Viena iš svarbiausių medžiotojų priedermių yra medžiojamosios (ir ne tik) gyvūnijos globa. Dar ir dabar medžiotojams yra aktualus devizas „Neglobosi – nemedžiosi“. Priemonės bei darbai medžiojamiesiems gyvūnams gausinti ir jų produktyvumui gerinti apibendrintai vadinami biotechniją. Biotechniją yra ir medžioklėtyros mokslo dalis, nagrinėjanti medžiojamųjų gyvūnų globą, apsaugą, jos teorinius bei praktinius aspektus.
Biotechnijos terminas buvo pradėtas naudoti XX a. ketvirtame dešimtmetyje Rusijoje. Biotechninės priemonės bei darbai yra skirstomi į dvi pagrindines grupes. Pirmoji grupė – tai darbai ir priemonės medžiojamiesiems gyvūnams gausinti, o antroji grupė – tai darbai, priemonės jų produktyvumui didinti Priemonės, darbai medžiojamiesiems gyvūnams gausinti apima gyvūnų tankio didinimą bei jiems tinkamo arealo plėtimą. Pagrindinės gyvūnų tankio didinimo priemonės yra gyvenamųjų, veisimos! bei mitybos sąlygų apsauga ir gerinimas, pačių gyvūnų apsauga (žalingų gyvūnų skaičiaus reguliavimas, kova su ligomis ir parazitais, kova su brakonieriavimu, apsauga žemės ūkio darbų metu, apsauga keliuose nuo transporto), taip pat reikiamos lyčių bei amžiaus struktūrų populiacijoje palaikymas. Gyvūnų arealas yra plečiamas vykdant aklimatizaciją, reaklimatizaciją bei perkėlimą. Norint didinti gyvūnų produktyvumą gali būti didinamas produkcijos kiekis, galinamas iš atskiro gyvūno arba gerinama atskirų rūšių produkcijos kokybė.
Bet ne vietoje ir netinkamai naudojamos biotechninės priemonės, darbai gali neigiamai paveikti ne tik gyvūnus (tiek medžiojamuosius, tiek ir kitus), bet ir turėti neigiamą poveikį ar net būti žalingi miškų, žemės, vandens ūkiui, saugomoms teritorijoms, saugomiems gyvūnams bei augalams ir net žmogaus sveikatai.
Apie biotechniją nuo seno yra rašoma medžiotojams bei gamtosaugai skirtoje litrataroje. Jau praėjusiojo šimtmečio pradžioje garsus vokiečių mokslininkas Ferdinandas von Raesfeldas (1855-1929), daug metų dirbęs Rytprūsiouose, parašė kapitalinį veikalą „Hege“ (išvertus pagal reikšmę – Biotedinija“). Prof. Tadas Ivanauskas jau 1920 metais žurnale „Trimitas“ apie gyvūnijos saugojimo būtinumą rašė straipsnyje “Dėliai mūsų gamtos saugojimo”.
Apie biotechniją rašoma kiekviename, medžiotojo vadove, žinynuose, patarimų knygose ir pan., nesvarbu, kokia kalba jie parašyti ir kur išleisti Šia tema visada rašoma ir dabartiniuose medžiotojų žurnaluose. Vienas kitas straipsnelis pasirodo taip pat regioninėje bei vietinėje spaudoje. Apie biotechniją rodomos laidos per televiziją, kuriami filmai.
Biotechniją užima svarbią vietą stojančiųjų į medžiotojus mokymo programoje. Ji dėstoma kaip medžioklėtyros, gyvūnų populiacijų tvarkymo disciplinų dalis arba kaip atskira disciplina Aleksandro Stulginskio (anksčiau – Lietuvos žemės ūkio universitetas) univesiteto Miškų ir ekologijos fakultete, Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijojs Miškininkystės ir kraštotvarkos fakultete, Vilniaus univesiteto Gamtos mokslų fakultete. Biotechnijos įtaka, nauda, net žala aplinkai nagrinėjama ir mokslo darbuose bei publikacijose. Bi-otechniniai įrenginiai yra projektuojami medžioklėtvarkos projektuose.
Taigi biotechniją medžioklėtyroje, medžioklės ūkyje, medžiotojų gyvenime užima gan svarbią vietą, yra reikšminga medžiotojų veiklos dalis.
Medžioklės plotuose – miškuose, laukuose, vandens telkimuose – galime pamatyti įvairių biotechninių įrenginių, priemonių bei įvykdytų darbų. Vieni žavi, stebina geru technologimu-konstrukciniu sprendimu, tikslingumu, išmone, kiti įprasti, daug kur matyti, o dar kiti kelia šypseną ar net pyktį.
Daug metų medžioklėtyros dalykus dėstydamas universitete, kolegijoje, įvairiuose medžiotojų, miškininkų kvalifikacijos kėlimo kursuose, seminaruose, stojantiesiems į medžiotojus kursuose įstikinau, kad viena yra apie daiktą, įrenginį, statinį ar pan. pasakoti, jų vaizdus, paveikslus, brėžinius ir pan. rodyti, bet visai kas kita – kai galima visa tai pamatyti natūralaus dydžio, funkcionuojant. Taigi čia praktiškai veikia posakis „Geriau vieną kartą pamatyti, nei šimtą kartų išgirsti“. Todėl jau seniai man ir Miškų ir ekologijos fakulteto dekanui doc. dr. Edmundui Bartkevičiui kirbėjo mintis mokymo tikslais sukurti biotechninių ir technologinių priemonių pažintinius takus, aikšteles. Tarybiniais metais kažką panašaus buvome kūrę Šunskų valstybiniame medžioklės ūkyje. Deja, panaikinus ūkį visa tai pražuvo.
Reali proga įgyvendinti savo sumanymus atsirado, kai Nacionalinė mokėjimo agentūra prie LR Žemės ūkio ministerijos paskelbė kvietimą teikti paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros programos priemonės „Profesinio mokymo ir informavimo veikla“ veiklos „Žemės ir miškų ūkio produktų perdirbimo ūkyje mokslo žinių ir inovacinės praktikos sklaida“ programą. Pagal šį kvietimą Aleksandro Stulginskio (tuo metu dar buvo Lietuvos žemės ūkio) universitetas pateikė paraišką „Inovacinių technologijų sklaida, diegiant tvaraus, daugiatikslio ūkininkavimo principus miškininkystėje“ paramai gauti. Vieną iš projekto veiklų „Inovacinių, laukinę gyvūniją tausojančių ir jos poveikio reguliavimo metodų diegimas ir sklaida.“ įgyvendino Miškų ir ekologijos fakulteto Medžioklėtyros laboratorija. Projekto tikslas – skleisti informaciją bei supažindinti žemės bei miškų savininkus ir valdytojus su šiuolaikiškomis, inovatyviomis, aplinką ir gyvūniją tausojančiomis bei gyvūnijos poveikį ir žalą žemės, miškų ir vandens ūkiui mažinančiomis technologijomis, priemonėmis, įrenginiais, statiniais.
Projektas, kurį sudarė dvi dalys, „Biotechninės priemonės“ ir „Technologinės priemonės“, konkurse laimėjo, ir pradėjome jo įgyvendinimą. Šiame numeryje kalbame apie projekto pirmąją dalį „Biotechnija“. Apie antrąją dalį, „Technologija“, rašysime kituose žurnalo numeriuose.
Projekto vadove buvo paskirta Miškininkystės katedros docentė, dr. Janina Šepetienė, administratore – Medžioklėtyros laboratorijos vyr. laborantė, doktorantė Jurgita Baranauskaitė. Projektą numatyta įgyvendinti 2011-2014 m.
Pagal projekto sąlygas privalėjome įrengti demonstracinius objektus „Biotechninės priemonės“ ir „Technologinės priemonės“, juos prižiūrėti, organizuoti seminarus bei lauko dienas, išleisti rekomendacijas ir informacinius lapelius. Visa tai turėjo būti padaryta suruošiant du renginius. Buvo pasirinkta VĮ Anykščių miškų urėdijos Mikierių girininkija (prie danielių aptvaro) ir VĮ Dubravos eksperimentinės mokomosios urėdijos Kačerginės girininkija (konkrečiau – Kamšos botaninis zoologinis draustinis prie A. Stulginskio universiteto). Šios vietos buvo pasirinktos neatsitiktinai. Su Anykščių miškų urėdija Miškų ir ekologijos fakultetas medžioklėtyros srityje bendradarbiauja jau seniai.
Mikierių girininkijoje įrengtas aptvaras, kuriame sėkmingai veisiami danieliai bei kiti žvėrys, aptvare vykdomi moksliniai tyrimai, vykdomi danielių aklimatizacijos tyrimai ir kt Šiemet A. Stulginskio universitetas su Anykščių miškų urėdija pasirašė oficialią bendradarbiavimo sutartį. Sėkmingai bendrai gamybininkų ir mokslininkų veiklai labai daug reikšmės turi teigiamas, geranoriškas, konstruktyvus urėdo Sigito Kinderio požiūris į tokį bendradarbiavimą, taip pat Mikierių girininko Laimio Trumpicko, kuris tiesiogiai vadovauja daugumai darbų, indėlis. Antroji vieta buvo pasirinkta prie pat A. Stulginskio universiteto, kad būtų patogu čia besimokantiems ir galima būti supažindinti universiteto svečius.
Įrenginių gamybai, statybai konkursą laimėjo UAB „Baltukmės statyba“ ir UAB „Visi miškai“ iš Ukmergės. Rugpjūčio gale demonstraciniai objektai buvo įrengti. Juos įrengiant daug padėjo urėdas Sigitas Kinderis.
Daug laiko ir energijos atima projekto vadyba, nes Kaimo plėtros programos kelia labai didelius biurokratinius reikalavimus. Taigi projekto vadovei Janinai Šepetienei, o ypač administratorei Jurgitai Baranauskaitei tikrai buvo ką veikti.
Jau surengti du seminarai ir lauko dienos. Vienas įvyko parodos „Sprendimų ratas“ metu A. Stulginskio universiteto Medžioklėtyros laboratorijoje. Jo klausytojai buvo miškų urėdijų darbuotojai. Antrasis įvyko Anykščių miškų urėdijos Mikierių girininkijoje. Jame dauguma dalyvių buvo Svėdasų medžiotojai.
[divide style=”2″]
Autorius: Kęstutis Pėtelis
Šaltinis: Žurnalas “Medžiotojas ir medžioklė”
Informacija parengta bendradarbiaujant su Aplinkos ministerija
Kopijuoti ar kitaip platinti čia pateikta turinį be mūsų sutikimo draudžiama!
