Anksčiau mes visi buvome medžiotojai

Iš Prienų kilęs, daugybę metų Telšių rajone gyvenantis (beje, jo sumanytame ir įkurtame „Žvėrinčiuje“) Petras Dabrišius nuo pat vaikystės sukinėjosi tarp medžiotojų. Paklaustas, nuo kada medžioja, juokdamasis atsako, kad nuo tada, kai pradėjo vaikščioti. Dar paauglystėje išmoko spąstais sugauti kokį nors žvėrį. Tais senais laikais niekas nesuko galvos, jog tai pažeidimas.

Tikroji medžioklės pradžia Petrui buvo Šunskų medžioklės ūkyje, kur buvo jėgeriu.

Visada domėjosi šunimis. Bet Petras nebūtų Petras – vis ką nors įdomaus sugalvoja. Su keturkojais talkininkais kurtais to ūkio medžioklės plotuose gaudė lapes. Lietuvoje, o ne kokiose stepėse, kur tokios veislės šuo gali parodyti ką sugeba.

Paskui, po nepriklausomybės atgavimo, atsidūrė Žemaitijoje ir rengė medžiokles atvykusiems Europos medžiotojams. Dabar jo galvoje – tik „Žvėrinčius“.

„Prieš kokius tūkstantį metų mes visi buvome medžiotojai. Tas, kuris nesugebėjo sumedžioti žvėries, tiesiog numirdavo iš bado. Tad neabejotinai būtina teigti, jog medžioklė yra mūsų prigimtinė teisė. Žemės šiaurėje niekas neaugo, žmonės maitinosi mėsa. O pietiečiai gal tik kokias vynuoges, bananus ar kitas uogas valgė.

Gi dabar žmonės susimaišė – pietų gyventojai atsirado šiaurėje ir atvirkščiai. Sakykim, kokioje Jakutijoje, kur šaltis siekia minus 50 ir dar daugiau, be mėsos neišgyventum. Jakutui per dieną reikia keturių kilogramų mėsos. O kaip jakutą padaryti žaliavalgiu?

Tuo tarpu koks nors žaliavalgis dievagojasi, jog valgyti mėsos nevalia, o tai reiškia – negalima ir medžioti. Kaip sakoma, margas pasaulis. Tie žalieji – lyg kokia mada: šiandien žaliasis, ryt raudonasis, poryt mėlynasis…

Medžioklė neabejotinai yra prigimtinis dalykas. Tarkim, vilką imkim maitinti duona, tai greitai „galus“ atiduos. Dykumų žmogus nesugebėtų gyventi miške ir atvirkščiai – miškų žmogus dykumoje. Visur yra prigimtis.

Dauguma lietuvių esame nepakeitę savo prigimties, tad medžioklė yra mūsų kraujyje. Daugumos medžiotojų vaikai irgi patraukia žvėrių takais. Tiems žmonėms kiekviena medžioklė yra prigimtinė šventė“, – tokias mintis išsakė kalbinamas P. Dabrišius.

Petras Dabrišius

Na, apie ką jau ką, bet Petrą ir jo „Žvėrinčių“ neabejotinai žino daugelis – ne tik Lietuvoje, ypač medžiotojai, o ir šiaip žvėrimis, gamta besidomintys žmonės.

Petro tėvas ir senelis buvo medžiotojai. Senelis net žuvo medžioklėje. Tai buvo po karo: turėjo šautuvą ir ėjo sumedžioti kiškį, o kitas medžiotojas paleido į jį neatsargų šūvį…

Būtina pasakyti, jog visas Petro gyvenimas susijęs su medžiokle. Visi jo artimos aplinkos žmonės buvo medžiotojai ir bitininkai. Taip iš kartos į kartą. Jis tvirtai įsitikinęs ir dar kartą patikina, jog daugeliui medžiotojų tai yra prigimtinis dalykas. „Manau, jog medžioklė turi keistis. Šiandieninis jaunas medžiotojas dažniausiai žino tik apie šernų medžioklę tykojant. Medžioklė turi būti įvairi, būtina laikytis senųjų tradicijų. Mes esame miškų žmonės, o Lietuvą išsaugojo miškai. Kiek karų buvo… Kiek viduramžiais buvo bandymų nukariauti lietuvius… Žmonės slapstėsi miškuose, pelkynuose. Nereikia nė viduramžių – sovietai irgi ilgai vargo, gaudydami miškuose besislapstančius mūsų partizanus.

Medžioklė susijusi su mišku. Tai neabejotinai prigimtinis dalykas. Medžioklė mums yra būsena. Juk seniau neturėjome jokių ginklų, o reikėjo, tarkim, briedį sumedžioti su ietimi. Dabar mes galime iš to juoktis, bet juk taip buvo iš tikrųjų.

Petras Dabrišius

Daugelis apie medžioklę kalba, jog tai prabanga, kelia mums mokesčius – taip naikinama medžiotojų prigimtis. Daugelyje valstybių, jei žmogus gyvena ant ežero kranto, tai jis turi teisę žvejoti. Gyvena žmogus miške, bet jam neleidžiama medžioti, nors medžioklė yra prigimtis.

Dabar kai kas turėtų keistis, nes vis daugiau kalbama apie privačios valdos turėtojo teises. Galų gale medžioklė yra pajamos valstybei ir neabejotinas žvėrių skaičiaus reguliavimas. Jei kas sugebėtų pasaulyje uždrausti medžioklę, tai gana greitai prisiveistų tiek žvėrių, jog žmogui neliktų vietos“, – apie šiandieninę medžioklę pasakoja Petras.

Neįmanoma visko Miske.lt skaitytojui išpasakoti apie sudėtingą medžiotojo P. Dabrišiaus gyvenimą, kuris visas susijęs su medžiokle. Apie tai jis yra išleidęs ne vieną knygą.

Medžioja Petras Telšių rajone – „Eigirdžių“ ir „Tryškių“ būreliuose.

„Miske.lt“
Kostas Slivskis

ĮVERTINKITE ŠĮ STRAIPSNĮ

Įvertinimas: 0 / 5. Balsavo: 0

Būkite pirmas ir įvertinkite šį straipsnį!

Turinys:
Už šmeižiančius, asmens garbę ir orumą įžeidžiančius, socialinės grupės ar kitokios neapykantos skatinančius komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę asmenys, kurie įstatymų nustatyta tvarka gali būti patraukti atsakomybėn. Vartotojas sutinka, kad Miske.lt neribotą laiką saugotų jo IP adresą ir pareikalavus atskleistų jį įgaliotoms institucijoms.

3 komentarai

  • Nusipaistėt apie tą prigimţį visai. Medžiotojas pirmiausiai-sadistinės prigimties atsilikęs primatas, tegul savęs nedangsto gražiais žodžiais…gal badu miršta šiais laikais?

  • Gerbiu Petra Dabrisiu.Bet kodel skelbiat klaidinga informacija.Petras atidave puse gyvenimo zverinciui.Bet sumanytojas ir ikurejas Telsiu uredas S.Banys.Visi tai zino.O cia net isskiriat,kad sumanytojas,bedra ikurejas taip.

    5
    1

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *