LMŽD išaiškinimas kaip reikia atlikti žvėrių apskaitą

Nuotrauka Lvm.lv




Vakar (2018 m. vasario 20 d.) vyko susitikimas su Aplinkos ministerijos (AM) ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) atstovais dėl stambiųjų plėšrūnų ir kanopinių žvėrių apskaitos. Mes pateikėme jiems dažniausiai Jūsų užduodamus klausimus, susijusius su šia apskaita. VSTT atstovai paruošė atsakymus, kviečiame su jais susipažinti.

Dar kartą norime priminti, kad šios apskaitos duomenys neįtakos elninių žvėrių sumedžiojimo limitų skirstymo. Paraginkite savo medžiotojus, kad planuodami maršrutus ir atlikdami apskaitas dėmesį sutelktų į kuo tikslesnę stambiųjų plėšrūnų (vilkų, lūšių) apskaitą.

 

Rekomenduojame naudotis elektroniniais medžioklės plotų vienetų žemėlapiais. https://www.geoportal.lt/map/#portalAction=openService&serviceUrl=http://kaukas:6080/arcgis/rest/services/geoportal_teikeju/VAAT_MBR_public/MapServer

Dažniausiai užduodami klausimai
Šioje skiltyje pateikiame atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus, susijusius su medžiojamųjų gyvūnų apskaitos pagal pėdsakus sniege metodikos naudojimu

MARŠRUTO PLANAVIMAS


1. Ar apskaitos maršrutas gali būti ne uždaras?
Atsakymas: Apskaitos maršruto uždarumas neturi įtakos apskaitos kokybei. Maršruto uždarumas numatytas dėl apskaitos vykdytojo patogumo. Jeigu vykdytojui patogu, maršrutas gali būti ir neuždaras. Priklausomai nuo medžioklės ploto vieneto geografinių ypatybių.

2. Ar gali apskaitos maršrutas eiti per laukus, jei taip, tai kiek?
Atsakymas: Gali, jei taip patogiau sudaryti vientisą maršrutą. Maršruto per laukus ilgis nesvarbus, svarbu yra išlaikyti proporciją, kad 1000 ha tiriamų buveinių (miškų, pelkių, krūmynų) tektų ne mažiau kaip 5 km apskaitos maršruto.

3. Ar apskaitos maršrutas gali būti suskaidytas?
Atsakymas: Pageidautina apskaitą vykdyti vienu maršrutu. Kadangi šių stebėsenos darbų tikslas – nustatyti ilgalaikius gausos pokyčius (ne absoliučią gausą konkrečiu momentu), todėl apskaitos maršrutas neprivalo aprėpti visų miško masyvų ar jų dalių. Jeigu medžioklės plotų vieneto konfigūracija ir miškų išsidėstymas, apskaitos vykdytojo manymu, komplikuoja vientiso maršruto sudarymą, galima tame pačiame medžioklės ploto vienete sudaryti du ar net tris maršrutus, įvertinus bendrą jų ilgį, kad jis atitiktų metodikos reikalavimus.

4. Jei apskaitos maršrutas gali būti suskaidytas, kaip pildyti apskaitos anketą?
Atsakymas: Kiekvienam apskaitos maršrutui, vykdant apskaitą, pildoma atskira apskaitos anketa (apskaitos metodikos priedas). Baigus apskaitą ir rengiant apskaitos suvestinę elektroninę lentelę Exel formatu, skirtą perduoti VSTT, pateikiami susumuoti viso medžioklės ploto vieneto apskaitos rezultatai.

5. Ar planuojant maršrutą(us) būtina aprėpti visus medžioklės ploto vieneto miškus?
Atsakymas: Nebūtina.

6. Ar apskaitos maršrutas gali būti ilgesnis, nei 12 km?
Atsakymas: Vieno maršruto ilgis negali būti ilgesnis nei 12 km, nesvarbu, kiek žmonių eina tuo maršrutu. Toks maršruto ilgis yra optimalus kokybiškam apskaitos atlikimui. Esant būtinybei gali būti sudaromi keli maršrutai.

7. Ką daryti, jeigu medžioklės ploto vienete yra 5–15 tūkst. ha miško.
Atsakymas: Pakanka vieno 12 km apskaitos maršruto, tačiau gali būti projektuojami ir keli apskaitos maršrutai.

APSKAITA


1. Ar pagal šią apskaitą bus nustatomi elninių žvėrių sumedžiojimo limitai?
Atsakymas: Ne. Šis metodas neskirtas nustatyti žvėrių gausos medžioklės plotų vienete. Medžiojamųjų gyvūnų apskaitos pagal pėdsakus sniege tikslas – nustatyti kanopinių žvėrių ir didžiųjų plėšrūnų paplitimą, taip pat santykinę gausą, įvertintą kaip pėdsakų dažnumo indeksas, šalyje ir atskiruose jos regionuose.
Elninių žvėrių sumedžiojimo limitai bus nustatomi pagal įprastą Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėmis nustatytą tvarką, pateikiant užpildytą prašymo–pasiūlymo formą rajono medžiojamųjų gyvūnų sumedžiojimo limitų nustatymo komisijai. https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.308F43BA7D00

2. Ar reikia fotografuoti kanopinių pėdsakus?
Atsakymas: Nereikia.

3. Ar reikia tiksliai nustatyti kanopinių bandos, kirtusios maršrutą, individų skaičių?
Atsakymas: Nereikia. Aptikus šernų ir elninių žvėrių pėdsakus, apskaitos vykdytojas gali intuityviai nuspręsti, kiek buvo individų ir tai nurodyti apskaitos anketoje. Tuo tarpu registruojamų plėšriųjų žvėrių, palikusių pėdsakus, skaičių siekiama nustatyti tiksliai, todėl metodika reikalauja šiuos pėdsakus gerai apžiūrėti ir nufotografuoti.

4. Ar gali vienu maršrutu eiti keli medžiotojai?
Atsakymas: Gali.

5. Ką daryti, jei į A4 formatą netelpa apskaitos maršrutas?
Atsakymas: Žemėlapio lapas turi būti ne mažesnio nei A4 formato, todėl visada galima rinktis didesnį lapo formatą arba pasirinkti kitą žemėlapio mastelį leistinose ribose (metodikos 6 punktas).

6. Ką daryti, jei maršrutą kertantys pėdsakai dažnai persidengia ir sunku juos visus pažymėti maršruto žemėlapyje?
Atsakymas: Pagal galimybes spausdinti didesnio formato žemėlapius arba atsispausdinti kelis žemėlapius atskiroms maršruto dalims.

7. Ar išmanusis telefonas visada fiksuoja nuotraukos laiką?
Atsakymas: Taip, dauguma telefonų fiksuoja nuotraukos padarymo laiką, kuris automatiškai išsaugomas elektroninio dokumento (failo) metaduomenyse (Properties), todėl nėra būtina, kad nuotraukos laikas būtų matomas pačiame atvaizde. Atkreipiame dėmesį, kad duomenų analizės supaprastinimo tikslais metodika reikalauja, kad teikiant ataskaitą, pridedamų nuotraukų elektroninių dokumentų (failų) pavadinimai būtų suteikti tokie, kurie nurodytų jos padarymo datą ir laiką (metodikos 17.2 papunktis).

8. Ar apskaitos vykdytojas privalo įsigyti skaitmeninį fotoaparatą?
Atsakymas: Ne. Tinka telefonu ar bet kuriuo kitu prietaisu darytos skaitmeninio formato nuotraukos.


Autorius Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija

www.lmzd.lt

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *