Skip to content Skip to sidebar Skip to footer

Ar medžiotojai – „blogiečiai“?

Turinys:

Įvairioje šalies spaudoje ne kartą skaičiau apie medžiotojų susipriešinimą su visuomene. Savo knygose šia tema irgi nemažai esu rašęs. Bet, matyt, apie tai teks dar ne sykį kalbėti ir ne tik man. Kodėl? Todėl, kad internete vis dažniau atsiranda neigiamų atsiliepimų apie medžiotojų veiklą, kartais jie net pavadinami žudikais.

Regis, būtų viskas paprasta: nenori – nemedžiok, tik savo komentarais neerzink, netrukdyk kitaip mąstančiųjų. Yra daugybė šautuvus nešiojančių ir tuo pomėgiu besidžiaugiančių žmonių. Tai neišmatuojamas gamtos pažinimas visiems medžiotojams, miško faunos apsauga nuo brakonierių, žvėrių skaičiaus reguliavimas. Ten, kur aktyvūs medžiotojų klubai, brakonieriams nėra ką veikti miške. Jei ne medžiokliai, tai mūsų giriose seniai nebesutiktumėme nei vieno elnio, briedžio, stirnino ar barsuko.

Neseniai medžiojau Afrikoje. Oi kiek komentarų internete pasipylė po publikuoto mano straipsnio. Na, nusispjauti, ir nekreipti į tai dėmesio lyg ir negali. Gi toje Afrikoje be jėgerio leidimo nė šūvio nepaleisi. Atrenkami tik selekciniai, plėšrūnų sužeisti, sergantys, amžių baigiantys žvėrys. Dažniausiai jie nebegali susilaukti palikuonių ir dalyvauti savo rūšies išsaugojimo procese. Ypač piktinamasi dėl sumedžiotų žirafų. Tačiau sumedžiojama tik tokia, kuri jau pasiekusi kritinį amžių, traumuotomis galūnėmis, negalinti susilaukti vaikų. Dar kuris laikas ir ji mirs savo ar plėšrūnų suteikiama mirtimi, o laiku sumedžiota dar atneša pelną medžioklės plotų prižiūrėtojui ir valstybei. Puikiai žinau, jog viskas tvarkingai įforminama ir mokesčiai sumokami. O tas pelnas skirtas žvėrių populiacijoms išsaugoti, gausinti, kovai prieš brakonierius, įvairioms gamtosauginėms programos.

Grįžkime į mūsų kraštą. Lietuvoje medžiotojų yra daugiau kaip 30 tūkstančių. Nežinau, ar tas straipsnis bent kažkiek juos apgins? O ginti būtina. Juk medžiotojas yra didžiausias gamtos sargas ir šalies laukinės faunos globėjas. Nekalbu apie laidokus, kurių esti visuose mūsų visuomenės sluoksniuose.

Matyt, nusistačiusieji prieš medžiotojus nepagalvoja, jog medžioklė taip pat yra ir šalies ūkio šaka, per įvairius mokesčius nešanti į biudžetą nemažus pinigus. Be to, su medžiokle susietoje infrastruktūroje įkurta daugybė darbo vietų.

Sakysite, kad nereikia biudžetui tokių pinigų… Gerai, tada pateiksiu kitą argumentą: žvėrių skaičių būtina reguliuoti. Kai vienų atsiranda kokioje nors vietoje per daug, triukšmą pakelia ne tik kaimo žmonės, kurie tuos žvėris ir jų daromus nuostolius pasėliams mato vos ne kasdien. Kai tie nuostoliai pasidaro labai jau rimti, tai ir triukšmo iškart padaugėja. Tada norom nenorom medžiotojai spaudžiami tų žvėrių medžiokles suaktyvinti. Kai populiacija sumažėja, medžioklės nutraukiamos ar ribojamos.

Patikėkite, visame pasaulyje buvo, yra ir bus medžiojama. Apie tai esu parašęs knygą. Tik nepamanykite, jog dabar ją reklamuoju. Tos knygos jau seniai nebegalima nusipirkti, ją galite gauti tik Plungės bibliotekose arba Vilniuje – Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.

Galėčiau kalbėti ir apie medžiotojų pagalbą žvėrims sunkią žiemą, kai tiesiog kyla klausimas, ar jie ją išgyvens. Medžioju per 40 metų ir nežinau atvejo, net negirdėjau, kad kas nors, nusistatęs prieš medžioklę, žiemą pagelbėtų žvėrims.

Vėlgi galite sakyti, kad žiemą medžiotojai gelbėja, o paskui išmedžioja. Taip, tuose žodžiuose yra tiesos, tačiau į papildomo maitinimo šėryklas eina ir visai (arba tuo metu) net nemedžiojami žvėrys.

Kiekvienas suprantame medžioklę savaip. Tačiau niekas nepaneigs, kad medžioklė – pirmasis amatas Žemėje ir yra kiekvieno vyro kraujyje, genuose. Lietuva – katalikybės kraštas ir visi mano kalbinti klebonai tikino, kad Dievas žvėrį sukūrė tam, kad žmogus juo naudotųsi.

Daug iškilių šalies žmonių buvo medžiotojai. Tarp jų – Prezidentai Antanas Smetona, Algirdas Brazauskas, garsiausias mūsų gamtininkas Tadas Ivanauskas, profesorius, operos dainininkas Kipras Petrauskas, generolas Jonas Žemaitis Vytautas, rezistentas, vadovavęs Lietuvos partizaniniam judėjimui prieš sovietų sąjungą ir nuteistas mirtimi. Žymus kardiologas profesorius Rimantas Benetis vadovavo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijai.

Tą sąrašą galėčiau tęsti ir tęsti. Ir, manau, perskaitę šį straipsnį, medžioklės priešininkai turėtų kiek kitaip pažiūrėti į 31 tūkstančio Lietuvos žmonių pomėgį, kuris valstybei ir mūsų gamtai yra neabejotinai reikalingas ir naudingas.

Esu seniai įsitikinęs ir bene visose savo knygose teigiu, kad kiekvienos rūšies žvėrių turi būti nei per daug, nei per mažai. Tačiau žmogus neretai turi įsikišti. Antai padaugėjo bebrų – užliejama dirbama žemė, kenčia miškai. Panašių dalykų gamtoje daug, tad nėra abejonės, kad be medžiotojų pagalbos to neišspręsi.

O būna, kad dėl sunkių žiemų, dėl ligų kai kurių žvėrių sumažėja. Tada nereikia nė Aplinkos ministerijos nurodymų – dauguma medžiotojų patys nekelia šautuvo į nykstančius žvėris.

Be abejo, būna nukrypimų, kai valdžios vyrų neapgalvotai, o gal ir siekiant kokios nors naudos, stabdoma kai kurių žvėrių medžioklė. Taip dabar yra su vilkais, kurių populiacija nepaprastai padidėjo. Apie jų išskerstas avis (kol kas, mano žiniomis, rekordas – 72 vieno ūkininko avys, papjautos per naktį) rodo televizija. Kaimo žmonės ir medžiotojai, kuriems apribota vilkų medžioklė, piktinasi. Ir nieko! Jei taip bus toliau, ar neateis diena, kai sulauksime žmonių aukų? Dar įdomiau, kad kaimo žmonių pasipiktinimas išliejamas medžiotojams, nors ne nuo jų tai priklauso.

Jei, tarkim, vokiečiams ar prancūzams vilkai taip skerstų avis, kaip pas mus, tai jie greitai savo žemės ūkio techniką suvarytų į Berlyno, Paryžiaus gatves. O mes dar nuo sovietmečio laikų esame kantrūs. Kažkas sumanė gausinti vilkus, kažkas pritarė ir… pirmyn.

Antai, ir lūšys tebėra įtrauktos į Raudonąją knygą, nors jų populiacija jau kelia nerimą. Jos išžudo smulkesnius žvėris. Per medžioklę su varovais ateina į liniją atsisėda ir spokso į medžiotoją ir velniai žino, ką ji sugalvos. Savo akimis mačiau ir tai gali ne vienas medžiotojas paliudyti.

Galiausiai medžiotojai vis labiau piktinasi dėl daugybės medžioklę gadinančių draudimų. Pateiksiu paprastą pavyzdį: į usūrinį šunį (invazinį žvėrį) negalima šauti pasišviečiant prožektoriumi. Ar tai ne kvailystė? Panašių nukrypimų – į valias.

Rinkdamas medžiagą savo knygoms, apvažiuoju vos ne visą Lietuvą. Jau girdėti kalbų, kad reikia tik organizatoriaus – ir tos trys dešimtys tūkstančių medžiotojų susirinks prie Seimo išsakyti savo nuomonės.

Galėčiau dar daug kalbėti apie medžioklės būtinumą. Kitas reikalas – medžioklė turi būti teisinga, humaniška, neturi būti medžiojami neleistini žvėrys. Taip pat ji turi būti etiška ir estetiška. Į tai daugelis medžiotojų kolektyvų pastaruoju metu žiūri vis rimčiau. Lietuvoje prigijo ir švenčiama šv. Huberto, medžiotojų globėjo diena. Sumedžioti žvėrys pagerbiami.

Tą nelinksmą tekstą noriu baigti smagia gaida: o koks antrasis amatas Žemėje?…

Agroeta.lt
Autorius: Kostas SLIVSKIS

Įvertinkite straipsnį

Įvertinimas: 0 / 5. Balsavo: 0

Būkite pirmas ir įvertinkite šį straipsnį!

9 Komentarai

  • Asfaltinis Gamtos mylėtojas
    Posted 2020.08.30 at 11:25

    “Galėčiau kalbėti ir apie medžiotojų pagalbą žvėrims sunkią žiemą, kai tiesiog kyla klausimas, ar jie ją išgyvens. Medžioju per 40 metų ir nežinau atvejo, net negirdėjau, kad kas nors, nusistatęs prieš medžioklę, žiemą pagelbėtų žvėrims.” citatos pabaiga. Rimtam autoriui labai nerimtas teiginys.Aš nemedžioju ,bet žinau žmones statančius ėdžias savo miške…kai suabejoji viena pastraipa ,nenorom imi vertinti ir kitas…Su pagarba

  • Rimas
    Posted 2019.04.10 at 13:12

    Tomai, pagal naują įstatymą lyg ir reikėtų priimti 15 ha nuosavos žemės klubo plotuose turintį savininką. Bet: 1. klubas turi asociacijos teisę, vadovaujasi savo įstatais. Tad jei įstatuose yra punktas, kad naujais klubo nariais priimami tik esančių klubo narių giminės, tai jokio SAVININKO JIE NEPRIVALO PRIIMTI. Nes klubas vadovaujasi tik savo įstatais, ir joks Mažeika neprivers priimti savininką, tegul jis turi ir 300 ha klubo plotuose. 2.Klubas gali iškelti neįvykdomas savininkui, norinčiam stoti į klubą, sąlygas, pvz., mokėti didžiulį stojamąjį ir metinį nario mokestį, nereikalauti iš klubo žalos, žvėrių padarytos jo pasėliams, atlyginimo ir t.t. 3.Klubas netgi gali pareikalauti iš savininko , kad šis sumokėtų savo dalį išlaidų, kurias klubas patyrė įsirengdamas kažkada savo medžioklės namelį, lupyklą, bokštelius medžioklei ir t.t. taigi , savininkas gali ir pats nebenorėti stoti į jo privačioje žemėje medžiojantį klubą.

  • Rimas
    Posted 2019.04.09 at 18:17

    Tomai, turiu 160 ha. 2000 m. su kaimynais susitariau dėl jų žemių nuomos medžioklei, susidarė 380 ha, ir įregistravau savo vienetą. Sumedžiojau savo žemėje, be kitų ,ir auksinėmis iltimis šerną, Lietuvos istorijoje esantį 23-ioje – 24 -oje vietose.Tokio neturi nei Brazauskas, nei Bradauskas. Bet po 2 metų remiantis medžioklės įstatymu iš manęs plotus atėmė. Bet turiu draugų, dirbančių ir 600 ha dydžio žemę (apie 300 ha nuosavos), kurie irgi neturi jokių medžioklės nuosavoje žemėje teisių. Ir į kubą jo nepriima, ir žalos pasėliams neatlygina.

    • Tomas
      Posted 2019.04.09 at 19:41

      O kaip naujas įstatymas kuris įsigaliojo nuo sausio 1d kiek pamenu?

  • Rimas
    Posted 2019.04.09 at 17:33

    Kostai Slivski, tikrai sutinku su Jumis, kai rašote, kad kitose šalyse skriaudžiami medžiotojai tuoj pat susibėgtų į demonstracijas savo teisėms ginti. O jei skriaudžiami žemių/miškų savininkai, kurių žemėse medžioja svetimi žmonės, svetimi miestiečių klubai, pvz., Aplinkos ministerijos klubas “Girios”, o žemių savininkai net neturi teisės saugoti savo pasėlius ar būti priimti į klubus. Jau nekalbu, kad savininkai neturi teisės savo žemėje esančiuose medžioklės plotuose įkurti naujų medžioklės plotų vienetų, o 1999 – 2002 m. įkurtus jų medžioklės vienetus sunaikino atėję valdžion ūsuotieji bebrai. Taigi, jokioje Vokietijoje ar Prancūzijoje tokia situacija, kai privačioje savininko žemėje medžioja kiti be savininko sutikimo, būtų neįsivaizduojama. Lietuvoje gi likusi sovietinė tvarka, kurią vėl įteisino Brazausko – Bradausko medžioklės įstatymas. Todėl pritariu Jums, kad jei tik savininkų medžioklės teisės būtų bent kiek suvaržytos, ES šalyse tuoj pat į protesto žygius prie parlamentų, vyriausybių rūmų tuoj pat susirinktų medžiokliniais šautuvais ginkluotų, su mėšlo kratytuvais atvykusių ūkininkų būriai. Gal ir Lietuvoje mums, savininkams – ūkininkams reikėtų taip protestuoti?

    • Tomas
      Posted 2019.04.09 at 17:35

      Rimai, kiek žemės pats turite?

  • Artūras Smauglys
    Posted 2019.04.04 at 17:07

    Labai teisingas straipsnis. Visi manau taip galvojame tik išsireikšti nemokame. O prie seimo tikrai susirinktumėm. Teko matyti Ispanijoje kaip medžiotojai išeina į gatves, kai tik juos neteisingai “užkliūna”. malonu žiūrėti. Plakatai ir daugiatūkstantinės minios. Ir medžiotojai ten gerbiami.

    10
    4
  • Petras Skiudas
    Posted 2019.04.04 at 16:29

    Puikus, argumentuotas straipsni, bet abejoju ar supras ta visuomenės dalis, kuriai viskas blogai. Bet medžioklė, kaip ir prostitucija bus, kol žmonija egzistuos

    3
    1
  • Post Author
    Miske.lt
    Posted 2019.04.04 at 16:27

    Labai teisingos mintys!
    Kostas Slivskis yra vienas iš nedaugelio medžiotojų su teisingu požiūriu ir kuris reiškia savo nuomonę viešai. Manau mums visiems reikia mažiau laikyti savo mintis savo galvose ir dėstyti jas visais įmanomais būdais. Spaudžiu dešinę autoriui!

    16

Komentuoti: Petras Skiudas Atšaukti atsakymą

This Pop-up Is Included in the Theme
Best Choice for Creatives
Purchase Now