Skip to content Skip to sidebar Skip to footer

Dėl vilkų populiacijos gausos reguliavimo

Turinys:

Praėjusiais metais rastos 34 vilkų šeimos, 2018 m. spalio 20 d. t.y. maždaug savaitę vėliau nei įprastai nustatytas 110 vilkų medžioklės limitas. Sumedžiojus 103 vilkus, genetiškai ištirti buvo 99 individai [1]. Tyrimas parodė, kad iš jų 53 individai buvo jauni iki 1 metų vilkai iš skirtingų šeimų. Vadinasi realiai Lietuvoje praėjusio medžioklės sezono metu mūsų šalyje buvo ne mažiau, nei 53 vilkų šeimos. Pasak „Vilko apsaugos plano“: „Pagrindinis vilkų socialinis darinys yra šeima, ginanti savo teritoriją.“ – t.y. šeima nemigruoja, ji užima fiksuotą teritoriją. Pagal Europinę vilkų valdymo praktiką grupės, susidedančios iš 4 ir daugiau individų, turėtų būti laikomos teritoriją ginančiomis šeimomis, vedančiomis jauniklius [2].

Vilkų šeimos po 3 vilkus ir vilkų poros nėra įtraukiamos į šeimų skaičių, nėra skaičiuojamas jų tikėtinų vadų skaičius. Vien šiemet aptiktos 28 vilkų šeimos po 3 vilkus ir 23 vilkų poros – bent pusei jų susilaukus palikuonių, rudeniop turėsime 81 „neapskaitytą“ pirmametį vilką. Pavyzdžiui Vokietijoje pernai (2017/2018) buvo suskaičiuotos 77 vilkų gaujos, 40 porų ir 3 vieniši vilkai. Šiemet 2018/2019 suskaičiuotos 105 vilkų gaujos, 25 poros ir 13 vienišų vilkų. Tai rodo, kad vadų pernai Vokietijoje buvo daugiau, nei 77. Tikėtina, kad 40 vilkų porų dar pernai atsivedė vilkiukus ir šiemet dalis jų buvo suskaičiuotos, kaip gaujos [31]. Dėl tokios vilkų apskaitos spragos, kiekvienais metais vilkų skaičius auga labiau, nei tikimasi, todėl atitinkamai auga ir vilkų išpuolių skaičius. Vilkų gynėjai pasinaudoja šia spraga argumentams, kad vilkų medžioklė nemažina vilkų daromos žalos ir rekomenduoja nemedžioti vilkų.

Pasak vilkus ginančių organizacijų, vilkų medžioklė išbalansuoja vilkų šeimas. Žuvus alfa patinui ar alfa patelei šeima gali iširti, o vieniši vilkai dažniau atakuos ganyklas. Vis dėlto šalyse, kur vilkai nėra medžiojami, vilkų daroma žala kasmet tik auga, steigiamos „vilkų brigados“, kurių užduotis – suvaldyti probleminių vilkų skaičių. Taip pat keičiasi vilkų įpročiai, jie nustoja baimintis žmogaus, dėl ko kyla reali išpuolių prieš žmones rizika [Priedas 1]. Pavyzdžiui Prancūzijoje pernai vilkai papjovė apie 12500 gyvulių, tad šiemet vilkų išėmimo kvota padidinta iki 100, kuomet pernai ji buvo 51 [3, 4, 5].Vokietija taip pat lengvina probleminių vilkų išėmimo tvarką [6]. Slovėnija, keletą metų draudusi medžioti vilkus ir meškas, reziumavo, kad vilkų išpuolių prieš ganyklas gausėja, be to, keičiasi vilkų elgsena, jie tampa pavojingi žmogui [7, 8]. Ispanijos autonominė sritis Kastilija ir Leonas, nepaisydama aplinkosaugos organizacijų protestų, leidžia sumedžioti 339 vilkus per ateinančius tris medžioklės sezonus [9]. Šveicarijoje šiemet ūkininkai išsikovojo, kad būtų išimami probleminiai vilkai [10]. Lenkijoje gausėja vilkų atakų prieš ganyklas [32]. Taip pat vilkai išvaiko kanopinius iš miškų, dėl ko didėja kanopinių daroma žala pasėliams – ją ūkininkams privalo kompensuoti medžiotojai. Žinomi pavieniai atvejai, kuomet medžiotojai šaudo vilkus nelegaliai, siekdami sumažinti vilkų išvaikytų kanopinių daromą žalą tiek medžioklės būrelių pajamoms – būreliai uždirba parduodami sumedžiotus elnius, – tiek pasėliams, kad sumažintų medžioklės būrelių išlaidas kompensacijoms [11].

Reikia pažymėti, kad teiginys „vilkui nebūdinga pulti žmogų“ formavosi JAV XX amžiuje, kuomet vilkai buvo faktiškai išnaikinti, bei buvusioje sovietų sąjungoje, kuomet vilkai buvo intensyviai medžiojami ir išgyvendavo tik atsargiausi individai. Nuo XXI amžiaus vilkų išpuolių prieš žmones tik gausėja – viena pagrindinių priežasčių: vilkas nejaučia grėsmės iš žmogaus pusės, nustoja jo bijoti; gausėja vilkų populiacija [Priedas1].

Lietuvoje, siekiant mažinti vilkų išpuolių prieš ganyklas skaičių, šiuo metu rekomenduojami el. piemenys, aviganiai, dujų patrankos, gyvulių suvarymas į tvartus nakčiai. Faktai rodo, kad vilkai įsigudrina įveikti el. piemenis [13, 14, 15], aviganiai nekelia jiems didelės grėsmės ir dažnu atveju patys tampa vilkų aukomis [16, 17, 18], prie dujų patrankų vilkai įpranta [19], gyvulius suvarant į tvartą, vilkai atakuoja anksti ryte, gyvulius vėl išvedus į ganyklas [20, 21]. Be to, tvoros ir el. piemenys kelia rimtą grėsmę laukinių gyvūnų ir paukščių migracijai. Kasmet dėl ganyklas juosiančių el. piemenų žūsta nemažai stirnų, smulkiųjų plėšrūnų, plėšriųjų paukščių ir net varliagyvių [22, 23].

Kai kurios Europos šalys, ypač Prancūzija, turi daug patirties su apsaugos priemonių finansavimu bei taikymu, tačiau lūkesčiai nepasiteisino [33, 34]. Aplinkosaugininkai perdėtai vertina šių priemonių veiksmingumą – tą parode neseniai Šveicarijoje aktyvaus ūkininkų interesų gynėjo, ūkininko Bruno Lecomte laimėtas teismų maratonas prieš biologą Jean-Marc Landry, kuris apsaugos priemones protegavo sukūręs melu grįstą dokumentinių reportažų ciklą. Ūkininkas Bruno Lecomte apklausė biologo reportažuose minimus ūkininkus, neva sėkmingai taikančius apsaugos priemones. Paaiškėjo, kad apsaugos nuo vilkų tuose ūkiuose buvo neveiksmingos [12]. Ūkininkas teisme reziumavo: „Pradžioje šios priemonės apramina augintojus, nes atakų išties pamažėja. Vėliau vilkai prisitaiko, peršoka tvoras ir aptvarus, puola net kuomet šalia yra aviganiai ar piemenys, tiek diena, tiek naktį, ganyklose ir seka iki avidžių. Galų gale, atakų skaičius vėl pasiekia prieš tai buvusį, o augintojai jau būna praradę ir savo laiką, ir pinigus“ [24].

Būtina paminėti pernelyg išpūstą vilkų poveikio ekosistemoms naudą, kurią itin aktyviai skleidžia vilkų gynėjai. Dėl dažniausiai minimo vilkų poveikio Jeloustouno nacionaliniam parkui mokslininkai vis dar neturi vieningos nuomonės [25]. „Mums reikia daugiau tyrimų“, – sako Vajomingo Universiteto mokslininkai – „Tai sunkiai gaunami duomenys, tačiau mums to tikrai reikia, kad galėtume patikimai teigti, kad stambūs plėšrūnai gali atkurti ekosistemas. Jie gali to nedaryti. ” [26]. „Ar mažės briedžių ten, kur įsikurs vilkai? Ar vilkai įtakos Skandinavijos upes, kaip tai nutiko Jeloustouno nacionaliniame parke?“ Norvegijos ir Švedijos tyrėjai detaliai išnagrinėjo šiuos klausimus. Pasak Norvegijos Inlando universiteto profesorės Barbaros Zimmermann, atsakymas į abu klausimus yra NE. Profesorė keletą metų tyrinėjo miškus, vilkus ir briedžius. Ji yra viena iš neseniai skelbtų ataskaitų apie vilkų poveikį briedžiams, jų buveinėms ir briedžių medžioklei, autorė [27]. Vienas žymiausių JAV vilkų tyrėjų L. D. Mech savo straipsnyje „Ar kyla grėsmė mokslui sudvasinant vilką?“(Is science in danger of sanctifying the wolf?) akcentuoja: „”Viena iš svarbiausių aplinkybių, į kurią neatsižvelgia vilkų gynėjai, kuomet kalbama apie visus galimus vilkų poveikius kaskadoms yra tai, kad dauguma tyrimų buvo atlikti nacionaliniuose parkuose. Tokiu būdu išvados galioja, jei jos taikomos nacionaliniams parkams ir nebūtinai kitur…“ [28]. Savo tinklapyje jis rašo: „”Manau, kad tai, kaip vilkai turėtų būti valdomi, yra kiekvienos valstijos sprendimas. Piliečiai turi asmeninę nuomonę apie vilkų valdymą. Valstijų įstatymų leidėjai ir gamtos išteklių departamentai turi subalansuoti visus šiuos prieštaringus požiūrius, tuo pačiu užtikrindami, kad jų vilkų populiacijos išgyventų, bet konfliktai su žmonėmis būtų minimalūs. Tol, kol vilkui nekyla pavojaus tam tikroje valstijoje, aš pritariu šios valstijos požiūriui, kaip valdyti savo vilkus”[29].

Atsižvelgiant į sukauptą Lietuvos ir kitų šalių patirtį, rekomenduotume:

1. Sukurti instrukciją, kaip elgtis žmonėms miške ar gyvenvietėje sutikus vilką ar jų gaują. Informacija turi būti lengvai prieinama, pasirinktais laikotarpiais platinama per žiniasklaidos priemones, socialinius tinklus, kitus kanalus. Vienu iš pavyzdžių gali būti Jeloustouno nacionalinio parko taisyklės lankytojams [30].

2. Sutelkti mokslininkus ir studentus naujoms inovatyvioms ganyklų ir gyvenviečių apsaugos nuo vilkų priemonėms išrasti. Pvz.: konkursas Lietuvos ar ES mastu. Ekonomine prasme tai daugiamilijoninė rinka, tad yra potencialas naujiems verslams.

3. Apsvarstyti vilkų alfa patelės ir alfa patino žymėjimo GPS antkakliais galimybes (maksimalus skaičius pagal Vilko apaugos planą – 64 poros) – tai leistų mokslininkams gauti svarbių duomenų apie vilkus, būtų galima matyti vilko buvimo vietą – jam artėjant prie sistemoje registruotų ganyklų ir gyvenviečių, galima būtų išsiųsti ganyklos savininkams ar atsakingiems asmenims įspėjimą apie gręsiančią ataką. Būtų įmanoma išvengti tiek atakų, tiek tvarių šeimų atgrasymo nuo ganyklų ir gyvenviečių. Tai ypač būtų naudinga vilkiukų apmokymo laikotarpiu – įmanoma atgrasyti vilkus nuo mokymų ganyklose, tad ateinančios vilkų kartos jau būtų įpratusios jų vengti.

4. Biologinės įvairovės sistema biomon.lt yra sudėtinga pastebėtiems stambiesiems plėšrūnams registruoti – dažnai girdimi nusiskundimai, kad registracija nepavyko. Siūlome išsiaiškinti kodėl registracija sistemoje stringa ir išspręsti problemas.

5. Apibrėžti, kas yra „probleminis vilkas“. Variantai: žmogaus nevengiantis vilkas, į gyvenamąsias vietoves, ypač į kiemus ateinantis vilkas; aukštas tvoras ir el. piemenis įveikiantis vilkas.

6. Numatyti galimybes medžioti probleminius vilkus ištisus metus. Leidimus probleminių vilkų išėmimui išduoti skubos tvarka. Išdavus leidimą, aptarti su medžiotojais budėjimo išpuolių zonose sąlygas, kad iš populiacijos būtų išimami būtent probleminiai vilkai. Numatyti galimybes naudoti gyvagaudžius ir/ar selekcinius spąstus pakartotinių išpuolių prevencijai. Nauda: mažės pakartotiniai išpuoliai prieš naminius gyvūnus, vilkai įpras šalintis žmogaus.

7. “Vilko apsaugos planas” turi būti perorientuotas turiniu į „Vilko valdymo planą“. Jo patvirtinime dalyvauja visos suinteresuotos pusės lygiomis teisėmis.

8. Tinkamai pateikti visuomenei informaciją apie vilkų apskaitą, ypač apie vilkų limito nustatymo principus, kad būtų išvengta spekuliacijų, kuriomis kiekvienais metais kiršinami žmonės.

9. Suteikti ūkininkams teisę ginti savo turtą. Šiandien ūkininkas neturi teisės panaudoti ginklo prieš jo avis pjaunantį vilką. Jei vilką sužalos aviganis, ūkininkui už tai gali tekti atsakyti prieš teismą – aviganis turi būti mokomas nenaudoti agresijos. Tokia yra Aplinkos Ministerijos pozicija [Priedas 2 ir Priedas 3]. Ypač aktualu nuvyti vilkus atėjus vilkiukų mokymo sezonui, kad jauniems vilkams būtų įskiepyta baimė ganykloms.

10. Į vilkų padarytos žalos statistiką įtraukti šunis, bei kitus žmonių laikomus gyvūnus [11].
11. Vilkų išpuolių atvejai prieš žmones sukelia žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose daug spekuliacijų. Rekomenduojame sukurti metodiką, kaip atsakingų institucijų atstovams tinkamai ištirti išpuolio vietą, kaip tinkamai surinkti informaciją ir medžiagą iš išpuolio vietos, kaip objektyviai informuoti žiniasklaidą apie situaciją, ūkių naudotas apsaugos priemones, pateikiant faktus, o ne asmeninius išvedžiojimus.

“Miske.lt”
Žydrūnas ir Donata

Nuorodos:

1. Vilkų populiacija, 2019 m., http://am.lrv.lt/lt/veiklos-sritys-1/gamtos-apsauga/medziokle/vilku-populiacija
2. Vilko apsaugos planas https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/c2f426a234d011e4b487eaabe28831e8/asr
3. Vilkų žala Prancūzijoje 2018‘. https://www.natuerlich-jagd.de/news/probleme-beim-herdenschutz-in-frankreich.html
4. Prancūzijoje patvirtintas 100 vilkų išėmimo limitas. https://www.lessor38.fr/100-loups-pourront-etre-tues-cette-annee-25317.html
5. Prancūzija patvirtina 19% vilkų išėmimo limitą. https://www.actu-environnement.com/ae/news/Loup-nombre-500-prelevement-renforcement-arrete-projet-33519.php4
6. Vokietija lengvina probleminių vilkų išėmimo tvarką. https://www.thelocal.de/20190522/wolves-in-germany-can-be-shot-if-they-harm
7. Slovėnija ruošiasi medžioti vilkus ir meškas dėl išaugusių išpuolių prieš naminius gyvūnus“: https://www.independent.ie/world-news/europe/bear-and-wolf-population-to-be-culled-in-slovenia-after-rise-in-attacks-38213922.html
8. „Slovėnijos Žemės ūkio ministerija: šiandien lokiai ir vilkai kelia problemų žmonėms. „Pabrėžiame, kad paskutinis laikotarpis pakeitė plėšrūnų elgesį, kuris dabar kelia tiesioginę grėsmę gyventojams“, - teigė ministerija“: https://siol.net/novice/slovenija/kmetijsko-ministrstvo-predlaga-izredni-odstrel-medvedov-in-volkov-499871
9. Ispanija, Kastilija ir Leonas – nutarta per tris ateinančius sezonus sumedžioti 339 vilkus. https://www.lavanguardia.com/natural/20191023/471157145345/lobos-castilla-y-leon-cupos-caza-luis-suarez.html
10. Šveicarija leidžia išimti probleminius vilkus. https://www.suedtirolnews.it/politik/schweiz-abschuss-von-vier-jungwoelfen-angeordnet
11. Lenkija. Vilkai šaudomi nelegaliai. https://wiadomosci.wp.pl/dwa-wilki-zastrzelone-cicha-wojna-mysliwych-a-chodzi-o-pieniadze-6425121815644289a
12. Prancūzija. Bruno Lecomte apklausia biologo Jean-Marc Landry dokumentiniame filme minimus ūkininkus, neva sėkmingai taikančius apsaugos priemones nuo vilkų https://www.facebook.com/collectifL113/posts/2361639400514119
13. Vokietija, įveikta NABU rekomenduojamas el. piemuo: https://www.facebook.com/601515086881541/posts/960699654296414/
14. Vokietija, įveikta NABU rekomenduojamas el. piemuo: https://www.nrz.de/staedte/dinslaken-huenxe-voerde/26-schafe-angefallen-nabu-spricht-von-toetung-des-wolfes-id216007149.html
15. Prancūzija, įveiktas vilkus ginančios organizacijos rekomenduotas el. piemuo: https://www.facebook.com/story.php?story_fbid=2026819630662766&id=1745679762110089
16. Penki Podhalės aviganiai sužaloti vieno vilko. Vilkas grįžo ir išnešė avinuką: https://www.lrytas.lt/gamta/fauna/2018/11/03/news/po-kruvinu-ispuoliu-slubas-vilkas-ir-suzeisti-sunys-ukininkai-jau-budi-naktimis-7997541/
17. Ispanų mastifas po vilkų atakos https://www.facebook.com/ganaderiarivaslopez.71465572/posts/678407135968988
18. Kangalas po vilkų atakos – nepadėjo net spygliuotos kaklo apsaugos: https://www.youtube.com/watch?v=i0f2jpY9jcU
19. Vilkai pripranta prie dujų patrankos. https://www.facebook.com/watch/?v=2176025606001531
20. Vilkai puola dieną. https://www.delfi.lt/agro/agroverslo-naujienos/vilkai-visai-suizulejo-avis-pjauna-net-diena.d?id=81362158
21. Vilkai puola ryte, arti gyvenamųjų pastatų. https://www.miske.lt/aktualu/vilkyskiu-sen-vilkai-pradejo-medziokles-sezona/
22. El. piemenys pražudo laukinius žvėris ir paukščius. https://www.facebook.com/stopptierleid/
23. El. piemenys pražudo net varliagyvius. http://www.propferd.org/index.php/nachrichtenticker/rund-ums-pferd/266-woelfe-und-pferde-der-wahrheit-ins-auge-sehen-und-endlich-taugliche-loesungen-finden
24. Teismas Šveicarijoje. Ūkininkas laimi teismų maratoną prieš biologą, skleidžiantį dezinformaciją. https://www.facebook.com/groups/2169948639948032/permalink/2485947711681455/
25. Mokslininkai neturi vieningos nuomonės dėl vilkų poveikio Jeloustouno nacionaliniam parkui http://www.earthrisingblog.com/2015/07/27/how-wolves-dont-change-rivers/
26. Wyomingo universiteto spaudos pranešimas dėl Jeloustouno nacionalinio parko vilkų efekto. http://www.pinedaleonline.com/news/2019/04/USstudyquestionseffe.htm
27. Vilkų poveikis Skandinavijoje neįrodytas. https://www.facebook.com/groups/2169948639948032/permalink/2431632620446298/
28. L. D. Mech "Is science in danger of sanctifying the wolf?" https://www.sciencedirect.com/science/article/abs/pii/S0006320712001462
29. L. D. Mech požiūris į vilkų valdymą https://davemech.com/
30. Jeloustouno nacionalinio parko informacija, taisyklės lankytojams https://www.nps.gov/yell/learn/nature/wolves.htm
31. Vilkų skaičius Vokietijoje https://www.bfn.de/presse/pressemitteilung.html?no_cache=1&tx_ttnews%5Btt_news%5D=6767
32. Vilkų žala ganykloms Lenkijoje https://www.facebook.com/groups/2169948639948032/permalink/2228838357392393/
33. Prancūzija, vilkai https://cerpam.com/wp-content/uploads/2018/03/Meuret-et-al_2017_ElevageLoupsFrance_INRA-Prod-Anim.pdf
34. Prancūzija, vilko plano biudžetas https://www.facebook.com/collectifL113/posts/2211880438823350

Įvertinkite straipsnį

Įvertinimas: 0 / 5. Balsavo: 0

Būkite pirmas ir įvertinkite šį straipsnį!

6 Komentarai

  • Kostas
    Posted 2019.12.18 at 17:59

    Paskutiniu metu tik apie vilkų populiacijos nesaikingą gausinimą tik ir kalbame. Nieko kito nebegirdėti – tik apie vilkus ir jų daromą žalą, beje, visai pamirštant jog pilkiai su malonumu papjauna bet kokį kanopinį žvėrį ir mažina jų skaičių. Tuo tarpu medžiotojai moka už medžioklės plotus ir mokestis vis didinamas.
    Straipsnis puikus, tik naudos iš to tikrai nebus jokios, kol taip bus ginami vilkai. Tai prasidėjo atsiradus asociacijai „Baltijos vilkas“, ir jau nebėra jokios abejonės, jog tai yra šios asociacijos biznis, ir laikas teisinėms organizacijoms pasidomėti jos veikla.
    Esu išleidęs knygą „Sumedžiok vilką“. Patikėkit, aktyviai medžioju nuo 1973 metų ir esu patiesęs tik pora vilkų. Puikiai žinau, jog tai nėra lengva, nes vilkas itin atsargus žvėris. Tačiau jo atsargumas, dėl, mano manymu, nesaikingai išaugusios populiacijos nyksta. Betrūksta, kad imtų puldinėti žmones, o tai jau būtų tragiška. Jei seniau dažniausiai vilkus medžiojome gabalą miško, kur dienoja vilkai, apdėjus vėliavėlėmis, tai dabar daugelis vilkus sumedžioja eilinėje medžioklėje su varovais.
    Taigi, klausimas, kada ateisime į protą? Kertu lažybų, jog, jeigu dabar vėl, kaip ir seniau, vilkus medžiotume ištisus metus, tai jų skaičių iki kokių 500 gal ir pavyktu sumažinti per kokius dešimt metų.

    4
    1
  • Virgis
    Posted 2019.12.17 at 22:40

    Palikti po viena šeima vilkų ant rajono ir tai maximum,o visus kitus medžioti,nes vilkai jau ateina į gyvenvietes ir žmonių nebijo tikrai.

  • Albinas
    Posted 2019.12.17 at 21:47

    Ponas Tomai_esu is Kretingos raj.ir jau keturi metai salia matau vilkus,stirnos saukia po langai…Juodasis gandras ryte praskrenda,erelis žuvininkas Minijoj žvejoja…Ūkininkaut galima ir nenaikinant gamtos….Ir tai daug nekainuoja….

    2
    3
    • Tomas
      Posted 2019.12.17 at 21:51

      Matai, kaip iš karto galiu pasakyti kuriam laive sėdi. Asmeniškai tamstai pakartosiu, medžiotojai nelinkę išnaikinti vilkų, bet perdėtas vienos rūšies saugojimas atneša daugiau žalos nei naudos. Viskam turi būti balansas ir vilkų populiacija turi būti griežtai reguliuojama ir sumažinta iki reikiamo skaičiaus.

  • Albinas
    Posted 2019.12.17 at 20:15

    Jai jau medziojam ,tai medziokim prie vilku papjauto gyvulio,nusaunan jauna,bet nelieciant vedliu,alfu,…Tai butu geriausia atgrasymo priemone ir neisardytų seimu…Dabar ,vilkai puola gyvulius Birzu raj.,o sumedziojami Klaipedos,,.Ir kokia cia prevencija!!!

    • Tomas
      Posted 2019.12.17 at 20:17

      Spėju 1 kartą iš 10, kad tamsta ne medžiotojas ir ne ūkininkas, teisingai?

      2
      2

Komentuoti

This Pop-up Is Included in the Theme
Best Choice for Creatives
Purchase Now