Skip to content Skip to sidebar Skip to footer

Šernakiaulės slapta veisiamos dėl gardesnio mėsos kąsnelio

Turinys:

Šerno ir kiaulės hibridas – šernakiaulė – iki šiol Lietuvoje draudžiamas, nors yra šalių įteisinusių tokį sukryžminimą.

Mokslininkai, tyrę šernakiaulės mėsą, sako, kad ji kokybiškesnė ir yra siūlę leisti šernakiaulės hibridus veisti su sąlyga, kad jie nebūtų paleidžiami į gamtą. Aplinkosaugininkai savo ruožtu nerimauja dėl šernakiaulių keliamo pavojaus gamtai ir pasisako prieš jų auginimą ūkiuose.

Šernakiaulės – irgi turtas
Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvulininkystės institutas yra atlikęs šernakiaulių mėsos kokybės tyrimą. Anot gyvūnų genetikos ir veisimo skyriaus vyresniosios mokslo darbuotojos Violetos Razmaitės, tyrimo rezultatai atskleidė, kad šernakiaulių mėsa žymiai skanesnė nei kiauliena. Kitokia riebalų rūgščių sudėtis lemia, kad šernakiaulių mėsa išsiskiria geresnėmis skoninėmis savybėmis.

„Aplinkos apsaugos įstatyme yra nurodyta, kad šernakiaulių veisti neleidžiama. Mes siūlėme, kad būtų leista, bet kadangi Latvijoje nustatė šernų marą, tai dėl veterinarinių sumetimų šitas reikalas kol kas nepasistūmėja į priekį. Dėl to gali neleisti. O šiaip faktiškai auginti šernakiaules reikėtų leisti, juk jų niekas į gamtą nepaleis, kad ten susimaišytų su laukiniais gyvūnais“, – komentavo V. Razmaitė.

Pačių kiaulių yra ne viena veislė, viena gal turi geresnes mėsos savybes, kita – blogesnes, tegu selekcininkai dirba šitą darbą, nes selekcija tam ir yra, kad turėtume, pavyzdžiui, mažiau riebią mėsą, kad joje būtų mažiau cholesterolio ir pan. Nemanau, kad tokiems tikslams pats geriausias būdas kryžminti laukinius gyvulius su naminiais.
A. Mikašauskas

Jeigu vis dėlto nutiktų taip, kad šernakiaulės iš uždarų ūkių pabėgtų į laukinę gamtą, ten jos galėtų veistis ir keisti jauniklių genetiką. „Bet juk kas augina, nepaleis jų. Jeigu žmonės psichiškai normalūs, tokios kiaulės irgi yra turtas. Kaip kad leidžiama laikyti ginklą, patikrinus, kad žmogus būtų stabilios psichikos, lygiai taip pat ir tuos gyvūnus būtų galima leisti auginti“, – svarstė pašnekovė.

Mokslininkė neigė kalbas, kad išveistos šernakiaulės pasižymi agresyvumu, todėl kelia pavojų: „Jos yra šiek tiek dirglesnės, bet kad būtų agresyvios, to nepastebėjome“.

V.Razmaitė pabrėžė, kad genetinių šernakiaulių savybių Lietuvoje tirta nebuvo, tačiau tokius tyrimus yra atlikę švedai. Yra nemažai šalių, kuriose leidžiama šernakiaules veisti ir auginti.

„Žinau, kad yra uždaruose ūkiuose šernakiaulės auginamos Suomijoje, Didžiojoje Britanijoje. Pietinėse Europos šalyse – Ispanijoje, Italijoje, Šveicarijos kalnuose šernakiaulės vaikšto laisvai, susimaišiusios su laukine populiacija“, – vardijo pašnekovė. Jos teigimu, šernakiaulės yra paplitusios ir Amerikoje.

Įstatymo laužytojus pamokė baudomis
Nors Lietuvoje šernakiaulių veisimas leidžiamas tik moksliniais tikslais, yra ūkininkų, kurie nepaisydami draudimų, slapta jas veisia ir augina. Tokią problemą tenka spręsti ne vienam regioniniam aplinkos apsaugos departamentui.

„Tokia problema buvo, bet mes pasistengėme, kad jos neliktų – baudėm, bylinėjomės teisme ir įrodėme, kad esame teisūs“, – savo miesto patirtį prisiminė Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD) Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Albertas Mikašauskas. Jo teigimu, buvo nustatyti 2 atvejai, kai ūkininkai nelegaliai augino šernakiaules. Nors tai nebuvo dideli jų kiekiai (5-10 vienetų ūkyje), įstatymo laužytojai „pamokyti“ baudomis, o nelegalūs augintiniai konfiskuoti.

„Gal dabar slepiasi, bet jeigu ateina tokie dalykai iki mūsų, stengiamės bausti ir padaryti, kad jų neliktų, nes neturint leidimų iš ministerijos kiaulių ir šernų kryžminti niekas neleidžia. Tokių leidimų niekas lengva ranka nedalija“, – dėstė A. Mikašauskas.

Jeigu žmonės psichiškai normalūs, šernakiaulės irgi yra turtas. Kaip kad leidžiama laikyti ginklą, patikrinus, kad žmogus būtų stabilios psichikos, lygiai taip pat ir tuos gyvūnus būtų galima leisti auginti. V. Razmaitė

Aplinkosaugininkas prisiminė, kad abiem atvejais, kai teko kovoti su šernakiaulių augintojais, šie galvijai ištrūko į laisvę, nors kurį laiką ir buvo sėkmingai auginti uždaroje patalpoje.

„Kad šernakiaulės ištrūktų į laisvę – mums visiems mažiausiai to reikia. Reikia suprasti, kad šernakiaulė nėra grynas šernas – ji gali toliau kryžmintis miške, tai yra nepageidaujamas dalykas“, – sakė Panevėžio RAAD aplinkosaugininkas.

A. Mikašauskas kritiškai vertino mokslininkų siūlomą šernakiaulių veisimą uždarose patalpose dėl kokybiškesnės mėsos: „Kad kažkas užsimanė skanesnės mėsos… Manau, kad pačių kiaulių yra ne viena veislė, viena gal turi geresnes mėsos savybes, kita – blogesnes, tegu selekcininkai dirba šitą darbą, nes selekcija tam ir yra, kad turėtume, pavyzdžiui, mažiau riebią mėsą, kad joje būtų mažiau cholesterolio ir pan. Nemanau, kad tokiems tikslams pats geriausias būdas kryžminti laukinius gyvulius su naminiais. Esu prieš tokį kryžminimą“, – sakė A. Mikašauskas.

Eksperimentus tegu daro mokslininkai, ne piliečiai
Šiaulių RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Raimondas Šiukšteris teigė, kad vieną šernakiaulių auginimo atvejį pavyko nustatyti Pakruojyje. Šiuo metu vyksta teisminiai procesai su įstatymo pažeidėju. Byla nagrinėjama Vyriausiame administraciniame teisme.

Teisiamas asmuo, anot R. Šiukšterio, laikė bandą šernakiaulių ir jas daugino, ką daryti draudžia įstatymas.

„Ir anksčiau yra buvę tokių dalykų, bet jau dabar tos problemos nebėra. Buvo panaikintas leidimas, ir išveistų gyvulių jau nebėra“, – situaciją komentavo aplinkosaugininkas.

Įsivaizduokite, yra šernas ir yra kiaulė. Jau mišrūnas ir paskui dar vėl patenka į laisvę ir iškreipia visą genofondą. Rimti dalykai išeina. Tai būtų nebe natūralu, o žmogaus sukurta, todėl gali vystytis neprognozuojami dalykai.
R. Šiukšteris

Jis pasisakė prieš šernakiaulių veisimą: „Šernakiaulės galbūt dabar žalos nedaro, bet kas gali garantuoti, kad jos nepabėgs į gamtą? Jeigu jos susikryžmins su šernais, natūraliai bus iškreipta gamta. Tokių dalykų neturėtų būti. Nereikia daryti bandymų, kur nereikia. Yra mokslininkai, kurie gali tokiais dalykais užsiimti, o kad kiekvienas pilietis tą darytų, nemanau, kad tai būtų geras sprendimas“.

Svarstydamas apie mokslininkų pateiktus siūlymus, kad šernakiaulės galėtų būti auginamos uždaruose ūkiuose dėl kokybiškesnės mėsos, aplinkosaugininkas kėlė klausimą, kas duotų garantiją, kad tokios šernakiaulės „neišeis į platųjį pasaulį“.

„Įsivaizduokite, yra šernas ir yra kiaulė. Jau mišrūnas ir paskui dar vėl patenka į laisvę ir iškreipia visą genofondą. Rimti dalykai išeina. Tai būtų nebe natūralu, o žmogaus sukurta, todėl gali vystytis neprognozuojami dalykai“.

Baudos siekia nuo kelių šimtų iki tūkstančio litų
Pagal Administracinį teisės pažeidimų kodeksą, neteisėtas laukinių gyvūnų paėmimas iš natūralios aplinkos, perkėlimas, žalojimas, gaudymas arba kitoks neteisėtas naudojimas ar naikinimas užtraukia baudą nuo 200 iki 400 litų su šių gyvūnų konfiskavimu.

Nusikalstama veika, padaryta valstybiniame rezervate, valstybiniame draustinyje, valstybiniame parke ar biosferos rezervate užtraukia baudą nuo 300 iki 500 litų. Jei šia veika buvo padaryta žala gyvūnijai, bauda siektų nuo 500 iki 1000 litų.

Grynas

 

Įvertinkite straipsnį

Įvertinimas: 0 / 5. Balsavo: 0

Būkite pirmas ir įvertinkite šį straipsnį!

Komentuoti

Kaip prišaudyti priedėlį?

Žiūrėti apžvalgą