Kiaulė ar šernas – štai kur klausimas





Neseniai Valstybinė maisto veterinarijos tarnyba (VMVT) išplatino pranešimą, kad išmokos už sumedžiotas šernų pateles nedavė laukto rezultato. Įdomu būtų sužinoti kokio rezultato VMVT tikėjosi? Kad medžiotojai iššaudys visas pateles už kelis eurus?

Visų pirma noriu pasakyti, kad šiame straipsnyje išdėstyta mano nuomonė ir tai nereiškia, kad medžiotojai nevykdo jiems priskirtų prievolių.

 

Pradžioje noriu atkreipti dėmesį, kad Afrikinis kiaulių maras (AKM) paveiktoms šalims sukelia didžiulius ekonominius nuostolius,  nes liga pasižymi dideliu mirtingumo laipsniu. Be to, ši liga pasižymi dideliu plataus ir spartaus tarptautinio paplitimo potencialu. Tokiu atveju tarptautinė prekyba gyvūnais ir kiaulienos produktais gali patirti rimtus ekonominius padarinius.

VMVT įpareigojo medžiotojus mažinti šernų skaičių, kad sumažėtų žvėrių tankis gyvename plote, ko pasekoje Afrikinis kiaulių maro plitimas į naujas teritorijas būtų pristabdytas. Noriu paklausti, ar jūs tikrai tuo tikit, kad tai geriausias spendimas sustabdyti AKM plitimą?

Tikriausiai ir kvailiui aišku, kad AKM perneša ne tik šernai, o ir grybautojai, miškininkai, paukščiai, uodai, plėšrūnai ir visi kiti, kurie kartą per metus įkelia koją į mišką.

Pamenate 2014 m. Alytaus rajone statėme tvorą už 200 tūkstančių eurų, kuri turėjo apsaugoti mus nuo AKM. Dabar visi puikiai supranta, kad tai buvo absurdiškas spendimas ir lėšų švaistymas. Ar nepasikartos situacija ir su šernų tankio mažinimu, tik vietoje niekam nereikalingos  tvoros būsime išnaikinę vieną pagrindinių Lietuvos miškų gyventojų.

Medžiotojai pamena tuos laikus kaip 2001 metais per Lietuvą praūžė klasikinis kiaulių maras, ko pasekoje per porą metų išmirė beveik visa šernų populiacija. Po to, kai mūsų šalies  teritorijoje 2014 metais buvo nustatytas pirmas Afrikinio kiaulių maro atvejis, visi baiminosi tų pačių rezultatų kaip ir su klasikinių kiaulių maru. Tačiau kaip matome, AKM mūsų šalyje jau daugiau nei trys metai ir šernai nekrenta taip, kaip visi tikėjosi. Kyla klausimas kodėl taip yra?

Iš visų sumedžiotų šernų yra paimami mėginiai dėl Afrikinio kiaulių maro ir pristatomi į maisto ir veterinarijos tarnybą tyrimams. Man žinomas ne vienas atvejis, kada gautame tyrimų atsakyme sakoma, kad šernas yra ligos nešiotojas.

Įdomi situacija – turime šernų bandą, kurią sudaro apie dvidešimt šernų ir vienas iš jų yra AKM nešiotojas, tačiau visi kiti šernai sveiki ir gyvi. Į galvą peršasi viena labai paprasta išvada, kad dalis šernų yra atsparūs šiai ligai.

Jei dalis šernų atsparūs šiai ligai, tokiu atveju ar nereikėtų jų saugoti anot juos šaudžius? Žvelgiant iš medžiotojo pusės tai būtų protingas sprendimas, tačiau iš kiaulių augintojų pusės tai reikštu verslo pabaigą.

Pranešime spaudai Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos skubios veiklos skyriaus vedėjas Marius Masiulis teigė, kad preliminariais duomenimis, šiais metais sumedžiotas panašus kiekis vyresnio amžiaus šernų patelių kaip ir praėjusių metų medžioklės sezono metu. Tai rodo, jog padidintos išmokos nedavė laukto efekto, todėl bus svarstomos papildomos šernų populiacijos reguliavimo priemonės.

Apmaudu, kad esame pasirengę bet kokia kaina apsaugoti kiaulių fermas nepaisant to, kad reikės išnaikinti šernus.  Jei ateityje  nenorime vaikščioti po tuščius miškus, pradėkime racionaliai mastyti ir saugoti tai ką turime.

Autorius: Deividas Staponkus
www.medziotojusajunga.lt

Susijusios žymos
, ,

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *