Skip to content Skip to sidebar Skip to footer

Ar reikia užmerkti akį taikantis?

Turinys:

Didžioji dauguma šaulių, kuriuos stebėjau “badant” taikinius varžybose ar pasirengus atlikti lemtingą šūvį į žvėrį, o tokių žmonių buvo tikrai nemažai – užmerkia antrą (neaktyvią) akį. Galite pagalvoti, kad tai visiškai normalu. Galiu pasakyti, natūraliau – akies neužmerkti. Taip turėtų būti netgi šaudant atvirais taikikliais, bet šį kartą ne apie tai, nes čia ilgesnė praktika bei teorija apie vedančią akį, kurią mes jau visi ir taip daugmaž žinome.

Šaudo abejomis atmerktomis akimis
Taigi, klausiate, kodėl atmerkti neaktyvią akį yra natūralu, o užmerkti vieną – ne?
Klausiate savęs, kodėl gi didžioji dauguma šaudančiųjų daro priešingai? O gi todėl, kad žiūrėdami per optinį taikiklį atmerkę antrą akį šauliai mato besidubliuojanti vaizdą, be to, antra akis rodo visiškai kito mastelio vaizdą. Tai sukelia sumaištį, o vieną akį užmerkus smegenys paprasčiausiai „išsprendžia” šią problemą.

Pasiteiravau savo draugo medžiotojo Augtumo Adeikio, buvusio Lietuvos šaudymo sporto sąjungos nario, sporto meistro, apie atmerktų akių koncepciją. Jis paliudijo, kad šį metodą naudoja iki šiol, netgi medžioklės metu ar mūsiškėse šaudymo varžybose, kuriose rodo labai gerus rezultatus. Neaktyvios akies užmerkimas priveda prie antros akies spartesnio nuovargio bei papildomai apkrauna veido raumenis, kurie apsunkina stebėjimo bei taikymosi sąlygas, kai reikia visiškos ramybės.

Akys mato skirtingai
Nesigilinkime, kaip reikėtų prie to priprasti ar išmokti, tai tik laiko ir praktikos klausimas. Paanalizuokime akies-smegenų-įeinančios šviesos santykį.
Smegenys yra užprogramuotos dirbti su dvejomis atmerktomis akimis, akys yra skirtos tam, kad nustatytų vaizdo „gylį“, t.y. sukurtų trimatį vaizdą.

Užmerkiant vieną akį išjungiamas sugebėjimas tai padaryti ir vaizdas atrodo plokščias. Trimatis vaizdas yra labai svarbus veiksnys, nulemiantis žmogaus suvokimą apie taikinio atstumą, veiksmus ir aktyvumą.

Akys prisitaiko prie įeinančios šviesos šaltinio padedant vyzdžiui – jis nuo šviesos srauto intensyvumo plečiasi arba siaurėja kaip fotokameros objektyvo diafragma. Kai antra akis užmerkta, o keliaujantis šviesos srautas per optikos prietaisą sąlyginai didelis, akių vyzdžiai dirba netolygiai – atitinkama neaktyvios akies vyzdys išsiplėtęs, o aktyvios – susitraukęs.

Tuo metu, kai atliekate šūvį į žvėrį (mano nuomone, ta , svarbiau kalbant apie gyvą sutvėrimą nei popieriaus lapą), jūs staigiai patraukiate galvą nuo optinio taikiklio ir tuo pačiu atmerkiate neaktyvią akį. Kas tuomet vyksta? Šaulio akys dirba visiškai skirtingai, smegenys bando jas sugražinti į normalią būseną (vyresniems žmonėms tai trunka ilgiau)… Būtent tuomet, kai po šūvio reikia išanalizuoti ir įvertinti aplinką bei šūvio objektą, informacija smegenims pateikiama gana kebliai, kadangi vyzdžių ir lęšiuko susitraukimas ir atsistatymas yra fizinis pasikeitimas, smegenys nesugeba greitai peršokti šio barjero.

Periferinio matymo problema
Taip pat nepamirškime paanalizuoti periferinio matymo zonos.
Periferinis matymas taip pat stipriai sumažėja, kai neaktyvi akis yra užmerkiama, nosis užstoja šauliui vaizdą iš kairės pusės (jei ginklas atremtas į dešinį petį) – tuomet dalis matymo lauko yra užblokuota.

Be matymo lauko svarbus šviesos faktorius prieblandoje. Jei užmerkiate neaktyvią akį, automatiškai jūsų aktyvioji akis nepajėgia paimti nors ir nedidelio šviesos srauto taip, kaip sugeba abi atmerktos akys-tai yra labai svarbu medžiojant vakare. Dėl to smegenys gauna mažiau reikiamos informacijos ir vaizdas aplinkui tampa tamsesnis, labiau ribotas.

Vienos akies užmerkimas trumpam laiko tarpui neturi labai didelės įtakos jūsų šūviui bei aplinkos stebėjimui, tačiau stebint ar besitaikant į žvėrį ir laukiant tinkamo momento ilgiau kaip 15-20 s, veido raumenys pavargsta, užmerkta akis yra spaudžiama, kyla veikliosios akies akispūdis-tai priveda prie to, kad po šūvio jums neįmanoma stebėti aplinkos abejomis atmerktomis akimis adekvačiai.

Aplinkos analizė
Abejomis atmerktomis akimis naudojasi šaudymo nuo atramos (angl. benchrest) šauliai, kad galėtų matyti taikinį ir tuo pat metu stebėtų aplinkinį vaizdą: matytų, kaip juda vėjo kryptį ir greitį rodančios vėliavėlės. Biatlonininkai bei kulkinio šaudymo sportininkai turi akies skydelius, kad nereikėtų užmerkti neaktyvios akies. Medžiotojai antra akimi analizuoja aplinkinę informaciją-geriau mato, kuria kryptimi juda žvėrys ar tiesiog „surenka” daugiau šviesos. Snaiperiai stebėdami savo taikinį per optinį taikiklį neužmerkia antros akies tam, kad nevargintų veido bei akies raumenų ir galėtų taikinį sekti ilgą laiką.

Esminis faktas – žmogaus smegenys užprogramuotos veikti abejomis atmerktomis akimis ir informaciją, kurią gauname iš dviejų šaltinių, smegenims išeina greičiau ir lengviau apdoroti: suprasti vėjo kryptį, tiksliau nustatyti taikinio atstumą, suvokti ir apibendrinti aplinkos sąlygas ir sudaryti pilnavertį trimatį atvaizdą.

Trikdžiai, kylantys užmerkus neaktyvią akį:
1. Kyla akispūdis
2. Aktyvi akis automatiškai prisimerkia
3. Pavargsta veido raumenys
4. Sutrumpėja taikinio stebėjimo laikas
5. Sunkiau analizuoti aplinkinę informaciją
6. Dingsta periferinis vaizdas
7. Ilgesnis akies atsistatymas po šūvio
[divide style=”2″]
Autorius: Alfonsas Labuckas, UAB “Vollit” konsultantas
Kopijuoti ar kitaip platinti čia pateikta turinį be mūsų sutikimo draudžiama!

Įvertinkite straipsnį

Įvertinimas: 0 / 5. Balsavo: 0

Būkite pirmas ir įvertinkite šį straipsnį!

Komentuoti

This Pop-up Is Included in the Theme
Best Choice for Creatives
Purchase Now