Skip to content Skip to sidebar Skip to footer

Afrikinis kiaulių maras Lietuvoje. Nuomonės

Turinys:

Kas kaltas dėl afrikinio kiaulių maro (AKM) išplitimo? Žmogus ar gyvūnai? Naujausia informacija, oficiali ar iš serijos „man kolega sakė“, leidžia manyti, kad Lietuvos ir Latvijos medžiotojų organizacijų ir valdžios institucijų būdai apriboti infekciją, nepaisant medžiotojų neigiamo požiūrio ir nesupratimo, tam tikra prasme pasiteisino. Mes ir toliau tvarkomės su maro plitimu daug sėkmingiau nei estai, kur AKM apėmė beveik visą valstybę. Už karantino zonos liko tik salos. Ar mes galėjome šio reikalo labui nuveikti daugiau? Visiškai incognito pasirodo informacija, kad ankstyvoje ligos plitimo stadijoje buvo nutylėta infekcijos atvejų. Kiaulių fermose galvijai nugalabyti ir, nieko nepaisant, mėsa parduota, medžioklės plotuose rasti nusibaigę šernai apkasti ir apie tai nepranešta. Nuskambėjo daug gandų, o dabar sunku spręsti, kur slypi tiesa. Tačiau nusprendėme išsiaiškinti, ką apie AKM plitimą ir stabdymą sako medžiotojai ir specialistai.

ALEKSANDRAS KULEŠA, medžiotojas, Tarptautinės kategorijos lauko bandymų teisėjas.
Mūsų kolektyvo plotuose situacija buvo visiškai keista. Vietoje, kur iki šiol nebuvo pastebėta infekcijos, buvo rastas vienas kritęs šernas, kuriam konstatuotas AKM. Absoliučiai visų mūsų medžiotojų būrio sumedžiotų egzempliorių audinių mėginius nusiuntėme į laboratoriją, kur buvo atlikti ne tik trichineliozės, bet ir AKM tyrimai. Ir daugiau nė vienam šernui nebuvo konstatuota ši infekcija. Tai atrodė kone diversija. Man, kaip medžiotojui, atrodo, kad dėl šios epidemijos labiau kaltintini patys žmonės, nes būtent mes sukeliame populiacijos perviršį, maitindami gyvūnus, maksimaliai sergėdami šernų pateles. Kita vertus, ten, kur šernai sveiki, kur turi stiprų imunitetą, taigi yra gerai pašerti, liga neplinta.

VYTAUTAS STEPŠYS, medžiotojas ekspertas.
Su šia liga sunku kovoti ne tik dėl jos didelio virulentiškumo, bet ir todėl, kad Europos Sąjungoje visos sienos yra atviros, žemės ūkio ir medienos ruošos technika bei žmonės laisvai juda savo valstybėje ir už jos. Marijampolės, Alytaus ir artimus rajonus jau pasiekė kiaulių maras. Ir ne pačios kiaulės ten sirgdamos nubėgo. Žmonės ligą pernešė patys arba transportu, ir ne tik medžiotojai. Tai galėjo būti grybautojai ir mėgėjai pasivaikščioti. Tačiau draudimai neturi didelės prasmės. Taip pat ir išmedžiojimas nieko neduos. Visiškai uždarytos teritorijos gali apsaugoti nuo infekcijos. Kiaulių fermose viskas dezinfekuojama, įskaitant įeinančius ir išeinančius žmones. Miške tai neįmanoma. Daugiausia AKM bijo kiaulių augintojai, didžiųjų fermų savininkai. Atskiruose ūkiuose yra net 30 tūkstančių kiaulių. Jeigu tokiuose būtų konstatuotas maras, visi gyvūnai turėtų būti išnaikinti. Medžioklės ūkyje dėl to nereikėtų labai jaudintis. Gamta visuomet pati viską sureguliuoja ir sutvarko. Šiuo metu garsiausiai girdimi veterinarų balsai. Reikalaujama, kad vienam hektarui liktų po vieną šerną. Tačiau kaip juos suskaičiuoti? Vienoje teritorijoje medžiotojai pamatys ir išbaidys 20 šernų. Netoliese kolektyvas pamatys tą patį būrį ir priskaičiuos dar 20 šernų. Štai ir 40! Tikrasis skaičius taip ir liks nežinomas. Be to, girdima skatinimų apskritai atimti iš kolektyvų plotus, jeigu šernai nebus medžiojami, kol liks koks nors minimalus skaičius. Bet kaipgi suskaičiuoti?

SIGITAS ALEKSA, Nacionalinės kategorijos lauko bandymų teisėjas.
Trakų rajone AKM konstatuotas naminėms kiaulėms, bet ne šernams. Žinoma, juos reikia medžioti, nes populiacijose, kur gyvūnų daug, infekcija plinta greičiau. Žmonės tam tikru mastu patys daro įtaką situacijai. Yra apylinkių, kur šernų labai daug. Teko matyti, kad kolektyvai taip dosniai ir dažnai maitina šernus, kad jie jau laukia, kada atvažiuos traktorius su pašaru, ir patys bėga iš paskos, kad gautų paėsti. Medžiotojai vietoje sprendžia: šį ir aną kuilį medžiosime, o šis tegu dar pasimaitina. Taip neteisinga. Šiuo metu sunku suprasti, kas iš tiesų vyksta. Gali būti, kad yra atvejų, kai informacija apie ligos atvejus slepiama, tačiau reikia toliau medžioti, mažinti šernų skaičių ir tada jau gamta susitvarkys. Vienintelis dalykas, ką žmogus realiai galėtų padaryti reikalo labui, – sukurti vakciną prieš šį virusą.

MEDŽIOTOJAS IŠ AKMENĖS, anonimas.
Tiksliai negalima suprasti, kaip ta liga plinta. Buvo pranešimų ir informacijos iš Baltarusijos, kad ten sergančių kiaulių mėsą atidavė apdoroti ir prekiavo ja parduotuvėse. Man atrodo, kad epidemijos plitimu reikia kaltinti ne šernus, o žmones, turistus, kurie išmeta valgio likučius prie konteinerių arba kur papuola. Lietuvoje rasta mažai sergančių šernų, tačiau valdžios požiūris yra pasiekti, kad 1 000 hektarų medžioklės plotui liktų tik penki šernai. Kas juos skaičiuos? Ar tai apskritai realu? Ypač situacijoje, kai medžioti su varovais ir šerti neleidžiama? Kaip medžiotojams tai padaryti? Manau, kad toks reikalavimas yra įkvėptas didžiųjų kiaulių augintojų. Danijos ir kitų valstybių verslininkai, kuriems Lietuvoje priklauso milžiniškos fermos po 30–50 tūkstančių kiaulių, nenori rizikuoti ir daro spaudimą valdžiai, kuri ir reikalauja išmedžioti beveik visus šernus. Už viso to sukasi milžiniški pinigai.

VIRGILIJUS GRYBĖ, Lietuvos medžioklinio šaudymo federacijos prezidentas.
AKM yra rimta problema. Mano asmenine nuomone, nors nesu biologas, kaltas per didelis populiacijos tankis. Dirbtinis šėrimas ir kitos priemonės padidino šernų skaičių, todėl ir kyla tokios ligos. Man teko bendrauti su medžiotojais iš Vengrijos, kur šernų skaičius 1 000 hektarų yra didesnis, ten klasikinis kiaulių maras pratrūksta kas trejus ketverius metus. Būtent dėl populiacijos tankio.

VALDAS LAKNERIS, Tarptautinės kategorijos lauko bandymų teisėjas.
Lietuvoje yra gana mažai AKM atvejų. Iš viso apie septyniasdešimt. Į šį skaičių įeina ne tik miške rasti lavonai, bet ir laboratorijose tirti sumedžiotų šernų audinių mėginiai. Ligos atvejų konstatuota visoje Rytų Lietuvoje ir jie išsidėstę tam tikruose taškuose. Svarbiausia ligos nešiojimo priežastis neabejotinai yra gyvūnų ir žmonių judėjimas. Būtent dėl žmonių pastangų ši epidemija neapėmė visos mūsų šalies. Kaip žinoma, kiekvienas kolektyvas turi įsigyti konteinerį arba įrengti saugiai uždaromą duobę aptvare, kur dedamos medžioklės liekanos: kailiai, kaulai, viduriai. Jeigu tokių vietų nėra, medžioti šios draugijos teritorijoje nebus leista.

VIENO MEDŽIOTOJŲ IR ŽVEJŲ DRAUGIJOS SKYRIŲ VADOVAS, anonimas.
Žinokite, man dar norisi kurį laiką išsaugoti darbą. Jeigu išsakysiu savo nuomonę šiuo klausimu, rytoj nebedirbsiu…

OFICIALI NUOMONĖ

EGIDIJUS BUKELSKIS
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija Šiais metais Lietuvoje rasti 48 kritę šernai ir dar 31 sumedžiotam gyvūnui nustatytas virusas, atlikus laboratorines analizes. Pirmąją spalio savaitę Lietuvos Rytuose nustatyti dar du oficialiai patvirtinti AKM atvejai. Šie šernai nesirgo, tik nešiojo virusą. Taigi šiais metais sumedžioti tik 33 infekuoti šernai ir tai yra labai mažai, nes, kaip man žinoma, Latvijoje šių atvejų šiemet per 700. Analizuojant situaciją, galima daryti prielaidą, kad AKM yra dviejų rūšių.

Vienas yra staigus, dėl kurio gyvūnai sunkiai serga ir visas būrys greitai pastimpa. Pernai vienoje vietoje buvo rasta 50 kritusių šernų. Antruoju atveju liga pasireiškia nuosaikiai. Šernai greitai pasveiksta arba net neserga, bet tampa viruso nešiotojais. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba oficialiai informuoja, kad liga plinta tik kontaktuojant su šernais. Galvojant apie epidemijos priežastis, mes, LMŽD, manome, ir aš, kaip zoologas, galiu pasakyti, kad šią ligą gali išnešioti paukščiai, pavyzdžiui, varnos. Ir vilkai mėgsta savo grobį nusinešti keleto kilometrų atstumu. Atskirose vietose tai galėtų būti viena infekavimosi AKM siauroje zonoje priežastis, apie ką kalba daugelis medžiotojų. Tačiau pastebėta keistų dalykų. Pavyzdžiui, pasitaikė atvejų, kai iš vieno būrio buvo sumedžioti keli egzemplioriai.

Visi buvo sveiki, bet vienas šerniukas buvo infekcijos nešiotojas. Todėl oficialus tarnybų požiūris, deja, nėra moksliškai pagrįstas. Dar viena ligos plitimo priežastis yra žmonių neatsakingumas. Per ilgesnį laikotarpį infekcija nuėjo nuo Rusijos pietų iki Sankt Peterburgo, kur apylinkėje šernų visai nėra, bet atsirado fermose. Kaip virusas galėjo ten nukeliauti? Tik žmonės jį galėjo atvežti patys arba per maistą. Gali būti, kad kur nors buvo prekiauta ligotų kiaulių mėsa ir virusas pateko į gamtą. Lietuvoje vienoje fermoje teko nukauti dvidešimt tūkstančių naminių kiaulių, o jos infekavosi ėsdamos iš Baltarusijos atvežtus grūdus.

Ūkininkai turi būti labai atsargūs. Reikia daugiau rūpintis sanitarinių ir biologinės apsaugos reikalavimų laikymusi, reikalauti savo darbuotojų atsakomybės. Tačiau tikrovėje jie tik reikalauja nukauti visus šernus, nes taip yra daug paprasčiau ir grėsmė mažesnė. Mes visi turime būti labai atsargūs ir apdairūs, nes tik tada galėsime šią ligą sustabdyti. Labai blogai, kai draudžiama šerti šernus. Kai ėdžios būdavo pilnos, gyvūnai laikydavosi vienoje teritorijoje, o ne klaidžiodavo į kilometrų tolį, ieškodami geresnio ėdalo. Tai, kad Lietuvos pareigūnai seka Europos Sąjungos patarimus, nėra gerai. Mano galva, galima ir reikia kovoti su AKM, tačiau vargu ar pavyks pasipriešinti gamtai, nes tik ji pati gali pašalinti epidemijos pavojų ir atkurti populiacijos pusiausvyrą.

Tekstas: KATARYNA ŠTERNA
Šaltinis: Žurnalas “Medžioklė”

Kopijuoti ar kitaip platinti čia pateiktą turinį be mūsų su tikimo DRAUDŽIAMA!

Įvertinkite straipsnį

Įvertinimas: 0 / 5. Balsavo: 0

Būkite pirmas ir įvertinkite šį straipsnį!

Komentuoti

This Pop-up Is Included in the Theme
Best Choice for Creatives
Purchase Now