Kirvis: kaip išsirinkti tinkamą medžiotojui?





Apie tai, koks turi būti medžiotojo kirvis, diskusijų būta daug. Regis, kiekvienas turi savo viziją ir patirtį, kokios turi būti jo savybės. Ir beveik kiekviena nuomonė bus paremta neginčijamais argumentais apie vieno ar kito tipo kirvį. Kuo labiau esame pratę prie patogumų, tuo ypatingesnių reikalavimų turime savo naudojamiems įrankiams. Vis dėlto tai tik reiškia, kad skirtingiems darbams atlikti reikia skirtingų įrankių ir padoraus medžiotojo arsenale turi būti ne vienas kirvis.

Ką kirviu gali tekti daryti šiuolaikiniam medžiotojui? Nekalbant apie konkurso prizų vertas istorijas, kaip kirvis padėjo išsigelbėti nuo įnirtusio šerno, staiga išlindusio iš tankmės, lieka labai praktiški darbai: skaldyti malkas medžiotojų namelio židiniui, kirsti šakas, įrengti medžioklės vietą ar smulkinti ką tik nukirsto medžio pliauskas. Kirvio reikės ir ruošiant kuolelius, taip pat kalant į žemę, pavyzdžiui, bebrų spąstus. Specialus kirvis galėtų praversti ir pjaustant laimikį ar kertant kaulus. Nors dėl šios dalies galima ginčytis: pažinojau vieną vyrą, kuris net seną briedį mokėjo padalyti nedideliu medžiokliniu peiliu. Tiesa, pagal profesiją jis buvo chirurgas. Be to, didelius kaulus smulkinti kirviu ne visai gerai. Yra daug įrankių kaulams pjaustyti, tad tikrai galima apsieiti be kietų atplaišų sultinyje ar troškinyje. Dar prie visų šių darbų būtų galima pritempti pastogės rengimą, jeigu staiga miške užkluptų naktis.

 

Taigi kirvius galime suskirstyti į tris tipus: malkinius, turistinius ir mėsai pjaustyti.


Malkiniai kirviai
Pasirinkti malkinį kirvį ne taip paprasta, kaip galėtų atrodyti. Reikia objektyviai įvertinti savo fizinius duomenis, malkų skersmenį ir medienos rūšį. Taip pat svarbu žinoti, ar bus skaldoma sausa, ar drėgna mediena. Gamintojai stengiasi sukurti idealios formos kirvį, tačiau dažnai svarbesnė yra medžiaga, iš kurios jis pagamintas.

KOTAS – LABAI SVARBUS.
Pirmiausia reikia įvertinti kirvio rankeną. Malkinių kirvių ji tiesesnė ir ilgesnė nei kitokio tipo. Tokia forma leidžia kirsti maksimaliai stipriai. Vidutinio dydžio malkinio kirvio kotas yra apie 60–80 cm ilgio, skaldant storesnes malkas kotas turi būti ilgesnis. Optimaliai kotas turi būti kirtėjo rankos ilgio (kirvį paėmus prie geležtės, koto galas turi baigtis ties pažastimi).


GALANDAMA 40° KAMPU Labai svarbi ir kirvio geležtės forma. Malkinio kirvio geležtė yra trikampės prizmės formos ir galandama 40–60° kampu. Tokia forma, atsižvelgiant ir į tai, kad užsimojama gana stipriai, leidžia gana lengvai perskelti net dideles ir šakotas malkas. Dažniausiai kirviai galandami 40° kampu – tokia geležtė lengvai skaldo medieną. Reikia prisiminti, kad per aštri ji greitai atšimpa. Skaldant iki 10 cm storio malkas, geležtės galima neaštrinti. Malkinių kirvių geležtės būna ir tiesios, ir apvalainos. Apvalainos paprastai yra ilgesnės ir geriau pjauna medieną, todėl labiau tinka drėgnoms ir sakuotoms malkoms skaldyti. Šiuolaikinių kirvių geležtė padengta specialia slidžia danga, kuri mažina trintį, todėl kirvis lengviau kerta medieną. Kai kurių kirvių šonuose yra kyliai. Svarbu, kad tokių kirvių apatinė geležtės dalis nebūtų per siaura ir aštri, antraip kirvis, įsiskverbęs į medieną, praras energiją prieš kyliams spėjus atlikti savo užduotį. Rezultatas: į malką įstrigęs kirvis, kuriam ištraukti reikia daug laiko ir energijos.

Yra kirvių metaliniu, mediniu ir stiklo pluošto kotu. Pasirinkus pastarąjį, reikia nepamiršti, kad dėl smūgių, ypač į pliauską pataikius kotu, stiklo pluoštas ilgainiui gali suirti. Jeigu kirvio dėklas plastikinis, pageidautina, kad ant jo arti geležtės būtų nerūdijančiojo plieno apsauga, kuri pailgins kirvio naudojimo laiką. Kad kirvis neišslystų, daugumos kirvių kotas padengiamas specialia guma, taip pat padaromas didesnis kablys rankenos gale. Pasirinkę kirvį mediniu kotu, atkreipkite dėmesį į medieną, iš kurios jis pagamintas. Geresni kotai pagaminti iš klevo, beržo ir uosio. Ši mediena po smūgio mažina vibraciją, o iš ąžuolo ar akacijos pagaminti kotai smūgiuojant kylančius svyravimus perduoda rankai. Anksčiau mediniai kotai būdavo dažomi ar lakuojami, o dabar mirkomi vaške, kad sukibimas ilgą laiką būtų geras.

ATSIŽVELGTINA Į SVORĮ.
Svarbu ir kirvio svoris: kuo sunkesnis, tuo lengviau skels medieną. Vis dėlto iki 10 cm storio malkoms skaldyti užteks 1 kg svorio kirvio. Darbas bus nesunkus, ir neišeikvosite per daug jėgų. Storoms ir šakotoms malkoms reikės net 4 kg svorio kirvio. Rekomenduojama įsigyti tokioms malkoms skaldyti skirtus plieninius kylius. Į medieną juos geriau kalti ne kirviu, o tinkamu plaktuku.

Sau tinkamą kirvio svorį nustatysite paėmę jį už koto galo ir pabandę pakelti sulenkę ranką per alkūnę. Jeigu tai pavyksta tik labai stengiantis, vadinasi, šis kirvis jums per sunkus.

IŠLAIDOS.
Ne taip svarbu, kokio gamintojo – Fiskars, Gardena, Husqvarna ar kitą gamintojo prekę pasirinksite. Rinkoje yra daug populiarių kirvių firmų kopijų, bet kokybiškas vidutinio dydžio kirvis kainuos 30–60 eurų. Svarbu, kad jo geležtė būtų iš patvaraus plieno, o kotas – lengvas ir elastingas, kad mažintų vibracijas ir tausotų rankas.

Pigesni bus Rusijoje, Baltarusijoje ir Kinijoje gaminti kirviai, bet jų forma ne visada garantuoja gerą rezultatą. Na, o jeigu skęstate atsiminimuose apie seniai praėjusius laikus, kirvių turėtumėte ieškoti sendaikčių turguje.

Prisiminkite, kad skaldyti malkas gana sunkus darbas, kuriam reikia patvaraus ir tinkamo kirvio, todėl geriau išleisti daugiau pinigų geram įrankiui ir patausoti sveikatą.

Turistiniai kirviai
ŠVARUS GARSAS.
Ar metalas kokybiškas, lengvai įsitikinsite paėmę kirvį už koto, neliesdami geležtės. Kita ranka aštriai suduokite į geležtę nagu ar kokiu tankios medžiagos daiktu. Dzinktelėjimas turi būti švarus, sodrus ir gana ilgas. Tai rodo, kad metalas, iš kurio pagamintas kirvis, pakankamai tankus. Jeigu garsas bukas ir trumpas, kirvis greitai atšips, reikės dažnai galąsti ir net skaldant smulkias šakeles geležtė galiausiai aptrupės. Užteks, jeigu tokio kirvio svoris bus 600–800 g.

LENGVESNĖ GELEŽTĖ.
Galima įsigyti kirvių, kurių geležtė palengvinta ją įpjovus. Medžiotojams labai svarbu, kad nešami įrankiai būtų kuo lengvesni, bet ir neprarastų savo savybių. Be to, tokia forma praverčia kirvį kabinant ant šakos ir pan. Palyginti su malkiniu kirviu, turistinio geležtė yra platesnė, o jos forma gali būti ir tiesi, ir apvalaina. Apvalainos formos geležtės pjaunamosios savybės geresnės. Svarbus ir kirvio nuolydžio kampas. Turistinį kirvį patariama galąsti 30– 40° kampu. Praktiškas vadinamasis suomiškas nuolydis: pačios geležtės apačia išgaląsta siauresniu kampu (30– 35°), o tolesnė dalis – platesnė (35–40°). Aišku, su taip išgaląstu kirviu reikia mokėti tinkamai elgtis.


MEDINIS AR PLASTIKINIS KOTAS?
Kirvių gamintojai siūlo kirvių ir mediniu, ir plastikiniu kotu. Pastarieji lengvesni, bet kadangi turistinio kirvio kotas trumpesnis nei malkinio, tai turbūt daugiau stiliaus klausimas. Nedidelis kirvukas įpjauta geležte elegantiškame odiniame dėkle prie diržo atrodys geriau nei stambi geležtė ir ryškaus plastiko kotas. Be to, atsižvelgtina, kad dideliame šaltyje plastikas gali tapti trapesnis.

Mėsininko kirvis
Pagrindinis šių kirvių skirtumas – plati geležtė ir didelis svoris (3 kg ir daugiau), nes mėsininko kirvis turi pajėgti perskelti ne tik mėsą ir minkštuosius audinius, bet ir kaulus. Kirvio geležtė turi būti iš kokybiškos medžiagos, itin tanki, grūdinta ir išgaląsta siauru kampu. Geležtės vidurys turi būti 10 mm storio, o ašmenys kuo ilgesni ir nuolaidesni. Tokios formos kirvis kaulus ne trupins, o pjaus. Aišku, vien kirvio neužteks, juo reikia išmokti dirbti.


Šaltinis žurnalas „Medžioklė“
Autorius: INDULIS BURKA
Kopijuoti ar kitaip platinti čia pateiktą turinį be mūsų sutikimo draudžiama!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *