Manau, būtų įdomu trumpai apžvelgti istoriją, kaip atsirado Blaser. Horstas Blaseris buvo mechanikas, kasdien vežiojęs pieną. Galbūt taip viskas ir būtų likę, jei jis nebūtų įsimylėjęs. Merginos tėvui nepatiko H. Blaserio profesija, nes, jo nuomone, jaunuolis nesugebėtų išlaikyti jo dukters. Merginos tėvas H. Blaseriui sakė, kad šis turi tapti ginklų meistru, kitaip dukters rankos negaus. Laimė visiems dabar esantiems ir būsimiems Blaser ginklų naudotojams – H. Blaseris tapo ginklų meistru.
Jau nuo pat savo ginklameistrystės pradžios H. Blaseris abejojo įprastine darbo tvarka – visuomet ieškojo galimybės padaryti ginklus lengvesnius, o daugiausia dėmesio skyrė saugumui – svajojo sukurti ginklą, kuris būtų saugesnis nei tuo metu parduodami.
1957 metais Blaser jau kaip H. Blaserio įmonė išleido savo pirmąjį ginklą Blaser Diplomat. Tai, kaip užtaisomas ginklo saugiklis, ir šiais laikais yra lemiamas Blaser medžioklinių ginklų veiksnys – nėra nieko saugiau už neužsuktą skil- Kelionė Blaser gamykloje Tekstas: TOMAS ERVIKAS tuvo spyruoklę.
Savo pirmąjį karabiną su spyna Blaser pristatė 1983 metais, modelio pavadinimas buvo SR830. Šio ginklo nuotraukoje jau matosi ateities R93 ir R8 kontūrai. 1985 metais įmonė buvo parduota Gerhardui Blankui ir per 15 metų Blaser tapo didžiausiu Vokietijos ginklų gamintoju. G. Blankas buvo aistringas ir patyręs medžiotojas, savaip įsivaizduojantis, koks turi būti puikus ginklas. Kartu su Meinradu Zeh naudodami to meto naujausias technologijas jie sukūrė R93 konceptą. Šį ginklą Blaser išleido 1993 metais.
Iki 2003 metų buvo pagaminta daugiau nei 100 000 R93 karabinų. R93 modulinė sistema buvo revoliucinė ginklų gamyboje. Galimybė keisti apsodus ir vamzdžius pagal medžioklės specifiką buvo naujovė. 2010 metais Blaser išleido savo naujausią šedevrą R8, kurių iki šiol jau pagaminta daugiau kaip 100 000. 2015 metų kovą kasmetinėje parodoje IWA OutdoorClassics buvo eksponuojamas ir šimtatūkstantasis Blaser R8. Kaip atsiranda Blaser? Kartą sėdėdamas Audi salone žiūrėjau televizorių, rodantį, kaip konstruojamas Audi R8 (automobilio ir ginklo pavadinimai sutapo atsitiktinai). Anksčiau buvau įsitikinęs, kad čia didžiausia darbo jėga yra mechanika – robotai ir t. t., bet, pasirodo, ne – žmogus vis dar atlieka didžiąją dalį veiksmų. Po poros savaičių turėjau galimybę pasisvečiuoti Blaser gamykloje ir apžiūrėti, kaip viskas vyksta. Taip ir buvo – čia viskas gaminama sąveikaujant CNC frezoms, robotams ir žmonėms. Svarbiausia visos gamybos dalis yra žmogus, nes niekas kitas negali taip gerai pamatyti ir rasti klaidų, žinoma, jeigu jų yra. Pabandysiu labai paprastai aprašyti, kas kaip gaminama.
Vamzdis. Į gamyklą atvežamas metalinis strypas, kuris paskui taps vamzdžiu. Kiekvienas į gamyklą atvežamas ruošinys, nepaisant to, kad pagamintas iš aukščiausios prabos metalo, patikrinamas – kokybės kontrolė. Patikrinamos jo fizinės savybės, prieš siunčiant į kitą skyrių, kur suformuojamas vamzdžio kanalas. Iki gaminio, kuris bent kiek panašus į vamzdį, yra keletas etapų. Kiekviename etape būsimas vamzdis patikrinamas specialiais įrenginiais ir atitinkamų darbuotojų. Jeigu kas nors netinka, vamzdis grąžinamas į ankstesnę procedūrą, taip išvengiant bet kokios klaidos ar defekto. Paminėsiu, kad įrenginiai yra iš tiesų įspūdingi ir tai yra šiuolaikinių technologijų stebuklai, kuriuos fotografuoti, žinoma, draudžiama. Įspūdingas buvo plaktukas, kuris, jeigu neklystu, -niolika kartų per sekundę 200 tonų jėga muša vamzdžio ruošinį – taip jis ištempiamas ir įgauna mums žinomą ilgį. Uždėjus numerį, vamzdis iš karto užregistruojamas ir toliau pagal tai, su kokiu apsodu jis užsakytas, gamykloje keliauja komplektacijos dėžėje, į kurią kiekvienas atsakingasis įdeda reikiamą detalę. Taip sakant, kiekvienas turi pridėti ranką, kad didysis darbas eitų į priekį.
Uoksas. Akivaizdu, iš kokios medžiagos gaminama (iš kairės į dešinę) dėtuvė, R8 arba R93 uoksas, gaiduko svirtelės apsauga ir Blaser F3 uoksas. Jeigu kam atrodo, kad medžiaga panaudota netikslingai, galiu pasakyti, kad viskas perdirbama antrą kartą, žinoma, ne gamykloje. Vienintelis neperdirbamas dalykas yra sugadinti mediniai apsodai – jais kūrenamos krosnys.
Apsodas. Blaser bendradarbiauja su kompanija, kuri už kiekvieną Blaser įsigytą riešutmedį pasodina 10 naujų riešutmedžių. Smulkmena, bet malonu. Vis dėlto naujųjų sodinukų mes nepanaudosime, nes aukštos klasės riešutmedis susidaro iš 200–400 metų medžio šaknų. Kalbant apie apsodus, čia parodyta, kaip gaminami riešutmedžio apsodai. Iš trinkos nutašomas jau naudojamas apsodas. Apie netinkamų apsodų sukūrenimą nemelavau: jeigu gaminant nustatoma, kad viduje susidariusi skylė ar bet koks kitas defektas, apsodas pašalinamas iš gamybos ir įdedamas į malkų krepšį.
Apsodai daugiausia gaminami CNC frezomis, nes apsodų dydis nekinta, keičiasi tik mediena. Aukščiausios klasės apsodai ginklams saugomi atskirai, ir klientas gali vietoje pasirinkti, kurio apsodo pageidauja. Iš vieno kubinio metro riešutmedžio galima pagaminti apie 24 apsodus. Iš šio kubinio metro apie 20 procentų yra aukščiausios klasės mediena – 5 klasės ir aukštesnės. Blaser pripažįsta, kad vis labiau populiarėja sintetiniai apsodai, kurie jau stabiliai užkariavo rinką savo patvarumu ir ergonomiškumu.
Detalės. Čia matomas vėlesnis metalinių detalių apdorojimas, nes po CNC frezos darbų kiekvieną detalę reikia nušlifuoti, nupoliruoti, ir tai šį kartą daro žmogus, o ne technika. Gembės, vamzdžio stabdžiai, ginklo uoksai – galutinis apdorojimas yra šimtaprocentinis rankų darbas.
Klausiu: kurgi tie meistrai, kurie gamina ginklus ir apsodus – meno kūrinius? Tada supratau, kad klausimas buvo kvailas. Gavau labai paprastą atsakymą: menininkų juk neuždarysi tarp keturių sienų ir nelauksi jų kūrybingumo. Jeigu yra specialių užsakymų (graviūrų ant apsodo ar ginklo), kiekviena detalė užsakoma iš meistro, kuris tada lėtai, rūkydamas pypkę, daro savo šedevrą.
Visus esminius žingsnius perėjome. Kai į komplektacijos dėžę, kurioje jau yra vamzdis, įdedamas apsodas, uoksas, dėtuvė ir visos kitos detalės, ginklas patenka į komplektacijos (pakavimo) skyrių, kur kiekvienas šautuvas išardomas iki smulkiausios detalės ir sudedamas atgal bent keturis kartus, matuojamas svirtelės nuspaudimas ir t. t. Jeigu šią procedūrą atliekančio žmogaus kas nors netenkina, jis žino, į ką kreiptis ir kas atsakingas už konkrečią detalę. Jeigu viskas gerai, ginklas supakuojamas į dėžę ir nusiunčiamas užsakovui. Paskui jau jis pateks į mūsų ginklų seifus, kur atliks medžioklės sąjungininko pareigas.
Šaltinis: Žurnalas “Medžioklė”
Tekstas: TOMAS ERVIKAS
