Mano nuomonės pagrindine mintis – pasižiūrėti į susiklosčiusią situaciją iš šalies, vertinant visų suinteresuotų šalių argumentaciją ir apibendrinant pasekmes.
Vien tai, kad toks personažas kaip p. Bradauskas praktiškai vienas (nes jo tiesioginis pavaduotojas LMŽD E. Tijušas pasisakė prieš šiuolaikines technologijas medžioklėje) asmeninių ambicijų vedinas ar pasitaręs mažoje žmonių grupėje ėmėsi iniciatyvos tarsi visų medžiotojų vardu prastuminėti pataisas, jau buvo blogai.
Tokia savotiška meškos paslauga mums visiems, bet traukinys pajudėjo, susidomėję įvykiais ir aršiai diskutuojantys piliečiai pasiskirstė į tris pagrindines stovyklas:
1. Ne medžiotojai (žalieji), kurie iš esmės yra prieš medžioklę, jie yra manantys, kad ir be to situacija yra labai bloga, o su naktinio taikiklio atsiradimu ji taps visiškai nevaldoma. Ši grupė gan aktyvi, bent jau bando tokia atrodyti.
Savo įsitikinimus skelbdami dažnai naudoja ne argumentuotą ir mokslu pagrįsta logiška retorika, bet emocijomis paremta propaganda, kurią papildo garsiais šūkiais ir spalvingais plakatais.
2. Medžiotojai, kurie nepritaria naktinio taikiklio legalizavimui, vedini įvairių įsitikinimų, vieni manydami, kad toks medžioklės būdas neetiškas iš principo, kiti žinodami, kad patys sau tokio taikiklio leis negalės tai tegul ir kiti neturi.
3. Medžiotojai, kurie iš principo pritaria, nes nemato tame nieko blogo ir gal (nors ne būtinai) svarstytų tokio įrankio įsigijimą jei būtų legalizuotas.
Ir dar viena atskira kategorija, aš viliuosi, kad jų mažuma, tai tie kurie jau turi, medžioja ir nekantrauja legalizuotis arba dar neturi, bet labai norėtų turėti nes labai nori, kad medžioklė visuomet būtų rezultatyvi, o toks prietaisas būtų tiesioginis tiltas į vizijos įgyvendinimą.
Kaip įvykiai vystosi toliau…
Bradauskas pradeda savo darbą seime, derina tariasi įkalbinėja, bando patraukti kuo daugiau seimo narių į savo pusę, užkulisių mes nematom ir negalim žinoti, dėl to iki balsavimo tik jis vienas žino kiek preliminariai balsų jam pavyko surinkti.
Tai ką mes visi matome viešai yra viena vienintelė ant stalo išmesta kiaulių maro korta, ja netiki praktiškai niekas, nei viena iš aukščiau išvardintų stovyklų, ja netiki net pats Bradauskas nes mano, kad su visai kuo reikėjo jau susitarė ir galėtų išvis neturėti jokios kortos, bet išmetė tą vienintelę, kad būtų apie ką kalbėti ir taip viso proceso metu plekšnoja tą kortą vėl ir vėl mesdamas ant stalo kaip pagrindinį argumentą, tolumoj girdisi Salamakino balsas, – kad tik būtų pataikyta, man svarbu.
Ne pirmą kartą, bet vėl sukyla pirma grupė (žalias jaunimėlis) – tai jų Dovydo ir Galijoto kova, pagrindinis tikslas, savirealizacijos forma ir gyvenimo įprasminimas, o ir šiaip iki sesijos dar toli ir nelabai yra ką veikti.
Jie visi mikliai pirštukais pradeda tarškinti klaviatūrą, savo plakatais ir skambiom frazėm apie būsimas skerdyklas miškuose (įdomu kaip jie paaiškintų kodėl iki šiol jos neatsirado) užkiša ne tik viešą erdvę, bet ir seimo narių pašto dėžutes, tai papuola į žiniasklaida, nebe nauja tema ir ji susilaukia atgarsio, žiniasklaida pati noriai dalyvauja nes niekas neatsisako lengvo darbo ir greito dėmesio, o kas gali būti lengviau nei paversti stereotipinį Bradauską pajuokos objektu ir dar prieš rinkimus, geriau ir būti negali.
Veliau kai jaunimėliui pavargsta akys ir atsibosta namuose sėdėt, jie eina prasivėdinti, pastovėti grynam ore prie seimo rūmų, kartu ir vieną kitą plakačiuką pasiima su savimi. O ten kaip tyčia vaikėto tie patys seimo nariai kurie jau jų meilus gavę, žiūri – visai gražus jaunimėlis stovi, nuomone reiškia, pilietines pažiūras demonstruoja, o juk jie mūsų ateitis (sako garsiai) ir rinkėjai (pagalvoja tyliai) nueidami.
Savo nuomonę Lino Jonausko asmenyje turi ir aplinkos apsaugos ministerija – kategoriškai prieš.
Sako ir taip negebantys suvaldyti situacijos medžioklės plotuose, o jei dar ir naktį reikės pradėti tikrinti, kas, kur ir į ką šovė tai išvis – misija neįmanoma. Lyg ir dabar naktį medžiojama, bet gal jie nežino, na ne apie tai…
Pagrindinis signalas tai didžiulis nepasitikėjimas medžiotojais iš principo, nes su jais ir dabar rūpesčių pilna, toks atskiras nesubrendusių visuomenės narių sluoksnis, jie visi kaip ir nelabai atsakingi, negeba suvaldyti savęs kaip asmens, ką jau kalbėt apie drausmę ir pasitikėjimą kolektyvuose kuriuose medžioja, dėl to jiems jokiu būdu negalima patikėti tokios įrangos.
Po savo sparnu priglaudžia ir visuomenines organizacijas (žalias jaunimėlis) narius pristatydami juos kaip svarų visuomenės atstovų balsą, tie aišku baisiai džiaugiasi, kad net AM palaiko jų propagandą ir šūdo pylimą ant visų medžiotojų.
Tuo pačiu L. Jonauskas kitos rankos pirštu rodo į “super” etiškų (2.) medžiotojų stovyklą, sakydamas, kad va – šaunuoliai ir jie nenori ir jie žino kaip turi atrodyti tradicinė, tausojanti, sauganti medžioklė, tas pasakymas taip glosto tokios iliuzijos šalininkų savimeilę, kad jie pamiršta, ne tik tai jog organizuotomis grupėmis vaiko gyvulius iš miško, šaudami visus besigelbėjančius iš jo, kuriuos tuo metu galima šauti, bet ir tai, kad vos keliomis eilutėmis aukščiau yra suplakami į bendrą katilą su kitais probleminiais ir neatsakingais visuomenės atstovais galinčiais paversti miškus skerdykla.
O kai prakalbama apie socialinę atskirtį ir didžiules įrangos kainas ir, kad ne visi galės sau leisti tokią įrangą, tai net seilę nustoja ryti iš džiaugsmo tie kurie vis dar laukia šviesaus rytojaus ir komunizmo saulėtekio, nors trumpam nors kažkame.
(3.) Tai tie kurie nemato taikiklyje nieko blogo ir žiūri į prietaisą kaip į elementarų technologijų vystymąsi, kuris padėtų ir taip vykstančią naktinę medžioklę padaryti saugesne ir efektyvesne.
Jie supranta, kad tai tik įrankis ar priemonė kaip ir turimas ginklas ar prožektorius, kuris niekaip nekeičia jų apsisprendimo šauti ar nešauti, tik suvokia tai kaip galimybė nešviesti prožektoriumi, kuri leidžia pasiruošti šūviui kur kas ramiau, neskubant ir apsvarstant, lygiai taip pat kaip šviečiant mėnesienai šaltą žiemos naktį, kuomet sniego fone ir per dieninio matymo optiką viskas puikiai matosi. Naktinis taikiklis šiems medžiotojams nekeičia medžioklės įpročio, ar būdo, etikos standartai taip pat nepakinta kaip ir susiformavęs požiūris į medžioklę.
Tuo metu ta atskira kategorija, dėl kurių iš esmės labiausiai kenčia medžiotojų įvaizdis, dėl kurių medžiotojas yra tapatinamas su brakonieriumi t.y. tie kurie nori legalizuotis – tyli arba baisiai giria Bradauską, nes yra jiems tekę išgerti kartu ir bendrai geras vyras tas vienintelis jų užtarėjas.
Taigi turime neva tai 28 000 medžiotojų iniciatyvą Bradausko asmenyje su kuriuo jie t.y. mes visi ir esame tapatinami, ne gana to išplatinamas LMS “Gamta” (~2000 narių) pareiškimas, apie tai, kad viskas ką apie mus kalba ir žalieji ir aplinkos ministerija yra tiesa, medžiotojai tokie jau yra ir negalima jais pasitikėti, pirmiausiai jie gali kelti pavojų nacionaliniam saugumui, ir kariuomenei, pamiršo pridurti, kad siūlytų jiems neleisti mokytis kovos menų nes tokiu būdu gali tapti pranašesni už milicininkus ir, kad derėtų suregistruoti ir sunumeruoti visu medžioklinius peilius…
Kitam punkte staiga viskas apsiverčia aukštyn kojom ir jau nebėra jokios grėsmės kariuomenei nes pasirodo didžioji dalis įsigyjamos įrangos vis tiek bus su abejotina vaizdo kokybe, o brangi – su gera kokybe, bus prieinama ne visiems.
Kodėl tuomet ta atskirtis nenaikinama tuojau pat nes mano dieninė optika už 300 eurų, o kolega turi 2000 eurų vertės taikiklį ir kas keisčiausia tai, kad mes tarpusavyje tos atskirties nejaučiam ir abu sumedžiojam, bet mūsų atstovai viešai kalba priešingus dalykus, matyt geriau žino už mus, apie mus.
Toliau jie demonstruodami išskirtines žinias pasakoja (visišką kosmosą) apie naktinio matymo optikos gebėjimą matyti tik šiltus objektus, kas iš esmės yra technologijų nesuvokimas ir painiojimąsis tarp termovizorinės ir naktinio matymo įrangos, tokia pati tendencija išryškėja ir klausantis ta tema diskutuojančių seimo narių, bet ne apie tai, pasirodo akcentuojama problema yra horizonto ir aplinkos nematymas (laba diena).
Medžiodami apšviečiant prožektoriumi, kuris geriausiu atveju leidžia matyti objektus esančius už ~200 m., mes gebame fiksuoti aplinką ir aišku horizontą, o su naktiniu taikikliu kuris rodo visą aiškų aplinkos paveiksliuką kur kas geriau ir toliau nei šviečiant prožektoriumi niekaip – nesugebėsime, dėl to šūvis bus pavojingas, juo labiau jei kalbėt apie tikrai į šilumą reaguojantį termovizorinį taikiklį, tai jis kaip tik eliminuoja visas pavojingo šūvio naktyje galimybes, nes matai visus šilumą skleidžiančius, bei kitus objektus pasitaikančius šūvio trajektorijoje ir prieš ir už taikinio, o tai gali būti ir naminiai gyvūnai (karvių banda) ir aišku žmonės bei pastatai. Šaudamas naktį prožektoriaus pagalba niekada to nematysi, padeda tik aiškus teritorijos kurioje medžiojama suvokimas ir žinojimas kur yra ganyklos, o kur pastatai.
Ketvirtame punkte toliau kalbama apie siauras panaudojimo galimybes apie tai kas nesimato su tuo taikikliu, tai kame tada išvis bėda, jei jis nepanaudojamas išvis, kodėl tiek diskusijų sulaukia, jei neefektyvus ir nieko nesimato per jį tai niekas ir nenaudos, kam drausti ?
Toliau apie visuomenes brandą.
Tik dar kartą patvirtina tai kas buvo rašyta šios pastraipos pradžioje, mes tokie amoralūs ir negebantys susivaldyti, esame užprogramuoti pažeisti medžioklės taisykles, negebam racionaliai naudoti dabar turimos įrangos ir juo labiau negalima mums patikėti modernių technologijų, tvarkos pas mus nėra ir nepanašu, kad artimiausiu metu bus, plaka save ir mus visus “Gamta” atstovai
Ir pabaigai dar karta papučiama i AM dūdelę apie neįmanomą kontrolę, šį kartą net ne apie šūvio priežasties ir pasekmės nežinojimą, bet apie tai kad tikrintojai negalės fiksuoti kas į ką taikosi, net ir tai jau papuola i kontroles akiratį, pats taikymosi faktas, nereikia net šauti.
Va taip va gerbiamieji, galvokite prieš taikydamiesi ar verta prisimesti iš viso… Ir kaip manot kas šitoj situacijoj laimėjo, o kas atrodo kaip visiški retardai ir idiotai ?
Autorius: Marius V.
Kopijuoti ar kitaip platinti čia pateiktą turinį be mūsų ar autoriaus sutikimo draudžiama!
