Kamera Reolink Go PT ir nuotolinė duomenų saugykla Reolink Drive

Manau sutiksite su manimi, kad Medžiotojų tarpe viena populiariausių žvėrių stebėjimo kamerų yra „Reolink Go“. Dar atsimenu kaip prieš kelis metus teko ją testuoti ir lyginti su „Arlo Go“ kamera, palyginimo rezultatus rasite čia. Po palyginimo pasidarė aišku, kad „Reolink Go“ savo kainos ir kokybės santykių smarkiai lenkia konkurentus ir ši kamera užėmė lyderiaujančias pozicijas rinkoje.

Tiems kas nesusidūręs su „Reolink“ kameromis trupai paaiškinsiu veikimo principą. Tai kameros, kurios veikia su SIM kortele ir duomenis siunčia mobilaus interneto pagalba. Jose sumontuotos baterijos, todėl kameros veikia autonomiškai be jokių papildomų laidų. Suveikus judesio davikliui gausite pranešimą į telefoną ir atsidarius programėlę galėsite tiesiogiai stebėti kas vyksta matomumo zonoje ar peržiūrėti užfiksuotus vaizdo įrašus.

Prieš porą savaičių su manimi susisiekė „Reolink“ ir pasiūlė parašyti apžvalgą apie du prietaisus, kurie nėra plačiai žinomi Lietuvoje. Šį kartą kalbėsime apie kamerą „Reolink Go PT“ ir „Reolink Drive“ nuotolinę duomenų saugyklą.

Pradėkime nuo pradžių ir pakalbėkime apie „Reolink Go PT“ kamerą. Ši kamera iš principo atlieka tą patį ką ir „Reolink Go“, tačiau turi technologinių pranašumų. Visų pirma reikia paminėti, kad programėlės pagalba galite sukinėti „Reolink Go PT“ kamerą horizontalioje plokštumoje 355°, o vertikalioje 140°. Iš pradžių į šią funkciją žiūrėjau skeptiškai, tačiau po kelių dienų nuomonę pakeičiau. Ši funkcija naudinga norint apsidairyti kas vyksta aplinkui ar pasižiūrėti žemyn. Būna tokių situacijų kai suveikia judesio daviklis, tačiau pradinėje matymo zonoje nieko nematyti, tad pasukus kamerą galima pamatyti kas stovi už kadro. Kameros sukinėjimo garsas yra ganėtinai tylus ir jo nesibaido net elniai.

Miškuose dažnai susiduriame su silpno ryšio problema, todėl „Reolink Go PT“  turi išorinę anteną. Savaitę lyginau ryšio stiprumą su „Reolink Go“ ir galiu pasakyti, kad „Reolink Go PT“ išlaiko ryšio stiprumą dviem padalomis daugiau nei „Reolink Go“. Teko susidurti su problema kai nepavyksta prisijungti „Reolink Go“ kameros dėl silpno ryšio signalo. Savaitės laikotarpyje problemų prisijungti Reolink Go PT“ nebuvo. Kamera visada rodė „4G“ tinklą ir keturias ryšio stiprumo padalas iš penkių galimų. Kai kam šis niuansas gali būti kritinis apsisprendžiant kokią kamerą rinktis.

Baterijos tarnavimo laikas taip pat ne ką mažiau aktualus. Nežinau dėl kokių priežasčių, tačiau „Reolink Go PT“ kameroje baterija sumontuota taip, kad jos nebūtų galima išimti. Taip pat baterijos talpa mažesnė nei „Reolink Go“. Šioje kameroje sumontuota 6500mAh baterija, o „Reolink Go“ 7800mAh.

Pastebėjau, kad „Reolink“ kamerų baterijos nepriima įkrovos jei temperatūra yra žemesnė -4C. Turint omenyje, jog šalčiai pas mus gali tęstis ir ilgesnį laiką, negalėjimas pakeisti baterijos į pilnai įkrautą gali sukelti papildomų rūpesčių. Be abejo šiltuoju metų laiku tokios problemos nebus, nes prijungus saulės bateriją kamera puikiausiai veikia pusę metų.

Nepaisant mažesnės baterijos talpos ir turint omenyje, kad kamera visus vaizdo įrašus internetu kėlė į „Reolink Drive“ talpyklą, kuris stovi pas mane namie, baterijos eikvojimas buvo beveik toks pat kaip ir „Reolink Go“. Per savaitę abiejų kamerų baterijos išsikrovė apie 50%, tačiau noriu paminėti, kad savaitė pasitaikė šalta ir žemiausia temperatūra buvo net -25 laipsniai. Kameros vidutiniškai per parą fiksuodavo apie dvi valandas nenutraukiamo judesio. Baterijos veikimo laikui turi įtakos ir ryšio signalo stiprumas, todėl „Reolink Go PT“ su išorine antena gali turėti pranašumų.

Judesio daviklis ir infraraudonųjų spindulių apšvietimas išliko toks pat kaip ir „Reolink Go“ kameroje. Vaizdo kokybė taip pat išlieka 1080p HD. Iš praktikos galiu pasakyti, kad „Reolink Go PT“ nustačius judesio jautrumą 100%, šernai fiksuojame iki 18 metrų, o elniai iki 23 metrų. Be abejo tai dar priklauso kaip smarkiai juda žvėrys ir kokiame aukštyje sumontuota kamera.

Pakalbėkime apie saugumą. Dažnai viešoje erdvėje klausiama ką daryti jei kamerą pavogs. Visų pirma apie tai reikia pranešti policijai ir pateikti reikiamus duomenis. Šios kameros veikia tokiu pat principu kaip ir telefonai, tad jas galima surasti. Jei dėl kažkokių priežasčių kameros surasti nepavyksta, jas galima užblokuoti. „Reolink Go“ ir „Reolink Go PT“ kameros turi unikalų numerį, kuris naudojamas kamerai jungiantis į „Reolink“ serverius. Vagystės atveju galima praneši „Reolink“, kad kamera yra pavogta ir ji bus užblokuota serveriuose, ko pasėkoje kamera taps neveikianti. Rekomenduoju pasidaryti ekrano kopijas kur matomas UID.

„Reolink Drive“ kaip ir minėjau yra nuotolinė duomenų saugykla. „Reolink Go PT“ kamerai aptikus judesį jis įrašomas į atminties kortelę ir internetu įkeliamas į „Reolink Drive“. Rezultate visi vaizdo įrašo failai saugomi ne tik kameros kortelėje bet ir „Reolink Drive“. Šį įrenginį galite pasistatyti kur norite, tik tiek jog turėsite jį su laidu pajungti prie interneto. Į „Reolink Drive“ dedasi kortelė iki 128 GB kurioje ir saugomi vaizdo įrašai. Tai pat yra galimybė sumontuoti kietą diską iki 3 TB. Tos pačios vagystės atveju, kameros užfiksuoti vaizdo įrašai liks pas jus ir juos bet kada galėsite peržiūrėti. Patogu dar ir tai, kad peržiūrint vaizdo įrašus iš „Reolink Drive“ neeikvojate pačios kameros baterijos ir papildomai nenaudojate interneto duomenų.