Išaušo antradienis, būdamas darbe, nutariau pakalbinti savo draugą (pavadinsiu ji Deividu) ir nuvažiuoti į medžioklę. Kaip visada sutarėme susitikti 18 val. Susitikę pajudėjome link medžiokles plotų.
Važiuodami kalbėjomės apie medžioklę, kas ką paskutini kartą šovė. Deividas jau nebeprisiminė, kada ką šovė ir kalbėjo, jog šiandien galėtu būti ta diena, kai į savo „užrašų knygutę“ galėtu įsirašyti taiklų šūvį.
Aš viską nuleidau juokais, sakiau, kad jam niekada nebesiseks medžioklėje, kad galės eiti šaudyti varnų, nes rimtesni laimikiai ne jam. Sukame iš kelio link medžioklės plotų, Deividas dar kartą pasakė, kad šiandien turi sumedžioti šernioką. Paklausiau iš kur jis toks užtikrintas? Tai jis juokais pasakė – , kad visą naktį sapnavo jog šiandien bus ta sėkminga diena. Juokais pagalvojau, kad protingas vyras, o peza tokias nesąmones.
Atvažiavę į sodybą, užsipildėm medžioklės lapą ir pasiskirstėme, kur kas eis tykoti šernų. Aš su Deividu, nutarėme pasaugoti mūsų gerbiamo ūkininko cukrinius runkelius, nes šiuo metu šernai labai daug žalos padaro būtent šiai kultūrai. Privažiavome, susirinkome bokštelius, mašiną pasistatėme atokiau, susėdome į bokštelius ir pradėjome tykoti. Praėjus beveik porai valandų išgirdau miške traškėsį man iš dešinės, ten kur sėdėjo Deividas. Tik plumpt į griovį – šlept, šlept ir išlipo, mažiausiai du šerniokai ir nulėkė į cukrinių runkelių lauką. Bandau juos pamatyt, bet veltui, jie nuo manęs per toli. Staiga pasigirsta šūvis ( 21:43 val.), girdžiu kaip šernas peršoka per griovį ir nubėga mišku. Dar spėjau pagalvoti, kad kolega, sužeidė ir dabar turėsime „džiaugsmo“ braidyt po mišką ir ieškot sužeisto žvėries. Bet tuo metu pamatau, kad skambina Deividas, atsiliepiu, o jis sako:
– Sakiau, kad šiandien mano diena!
Dar ji bandžiau patraukti per dantį, kad nepataikė, o jis ramiai man atsakė, eime pasižiūrėti į cukrinių runkelių lauką, nes esą žvėris krito vietoje. Bridome per cukrinių runkelių lauką, Deividas man pasakojo, kad išlindo du kuiliai, vienas antrametis, kitas vyresnis, tai jis kaip garbingas medžiotojas pasirinko mažesnį, kad banda turėtų normalių kuilių giminei pratęsti.
Priėję iki šūvio vietos, pamatėme kritusi kuiliuką, gražus, apie 100 kg. – antrametis. Šūvis buvo toks taiklus, kad žvėris krito vietoje nežengęs nė žingsnio. Šūvio atstumas standartinis 120 m. Pasveikinau kolegą su taikliu šūvių, stipriai paspausdamas jam dešinę. Ir pasidžiaugiau kartu su juo, kad po ilgo laikotarpio, jis pagaliau iššovė ir šūvis buvo nepriekaištingas.[divide style=”2″]
Autorius: Nerijus Šedbaras
Kopijuoti ar kitaip platinti čia pateikta turinį be mūsų sutikimo draudžiama!
