Čekijos kiaulių maro atvejis – sėkmės istorija?

Romualdo Barausko nuotrauka
PRENUMERUOKITE MŪSŲ YOUTUBE KANALĄ


Čekijoje afrikinis kiaulių maras (AKM) buvo nustatytas šių metų birželio pabaigoje. Nedelsiant buvo imtasi griežtų priemonių – iš pradžių uždrausta medžioti, šerti gyvūnus, iš laukų imti derlių, o galiausiai infekuotoji teritorija aptverta. Vėl medžioti buvo leista visai neseniai, buvo pasikviesti net armijos snaiperiai, kurie per dvi savaites nušovė apie 50 šernų. Čekai mano, kad tai yra jų sėkmės istorija, nes po penkių mėnesių niekur už griežtai kontroliuojamos zonos virusas nepasirodė.

 

Kad pasidalytų patirtimi apie AKM plitimą, lapkričio 8 dieną Čekijos medžiotojų asociacija surengė seminarą, kuriame dalyvavo Latvijos, Estijos ir Lenkijos medžiotojų atstovai. Baltijos šalių atstovai pasakojo, kad čia nebuvo įmanoma maro lokalizuoti vienoje vietoje, nes keli protrūkiai pasirodė skirtingose vietose per labai trumpą laiką. Lietuvoje buvo taikomi medžioklės draudimai, Latvijoje įkurta 22 000 kv. km karantino zona, į kurią įvažiuojantys ir išvažiuojantys buvo kontroliuojami policijos, Estijoje taip pat imtasi įvairių priemonių. Latvijoje per pirmuosius metus buvo uždrausta medžioklė su varovais beveik 2/3 šalies teritorijos, taip pat uždrausta žvėris šerti, kas irgi taikyta Lietuvoje. Vis dėlto atrodė, kad jokios priemonės AKM nesustabdo ir jis jau trečius metus drąsiai eina į priekį. Paliesta Estija, išskyrus vieną salą, infekuota visa Latvija, o Lietuvoje per pastaruosius metus sparčiai padaugėjo apsikrėtusių šernų. Lietuvoje iki šiol buvo konstatuota jau daugiau kaip 1000 atvejų.

Visą šį laiką atrodė, kad Lenkijoje pavyko sustabdyti AKM, ligos atvejų iki šiol buvo palyginti nedaug, nes šioje šalyje buvo imtasi labai griežtų priemonių. Lenkų mokslininkai jau kalbėjo, kad negali paaiškinti šios sėkmės istorijos, ir staiga per pastaruosius du mėnesius AKM pradėjo plisti, o šiemet, kai rašomas šis straipsnis, jau rasta 560 infekuotų šernų. Kaip ironiškai komentavo Estijos medžiotojų sąjungos vadovas Tõnis Kortsas, dabar ir Lenkijoje viskas „normalu“, nes ji iki šiol skyrėsi nuo Baltijos šalių minimaliais infekcijos atvejais. Čekams atrodo, kad jie turėtų sugebėti AKM sustabdyti, o medžiotojai net kalba, kad infekuotąją zoną būtų galima sumažinti. Vis dėlto vaizdas nėra toks paprastas, kaip gali pasirodyti iš pradžių. Pasirodo, kartkartėmis kas nors pavagia aptvarą ir net miško kameras. Taip pat patvirtinta, kad šernai iš zonos migruoja. Neatmetamas ir pirminis infekcijos šaltinis – žmogiškasis faktorius. Labiausiai tikėtina, kad AKM į Čekiją pakliuvo su infekuota mėsa, kuri pateko į gamtą. Suprantama, kad ligotas šernas į Čekiją negalėjo atskristi lėktuvu. Rizika išlieka visoje Europoje, ir greičiausiai ateis metas, kai maras pasirodys kitose Europos šalyse. Be to, AKM jau nustatytas Moldovoje, Rumunijoje, Ukrainoje, neoficialiai kalbama apie virusą Vengrijoje.

Specialistų teigimu, griežtos priemonės yra svarbios, siekiant sustabdyti ar apriboti viruso plitimą, tačiau iki šiol pasirodė, kad jos plitimo tempus tik sumažino, o ne sustabdė. Telieka tikėtis, kad čekai nepatirs mūsų AKM scenarijaus. Reikia pripažinti, kad Europos šalių reakcija į AKM rizikas iki šiol buvo lėta ir uždelsta. Baltijos šalių atstovai iki šiol naudojosi Europos Sąjungos medžioklės ir laukinės faunos apsaugos asociacijų federacijos (FACE) platforma, kad informuotų Europos medžiotojus apie rizikas. Lietuvai FACE atstovauja Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija, o Baltijos šalims kartu – šio straipsnio autorė. Tuo metu FACE narių reakcija buvo atmetanti – neva tai tėra mūsų nacionalinė problema, tačiau kai šių metų balandį pagaliau pavyko suorganizuoti susitikimą su Europos Komisija (EK) ir Europos maisto saugos tarnyba (EFSA), tada ir Čekijos medžiotojai suprato, kokia didelė gali būti rizika. Ir patys čekai dabar teigia, kad mūsų pateikta informacija ir parama jiems padėjo parengti priemones kovai su AKM. Įdomu, kad EK Čekijos nebuvo įvardijusi tarp šalių, kurioms gresia didžiausias AKM pavojus. Tai tik rodo, kad virusas plinta savo nuožiūra, o ne pagal kokias nors rekomendacijas. Laikas parodys, kaip seksis čekams, tačiau svarbu suprasti, kad iki šiol jų sėkmės istorija buvo paremta mūsų patirtimi. Vis dėlto taip optimistiškai šios Čekijos sėkmės nereikėtų vertinti, nors bus labai džiugu, jeigu ji pasirodys esanti tikra.


Šaltinis žurnalas „Medžioklė“
Autorius LINDA DOMBROVSKA
Kopijuoti ar kitaip platinti čia pateiktą turinį be mūsų sutikimo draudžiama!
Komentarai