Afrikinio kiaulių maro plitimo dėsningumai Lietuvoje

Romualdo Barausko nuotrauka
SEKITE MŪSŲ INSTAGRAM


Afrikinis kiaulių maras (toliau – AKM) yra viena agresyviausių virusinių ligų, kuriomis serga kiaulės. Priklausomai nuo padermės, dėl viruso gali kristi nuo 0 iki 100 proc. kiaulių ir šernų populiacijos. Žmogui šis virusas nepavojingas. Tačiau net to nenorėdamas ir apie tai nežinodamas jis gali daryti labai didelę įtaką viruso plitimui. AKM turi labai plačias plitimo galimybes. Jis perduodamas per tiesioginį kontaktą ar netiesioginio kontakto būdu per maistą, įvairius apyvokos daiktus, drabužius, transportą ir pan. Taip pat virusą platina ir Ornithodoros genties erkės, o jos laukinėje gamtoje ir yra pagrindinės viruso platintojos.

 

Imamasi griežtų priemonių
Pirmieji AKM atvejai Lietuvoje buvo pastebėti 2014 . sausio 24 d. Alytaus savivaldybėje, Daugų seniūnijoje, kur buvo rastas nugaišęs šernas, užsikrėtęs AKM virusu. Tą pačią dieną Šalčininkų savivaldybės teritorijoje buvo sumedžiotas Afrikinio kiaulių maro plitimo dėsningumai Lietuvoje šernas, kuriam atlikus reikiamus tyrimus, taip pat nustatytas AKM virusas. Tai sukėlė didelį nerimą mūsų šalyje. Buvo imtasi reikiamų priemonių, siekiant sustabdyti ligos plitimą.

Tik aptikus ūkį, kuriame laikomos kiaulės užsikrėtusios AKM virusu, priimamas labiausiai ūkininkus baiminantis komisijos sprendimas – gyvulius utilizuoti. Ūkininkai dėl to patiria milžinišką ekonominį nuostolį, bet tai būtina priemonė norint sustabdyti viruso plitimą.

Po tokio atvejo komisija nustato ir atitinkamas apsaugos zonų ribas, t. y. 3 arba 10 km spinduliu aplink ligos židinį, kur atliekami tam tikri tyrimai. Surašomi ūkiai, kuriuose auginamos kiaulės, paimami reikiami mėginiai. Komisija gali priimti sprendimą utilizuoti visas kiaules, auginamas 3 km spinduliu apie užkrato židinį. O gavus neigiamus tyrimo rezultatus, kiaulių mėsą leidžiama vartoti savoms reikmėms. Auginantys kiaules ūkiai, patenkantys į užkrėstos teritorijos ribas, privalo laikytis griežčiausių biologinės saugos reikalavimų, numatytų įstatymuose, atliekamos reikalingos apskaitos ir tyrimai.

 

Medžiotojams sugriežtinti veterinarijos reikalavimai medžiojant šernus. Nustatyta tvarka, kurios medžiotojai turi laikytis dorojimo aikštelėse, kokius mėginius turi pristatyti į VMVT teritorinį padalinį, ir kiti reikalavimai, kuriais yra bandoma sustabdyti plitimą ar tiesiog viruso nepaskleisti plačiau. Privaloma atlikti ir pateikti šernų apskaitą medžioklės plotų vienete. Taip pat, norint sumažinti šernų gausumą ir užkirsti kelią virusui plisti, šernus leidžiama medžioti ištisus metus.

Virusas išplitęs beveik pusėje šalies teritorijos
Iki šios dienos mūsų šalyje AKM plinta vakarų kryptimi. Kiekvienais metais viruso atvejų aptinkama vis daugiau ir vis naujose savivaldybėse bei seniūnijose. Palyginti su 2014–2016 m., AKM atvejų skaičiaus skirtumai akivaizdūs. 2014 m. virusas aptiktas 11 savivaldybių: Alytaus, Ignalinos, Jonavos, Kupiškio, Rokiškio, Šalčininkų, Švenčionių, Trakų, Utenos, Varėnos ir Vilniaus. Iš viso užregistruoti 19 302 AKM atvejai. Viename stambiame ūkyje Ignalinos savivaldybėje, Rupinskų kaime, dėl padidėjusio kiaulių kritimo atlikus tyrimus iš 40 mėginių 90 proc. mėginių buvo infekuoti. Dėl to 19 217 kiaulės buvo utilizuotos. Tai didžiausias AKM proveržis mūsų šalies istorijoje. Tais pačiais metais dar buvo aptikti 85 viruso atvejai, iš kurių 76 laukinėje gamtoje. Didelį nerimą kelia tai, kad AKM virusas yra atsparus žemai temperatūrai, todėl yra aktyvus ištisus metus. Ši viruso ypatybė svarbi dėl to, kad vėlyvą rudenį šernai nukeliauja patį didžiausią atstumą. Šiuo metu AKM yra išplitęs beveik pusėje mūsų šalies teritorijos, t. y. 30,8 tūkst. km² ir aptinkamas 21 savivaldybėje (1 pav.). Lietuvoje, kaip ir kitose kaimyninėse valstybėse, stebima šiaurės vakarų ir vakarų plytimo kryptis. Taigi nuo pirmo registruoto avėjo 2014 m.

sausio 24 d. iki 2017 m. sausio 27 d. (beveik per trejus metus) virusas šia kryptimi paplito vidutiniškai 140 km atstumu. Lyginant su kaimyninėmis šalimis, viruso plitimo greitis yra labai nevienodas. Pavyzdžiui, Rusijoje virusas plinta (plito) 25 km per mėnesį greičiu, o Lenkijoje – iki 1,5 km per mėnesį. Lietuvoje vidutinis plitimo greitis yra 3,9 km per mėnesį. Be abejo, viruso plitimo greitį lemia šernų elgsena, jų populiacijų valdymas, kraštovaizdžio struktūra ir kiti veiksniai.

Kodėl virusas neplito taip greitai, kaip buvo tikėtasi iš pradžių? Šernai Lietuvoje palyginti yra sėslūs gyvūnai, gyvenantys stabiliomis, rišliomis socialinėmis grupėmis, o AKM viruso inkubacijos laikotarpis yra labai trumpas ir tai užtikrina, kad susirgę gyvūnai nenueina didelių atstumų. Skirtingais metais viruso plitimo greitis mūsų šalyje buvo nevienodas: 2014 m. plito 4,0 km/mėn. greičiu, 2015 m. – 4,7 km/mėn., o 2016 m. – 3,0 km/mėn. greičiu. Tokį skirtingą plitimo greitį gali lemti šernų tankumas teritorijoje ir kraštovaizdžio struktūra. 2014 m. virusas plito lėčiau dėl to, kad Pietryčių Lietuvoje vyrauja pušynai (pirma medžioklės plotų kategorija), mažiau žemės ūkio naudmenų, o tai lemia mažesnį šernų tankumą. 2015 m. virusui pasiekus Vidurio Lietuvos derlingus miškus, vyraujantį žemės ūkio kraštą, plitimo greitis padidėjo iki 4,7 km/mėn., tačiau 2016 m. viruso plitimo greitis labai sumažėjo. Pernai virusas galėjo plisti daug lėčiau dėl kitokios kraštovaizdžio struktūros, nes šioje teritorijoje miškai jungiasi daug mažiau ir sąlygos šernams pereiti į kitus miškų masyvus yra prastesnės.

Savivaldybėse registruotų viruso atvejų skaičius nevienodas
Skirtingose savivaldybėse registruotų AKM viruso atvejų skaičius labai nevienodas. 1 pav. matomi didžiausi židiniai šalyje. Didesnį šernų sergamumą šiose teritorijose gali lemti didesnis šių žvėrių tankis ploto vienete, kuris priklauso nuo buveinės, mitybos bazės ir populiacijos valdymo. Tačiau tokį keistą susidariusį vaizdą gali lemti ir kitokie niuansai.

Naudojantis oficialiosios statistikos portalo „Lietuvos Respublikos visuotinio gyventojų ir būstų surašymo geoerdviniais duomenimis“, galima rasti deklaruotą kiaulių skaičių savivaldybėse. Vertinant AKM registruotų atvejų priklausomybę nuo laikomų kiaulių skaičiaus savivaldybėse, matomas silpnas koreliacinis ryšys (2 pav.). Taigi suversti visą kaltę šernams dėl AKM viruso platinimo nėra visai išmintinga.

Tuo pačiu principu galima numatyti tolimesnio AKM plitimo kryptį. Kaip jau minėta anksčiau, bendra viruso plitimo tendencija kaimyninėse šalyse ir Rusijoje yra vakarų kryptimi. Lietuvoje AKM plitimo tendencija yra panaši kaip ir kaimyninėse valstybėse, tik skirtingais metais šiek tiek skiriasi: 2014 m. daugiau šiaurės vakarų kryptimi, 2015 ir 2016 m. ryškesnė išlieka vakarų kryptis (3 pav.). Kokie veiksniai gali lemti viruso plitimo kryptį? Viruso platintojai nėra tik šernai. Jį gali platinti ir kiti gyvūnai, taip pat žmonės, technika bei kt., tad plitimo kryptis gali priklausyti ir nuo jų. Tačiau kalbant apie pačių šernų platinamą virusą, kryptį gali lemti ir gamtinių kraštovaizdžio fragmentų jungimasis, t. y. kokios yra galimybės kraštovaizdyje judėti gyvūnams tarp išteklių šaltinių. Tai galėjo nulemti 2014 m. viruso šiaurės vakarų kryptį, nes Alytaus ir Lazdijų savivaldybių (kur užregistruoti pirmieji maro atvejai) šiaurės vakarinė dalis yra mažiau miškinga ir šernų judėjimas yra susijęs su šiaurės kryptimi. Todėl bendra visos Lietuvos 2014 m. AKM viruso plitimo tendencija yra šiaurės vakarų kryptimi.

Tekstas: K. Šimkevičius, M. Stapulionis
Šaltinis: Žurnalas “Medžiotojas ir medžioklė”
Kopijuoti ar kitaip platinti čia pateiktą turinį be mūsų sutikimo draudžiama!

Komentarai