Medžiotojo dienoraštis – medžioklė tykojant

Visai sukvailiojau – šeštadienį medžioklė su varovais svečiuose, sekmadienį – irgi, tik jau savo klubo medžioklės plotuose, o pirmadienį svainis Virginijus prikalbino medžioti tykojant. Girdi, šernai pasirodė šėrykloje. Na, ir gavosi taip, kad vakar kelių medžiotojų kompanija turėjome neeilinę medžioklę. Žodžiu, į medžioklę jau einu, kaip į kokį darbą.  Virginijus pasiūlė man eiti į vieną jo bokštelį, o jis – į kitą, esantį už gero puskilometrio.

 Pakilo didelis vėjas. Tamsu – pirštu į akį nepataikysi, bokštelio siena vos įžiūriu. Gal apie 18 valandą girdžiu, kad nosimi traukdamas orą sušnypštė šernas. Už kelių minučių susižvygino – į papildomo maitinimo šėryklą atėjo šeimyna. Neskubu įjungti prie šautuvo pritvirtinto prožektoriaus, tegu įsivalgo, gal nebijos šviesos. Kai pagaliau apsisprendžiu, ir tik įjungiu prožektorių, tai šernai, kaip kulka nulėkė į mišką. Prisitaikyti niekaip nespėsi.

Po kurio laiko vėl ateina. Vėl tą patį padarau, ir vėl šernai nubėga. Bambu ant politikų, nuo kurių valios priklauso, ar bus Lietuvoje įteisintos naktinio matymo optikos. Jiems mat vaidenasi, jog visi tapsime brakonieriais. Kas nori pažeidinėti medžioklės istatymus, tas jau seniai tokias optikas turi. Turi ir naktinio matymo žiūronus, termovizorius, navigacijas ir ko tik nori iš naujausių technologijų. Šernai daugiau nebepasirodo.

Prasėdėjau gal valandą toje tamsybėje, vėl sušnypštė. Gerokai palaukiu, įjungiu prožektorių – prie geldos stovi gana didelis šernas ir pašvietus nenorom nubindzena į mišką. Na, tos geldos tai pastyčiojimas iš gamtos. Tai lyg kokia miškinė gyvūlininkystė. Tai jau nebe medžioklė…

 Po kelių minučių švysteliu – vėl atėjęs, bet vėl neskubėdamas nubėga. Ir taip daug kartų. Galiausiai pripratinau. Gali šviesti kiek nori, nors plaukus skaičiuok ir gerai apžiūrėjau – besanti gal trijų, keturių metų šernė. Nusibodau aš jai su tuo švysčiojimu – „nupindzeno“. Džiaugiuosi, kad jau seniai nebedegu aistra būtinai sumedžioti, kad nepaskubėjau paleisti šūvį ir šernės nenušoviau.

O vėjas įsisiautėjo kaip reikiant. Pasidarė šaltoka, žvarbu. Šernų nebėra, tad, pamaniau, ko čia besėdėti bokštelyje. Vos įlipu į mašiną, svainis rašo, jog šovė šerną, vietoje nekrito, tad reikia paieškoti su mano kale.

Kalei navigacijos neturiu – tik skambutį pakabinu ant kaklo. Ji niekad toli nenueina, visada girdžiu skambalą, tad tos navigacijos kaip ir nereikia. Randa sumedžiotą šerną, kartais suloja, o skambalą, jei kalė surado žvėrį, girdžiu toje pačioje vietoje. Tačiau šį kartą velniškas vėjas, miškas tiesiog ūžia ir nieko negirdėti. Tada suvokiu, jog navigacija žvėries paieškai šuniui reikalinga.

Einame į tą pusę, kur nubėgo šautas šernas. Jų buvę keturi. Trys nulėkė kartu. Einame, kur nubėgo šautasis. Kažkur miške sulojo kalė Brita. Kolegai sakau, kad šernas gyvas, bet šautuvai tai palikti mašinoje, o ji užrakinta, ir jau atstumas iki mašinos nemenkas.

 Gal už 50 metrų randame kraujo. O kalė dingo. Nebegirdėti nė skambalo, nė lojimo. Virginijui sakau, jog tikrai Brita jau yra prie šerno. Privažiuoja dar vienas klubietis – Augustas, tas su šautuvu. Visi švysčiodami prožektoriais, tamsybėje slampinėjame po mišką, vis baiminamiesi pasiklysti – miškas tai didelis.

Galiausiai Augustas išgirsta skambalą. Paeiname į tą pusę – kalė loja. Bėgiojame po mišką paskui tą skambalą. Kartais kalę pamatau. Pamatau ir šerną – ne toks jau mažas besąs. Iš kažkur atsiranda dar vienas klubietis – Arūnas. Pasirodo, pamatė mūsų mašinas ir švysčiojimą miške, ir atlėkė padėti. O padėti tikrai reikėjo.

 Šernas vaiko kalę. Pasislepia tankmėje, bet Brita vis aptinka ir aploja. Talkininkas atima iš Augusto šautuvą ir nubėga arčiau „mūšio“ vietos. Jis greitesnis negu mes seni „klipatos“ ir labiau dega medžioklės azartu. Pamatė šerną ir šovė. Matyt nekliuvo, nes šernas ir toliau vis nuveja kalę. O šovinys tebuvo tik vienas. Kas dabar bus?

 Bet Arūnas nebūtu Arūnas, jo medžioklinio azarto užtektų keliems, tiesiog pribėgęs šoko ant šerno, atbėgusiam Augustui irgi liepia šokti ant žvėries. Ne itin noriai, bet Augustas paklausė. Arūnas šaukia, kad duotų peilį. Tas neturi. Pribėgu aš, nes turiu peilį. Kalė aplink bėgioja ir pasiutusiai loja. Nieko čia nepadarysi, kaip ir netiktų medžiotojams taip elgtis, bet šerną teko pribaigti peiliu. Tikrai ne be reikalo žalieji mus žudikais pavadina.

 Na, postringauti gali kas tik nori, bet medžioklė yra medžioklė su visokiausiais niuansais. Be medžioklės žmonija tikrai neapsieis, vien dėl to, jog tenka reguliuoti žvėrių skaičių. Kitas klausimas – medžioklės kultūra…

Po tokio medžioklinio nuotykio, visi kolegos sakys, jog be Arūno talkos, to šerno nebūtume įveikę. Nieko panašaus, tegu ir „klipatos“, bet būtume susitvarkę…  

O paskui namelyje valgėme klubietės Aušros padarytą tortą. Ir ne bet kokį, o tiesiog vyrų džiaugsmelį. Priprašiau Aušrą, kad supasakotu, kaip tas tortas daromas.

 Pailgais gabaliukais supjaustoma ir pakepinama duona. Tuos gabaliukus pamirko į majonezą ir užberia tarkuotu sūriu. Duonos gabaliukai tampa balti. Tada, vieną prie kito, sudeda kaip apvalų tortą, o ant viršaus – tiesiog fantazijos reikalas: mažytės trumpos rūkytos dešrelės, kitos supjaustytos, agurkėliai, gabaliukai sūrelių, alyvuogės ar dar kas nors, ką randi šaldytuve.

Kažkuris iš kolegų sako, jog ant pačio vidurio dar pritiktų česnako galvutė. Tiesiog pasakiškas būtu vyrų tortas. Manau, paskaičiusi mano dienoraštį, kokio tai medžiotojo žmonelė sumanys savo brangiajam tokią dovaną.

„Miske.lt“
Kostas Slivskis

Už šmeižiančius, asmens garbę ir orumą įžeidžiančius, socialinės grupės ar kitokios neapykantos skatinančius komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę asmenys, kurie įstatymų nustatyta tvarka gali būti patraukti atsakomybėn. Vartotojas sutinka, kad Miske.lt neribotą laiką saugotų jo IP adresą ir pareikalavus atskleistų jį įgaliotoms institucijoms.

12 komentarų

  • Vyrai nebūkite tokie teisingi zanūdos! Pasakojimas apie nuotykį medžioklė kuris suteikia gerų emocijų, o jūs ieškote sviesto š….je… Baikim gal vieną kartą tas nesąmones.

    5
    1
  • Mindaugai nesiginčysiu. Tikiuosi, kad medžiotojai turi galvas ant pečių, žino taisykles ir įstatymus kurių privalo laikytis. Visada buvo ir bus nepatenkintų, tai yra normalu. O jūs prisidėjote prie turinio, tapote Patreonu? 🙂

    2
    1
  • Pastoviai medžiotojai nedaėde, svarbu šaut o paskui kur dėt? Giminėm, kaimynan išdalint ir t.t.
    O kai paklausi medžiotojo ar į šaudyklą eina? (Lavint taiklumą kad nebūtų klišarankiais) Išgirstu atsakyma, kad šoviniai brangiai kainuoja tuščiai šaudyti į taikini. Paskui ir įstatymai blogi kat naktinio matimo optikos neleidžia naudot. Man atrodo kad blogam šokėjui ir kiaušai maišo…

    13
    26
    • Jūs suprantat, kad jeigu nepataikai nenušauni :D? Jeigu visi eitu į šaudyklas praktikuotis, žvėrių sumažėtų. Tai iš dalies gerai, kad nepataiko.

      3
      5
  • Sveiki.
    Kam tos raudos dėl naktinių taikiklių kai medžiotojas sėdi tamsoje be jokio naktinio žiurono. Jeigu neišgali isigiti žiurono naktinio tai ir taikyklio neišgalės. Bet raudot reikia.
    Aš asmeniškai pasisakau už legalizavimą naktinių takyklių ir garso slopintuvų. Bet kol negalima tai radau kita budą.
    Galiu pasidalinti savo ,,išradimu,, kurio pagalba puikiai galima apseiti be brangių naktinių taikyklių.
    Aš prožektoriaus laido gale esanti jungiklį pašalinau ir vietoj jo idėjau reostatą su jungikliu. Reostatas tai garso regulivimo detalė iš senos radijos ar teliko. Daugiausia laiko užėmė tinkamo reostato parinkimas. O toliau lituoklis visagalis.
    Ačiu Gintui iš Oksalio padarė gražų tvirtinimą reostatui prie optikos. Ir dabar atėjus šernamį šėriklą ijungiu prožiką ir po biški didinu apšvietimą. Niekas nieko nesibaido, viska gerai galima apžiūrėt ir investicija į šita patobulinimą yra iki 10€.
    Ir svarbiausia jokio istatymų pažeidinėjimo.

    23
    2
    • Nusipirkau „prospektus’ prožektorių. Brangus, bet knietėjo pabandyti, ar pasiteisina.
      Prožektorius ne iš karto įjungia visą šviesą, bet šviesėja palaipsniui.
      man pasiteisino. užtenka 20-30 proc. šviesos , šernai nesibaido, ir gali gerai visus apžiūrėti.
      Čia tas pat, kaip Jūsų variantas su reostatu, tik skirtas tam, kuris nėra tiek techniškai pasikaustęs kaip Jūs 🙂

      7
      4
  • Neesu tikras, ar taisyklės leidžia tamsiu paros metu su prožektorium ir šautuvu persekioti, kad ir šerną. Tai daro daugelis, bet…?
    Koks tai medžioklės būdas?

    5
    13
    • Taip teisyklės leidžia apšviesti šernus medžiojant tamsiu paros metu. Medžioklė turi vykti iš stacionarių bokštelių ar tykojimo vietų.

      10
      3
    • Sužeistą žvėrį galima persekiot šviečiant ir neštis šautuvą.
      Netgi butina neštis šautuvą, o nepalikti mašinoje be priežiūros.

      9
      4
  • Pažeidimas:

    Nr. 1. Ginklai palikti mašinoje be priežiūros;

    Nr. 2. ( Iš kažkur atsiranda dar vienas klubietis – Arūnas) – medžioklėje oficialiai nedalyvaujantis asmuo perima iš kito nežinia ar oficialiai medžioklėje dalyvavusio asmens ginklą ir pribaigia šerną.

    Smagu 🙂

    9
    16
    • Miske.lt

      žinoma skiriu …

      nepamirškite, kad čia renkasi ne grožinės literatūros skaitytojai, o realūs, medžioklėse dalyvaujantys ir ne visada MT besilaikantys medžiotojai.. tai tokia grožinė literatūra paskui taps kaip pagrindu, kaip ale yra norma elgtis medžioklėje… Atvežiuos kada į tikrą medžioklę gamtiniai, pamatys paliktus šautuvus automobiliuose, po mišką beslampinėjančius medžiotojus, o ką tie, sakys Slivskis taigi taip daro 🙂

      8
      3

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *