Vykstam atgal į stovyklą.

Didžiojoj palapinėj bus vakarienė, o kol kas, prie lauko staliukų ragaujam ispanišką vyną, sumuštinius, laukiam susirenkant visų medžiotojų. Tuo tarpu atvyksta pirmieji medžioklės trofėjų vežėjai. Visi sumedžioti žvėrys guldomi fermos pakraštyje. Kol pavakarieniaujam dienos laimikis jau išguldytas, medžiotojai skaičiuoja sumedžiotus žvėris, fotografuojasi. Medžioklės rezultatas įspūdingas – 50 tauriųjų elnių patinų, 85 patelės ir jaunikliai, 5 šernai ir 2 lapės, viso 142 žvėrys.                    

Kitos dienos scenarijus labai panašus, medžioklės vieta kita, čia turėtų būti daugiau šernų. Aš antrą dieną praleidau padaręs tik vieną šūvį, ir tą pro šalį. Fotografavau ir filmavau. Rezultatu likau patenkintas. Šios dienos bendras laimikis šiek tiek mažesnis negu pirmą dieną –  26 elniai, 65 patelės ir jaunikliai, 21 šernas, viso 112 žvėrių.                   

Iš pradžių ispanų neskubotumas krito į akis, netgi šiek tiek erzino, tik viskam pasibaigus supranti – Monteria tai šventė, niekur tu nenuskubėsi, o ir nėra reikalo….

„Miske.lt“
Gediminas Vaitiekūnas

ĮVERTINKITE ŠĮ STRAIPSNĮ

Įvertinimas: 0 / 5. Balsavo: 0

Būkite pirmas ir įvertinkite šį straipsnį!

Turinys:
Už šmeižiančius, asmens garbę ir orumą įžeidžiančius, socialinės grupės ar kitokios neapykantos skatinančius komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę asmenys, kurie įstatymų nustatyta tvarka gali būti patraukti atsakomybėn. Vartotojas sutinka, kad Miske.lt neribotą laiką saugotų jo IP adresą ir pareikalavus atskleistų jį įgaliotoms institucijoms.

4 komentarai

  • Na tai jau ne medžioklė,o skerdykla uždaram aptvare…
    T.Ivanauskas,jei perskaitytų tokį straipsnį,apsiverstų grabe ir verktų ilgai..
    Manau,pasigyrimai tokia alia „medžiokle“ daro gėdą mūsų bendruomenei ir dar labiau skatina visuomenės priešiškumą medžiotojams.
    Ovidijus-medžioju nuo 1979

    1
    4
    • Kiekviena šalis turi savas tradicijas ir ypatumus. Taip Lietuvoje tokios medžioklės daugelis gal ir nesupratų, bet Ispanijoje yra kitaip.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *