Meškėnus gamtoje introdukuoja gyventojai

SEKITE MŪSŲ INSTAGRAM


Invazinės rūšys daro rimtą žalą mūsų gamtai. Geras pavyzdys yra ne tik matoma žala, kurią daro kanadinės audinės. Šios rūšies audinės yra stambesnės, geriau plaukia ir prisitaiko prie bet kokių sąlygų geriau nei vietinės gentainės. Dėl to visose Baltijos šalyse europinės audinės praktiškai išnyko. Jų populiaciją mokslininkai ir gamtos apsaugos organizacijų atstovai šiuo metu stengiasi atkurti Saremos saloje, Estijoje. Mangutai irgi yra invaziniai gyvūnai, naikinantys ant žemės perinčių paukščių lizdus, ėdantys kiškių jauniklius, keliantys grėsmę stirniukams, nešiojantys infekcijas ir parazitines ligas. Šie plėšrūnai į mūsų gamtą pateko dėl žmogaus veiklos.

 

Mangutai (Nyctereutes procyonoides) ėda ir augalinės kilmės maistą. Kad sėkmingai praleistų žiemos miegą, rudenį jie kaupia riebalus – jų svoris gali siekti 12 kg. Paprastieji meškėnai (Procyon lotor) taip pat yra visaėdžiai plėšrūnai. Suaugusio individo svoris gali siekti 9 kilogramus. Nuo manguto jie skiriasi juoda kauke ant snukio ir juostomis ant uodegos.

Nors gyvūnai panašiai atrodo, sveria ir maitinasi, meškėnai mūsų gamtai yra daug pavojingesni negu mangutai. Pagrindinis skirtumas: meškėnai mikliai laipioja medžiais, nurodo Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento specialistė Jolanta Urbelionytė.

Tai reiškia, kad, kitaip nei mangutai, gyvenantys urvuose ir judantys žeme, meškėnai kelia grėsmę ir medžiuose gyvenantiems paukščiams bei smulkiems gyvūnams. Jokiu būdu negalima leisti šiems gyvūnams daugintis mūsų gamtoje. Kol kas žinių apie sumedžiotus meškėnus labai mažai. Palyginti neseniai pasirodė informacija apie pastebėtus meškėnus Kuršių nerijoje, kur jie atėjo iš Kaliningrado srities. Vis dėlto, remiantis neoficialia informacija, šių žvėrelių Lietuvos medžiotojai yra matę kelis kartus. Spalio mėnesį pasirodė publikacija apie meškėną, kurį Žuvinto biosferos rezervate nutrenkė automobilis.

 

J. Urbelionytė sakė, kad žiniasklaida linkusi iš musės išpūsti dramblį, tačiau šis atvejis iš tiesų kelia įtarimų. Žinia, XX amžiaus pradžioje mangutai buvo dirbtinai introdukuoti Europoje ir TSRS. Prieš Baltijos šalims paskelbiant nepriklausomybę, kai funkcionavo centralizuota kailių supirkimo sistema, sumedžiojus mangutą buvo galima net užsidirbti. Dabar, kai susidomėjimas kailinių žvėrelių medžiokle sumažėjęs, aiškiai matyti tikrasis šios invazinės rūšies vaidmuo ir poveikis aplinkai bei vietinei gyvūnijai.

Meškėnai į mūsų gamtą patenka kitaip nei mangutai. Mokslininkai aiškina, kad tai natūrali, su klimato pokyčiais susijusi rūšių migracija iš pietų į šiaurę. Vis dėlto Aplinkos ministerija mano, kad čia kalti gyventojai – neatsakingi egzotikos mėgėjai, įsigiję meškėną kaip naminį gyvūną, nieko apie šią rūšį nežinodami. Šie plėšrūnai yra aktyvūs naktį, jie triukšmauja, yra miklūs ir kartais agresyvūs. Retas žmogus, pasižiūrėjęs internete juokingų vaizdo klipų su meškėnais, visiškai suvokia, ką reiškia tokį plėšrūną laikyti namuose, savo gyvenamojoje aplinkoje. Vieną gražią dieną savininkui įkyri krebždesys naktimis, maisto vagystės, išmėtytos šiukšliadėžės, iškapstytos lysvės ir kitos meškėnų išdaigos. Bet ką gi daryti? Meškėnai nėra naminiai gyvūnai, tai jiems nenatūralu. Vadinasi, reikia paleisti atgal į gamtą, pagalvoja nelaimingas šeimininkas. Nesvarbu, kad Lietuvoje tokiai rūšiai vietos nėra. Aplinkos ministerija mano, kad būtent gyventojai yra kalčiausi dėl šios invazinės rūšies pasirodymo mūsų gamtoje. Meškėnai žinomi ir kaimyninėse šalyse: į Lenkiją jų ateina iš Vokietijos, kur jie buvo įvesti dar prieš Antrąjį pasaulinį karą. Šie gyvūnai žinomi ir Baltarusijoje.

Paprastasis meškėnas yra įtrauktas į invazinių rūšių sąrašą ir yra medžiotinas visus metus, nesvarbu lytis ir amžius. Siekdami užkirsti kelią šios pavojingos rūšies plitimui Lietuvoje, aplinkosaugininkai prašo gyventojų pastebėjus šios rūšies žvėrelius laiku informuoti juos, medžiotojus ar saugomų teritorijų pareigūnus.

Šaltinis žurnalas „Medžioklė“
Autorius KATARYNA ŠTERNA
Kopijuoti ar kitaip platinti čia pateiktą turinį be mūsų sutikimo draudžiama!

Komentarai