Politikai neapsisprendžia, ką sunaikinti: medžiotojus ar laukinius gyvūnus

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijų ministrų įsakymo pakeitimo projektas dėl Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodikos sukėlė dideles audras medžiotojų bendruomenėje.

Institucijos siūlo visus ūkininkų ir miškininkų nuostolius, patirtus dėl medžiojamųjų laukinių gyvūnų, dengti iš medžiotojų kišenių. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija (LMŽD) išreiškia susirūpinimą, jog šis nutarimas prasilenkia ne tik su esamais įstatymais ir su pačia medžiotojų bendruomenės vykdoma veikla, bet ir elementariais ūkinės veiklos vykdymo principais. Kaip teigia draugijos direktorius, tokiu atveju iškyla klausimas, ką politikai siekia likviduoti – laukinius gyvūnus ar šalies medžiotojus?

LMŽD sureagavo į naują pakeitimo projektą

Pasirodžius minėtų ministerijų ministrų įsakymo projektui, į jį nedelsiant sureagavo šalies medžiotojų bendruomenė. Kaip teigia LMŽD direktorius Laimonas Daukša, dokumente pateikti nurodymai – orientuoti į ūkininkų vykdomą agrokultūrinę veiklą, neatsižvelgiant tiek į medžiotojų interesų lauką, tiek į natūralius gamtoje vykstančius procesus bei atsakingos ūkinės veiklos principus.

„Mes reiškiame didelį susirūpinimą projektu, kurio įgyvendinimas gali įvykti visai netrukus. Siūloma, kad medžiotojai, ministerijoms neatsižvelgiant į jų vykdomą ir įstatymais bei poįstatyminiais  teisės aktais griežtai apibrėžtą veiklą, iš esmės be išlygų turės atsakyti už laukinių gyvūnų padarytus nuostolius. Tačiau nors mūsų bendruomenė vykdo žvėrių populiacijų valdymą pagal apibrėžtus Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatytus limitus, mes negalime užkirsti kelio jų migracijai, kurios kelyje pasitaiko ir ūkininkų pasėliai. Mes taip pat neturėtume atsakyti už vykdomą ūkinę-komercinę veiklą, kuri visada yra susijusi atitinkama rizika.“, – teigia L. Daukša.

LMŽD direktorius išskiria, kad laukiniai žvėrys maitinasi natūraliai gamtoje randamu maistu, tad auginamos grūdinės  ar ankštinės kultūros – ne išimtis: „Žinoma, pritariame, jog žala turi būti kompensuojama jei atsakingai ūkininkaujant ir saugant ūkio naudmenas jos nepavyksta išvengti. Tačiau negalime ignoruoti fakto, kad gyvūnai maitinasi tuo, ką randa ne tik miškuose. Dėl to ūkininkams būtina imtis prevencinių priemonių, jog jų turtas būtų, kuo mažiau paveiktas ir prisiimti bent minimalią galimos žalos riziką. Ministerijų siūlymas šias aplinkybes ignoruoja ir sudaro prielaidas komercinę veiklą neatsakingai vykdantiems asmenims pasipelnyti medžiotojų sąskaita.“

Ūkininkai privalo apsaugoti savo turtą ir įspėti medžiotojus

Tačiau neretai pasitaiko, jog ūkininkai imasi ne visų būtinų apsaugos priemonių, siekiant apsaugoti pasėlius nuo užklystančių žvėrių. Dėl šios priežasties L. Daukša pabrėžia, jog numatytos prevencinės priemonės ūkininkams nesudaro finansinės naštos, nes yra pilnai kompensuojamos numatytomis savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšomis, kurių dalį  kasmet į valstybės biudžetą sumoka medžiotojai už medžiojamųjų išteklių naudojimą.

„Vien maksimaliai įvykdyto valstybės nurodyto sumedžioti medžiotojams gyvūnų kiekio tikrai neužteks, jog šie nedarytų žalos pasėlių apsėtiems ūkininkų laukams. Norėdami nepatirti nuostolių ar juos sumažinti, jie turi imtis agroapsauginių priemonių: elektrinio piemenio, tvoros, garsinių patrankų, atbaidančių repelentų ir kitų dirgiklių. Šios apsaugos priemonės ir kitos miško apsaugai nuo žvėrių daromos žalos prevencinės  priemonės – pilnai finansuojamos valstybės, tad ūkininkams už juos padengti iš savo piniginių nereikia“, – sako LMŽD direktorius.

L. Daukša pabrėžia ir tai, kad kartais šios priemonės gali ir neatbaidyti gyvūnų, tačiau užfiksavus nuostolius ūkininkai turėtu apie juos pranešti medžiotojams, jog būtų išvengta maksimalios žalos: „Žalą turi būti fiksuojama, tad mus pasiekti turi ne vien reikalavimai padengti jau padarytus milžiniškus nuostolius, bet ir informacija apie žvėrių kenkėjišką veiklą ir ypač jos pradžią. Kitu atveju, atsižvelgiant į esamus įsakymo punktus, gali būti pradėta naudotis trūkumais, kurių padengimu neproporcingai rūpinsis ir atsakys medžioklės plotų naudotojai.“

Gali pasinaudoti spragomis

Kalbėdamas apie ūkininkų galimas patirti žalas, LMŽD direktorius atkreipia dėmesį į vieną aspektą. Jo teigimu, ne visada gyvūnai yra kalti dėl pasėlių suniokojimo, tad aplinkybes vertinti būtina nešališkai.

„Randamomis įsakymo naudomis gali būti pradėta ir manipuliuoti, jog nebūtų jaučiama finansinė našta. Svarbu suprasti, jog nebūtinai, jei yra rastas pažeistas pasėlis ir šalia matomi laukinių gyvūnų pėdsakai, reiškia, kad turtas sugadintas žvėries. Tam įtakos gali turėti ir meteorologinės sąlygos ar agrotechninių reikalavimų nesilaikymas, todėl tokie atvejai turi būti tiriami atsakingai ir objektyviai“, – tikina L. Daukša.

Ne visada žinoma apie pasėliams daromą žalą

Tačiau nerimą kelia ir tai, jog medžiotojų kolektyvai  ne visada yra informuojami apie  pasėliams ar miškui daromą žalą,. Anot LMŽD direktoriaus, tai – didelis trūkumas, kuris ūkio subjektams  lemia nemalonius padarinius.

„Deja, bet ne visada yra žinoma  informacija, kurioje vietoje yra vykdoma agrokultūrinė veikla. Supraskite, medžiotojai negali medžioti prie gyvenamųjų sodybų ir naudojamų pastatų arčiau nei 200 metrų, o jei nėra žinoma apie vykdomą veiklą, tos apylinkės gyvūnų populiacija gali būti ir grėsminga neapsaugotiems apsėtiems laukams“, – pabrėžia draugijos direktorius.

Mato tik dvi siūlomas išeitis

Atsižvelgiant į esamą situaciją, L. Daukša nuogąstauja, jog minėtas projektas kelia grėsmę ne tik medžiotojams, bet ir laukiniams gyvūnams. Kaip įžvelgia jis, tokiu atveju liks tik viena interesus apsigynusi šalis.

„Mes medžiotojai suprantame ūkio patiriamą žalą, bet ar tai reiškia, kad aplink visai neturi būti laukinių gyvūnų? Ar vis tik tada reikia sumažinti medžiotojų gretas, kurios neatlaikys finansinės naštos su kompensacijomis ūkininkams ir miško savininkams? Mūsų užduotis – sumažinti perteklinę gyvūnų populiaciją ne tik dėl ūkininkų, bet ir visos visuomenės saugumo, turiu omenyje daugėjančius eismo įvykius su laukiniais gyvūnais keliuose, todėl suprantame, kad patiriama žala ūkinę komercinę veiklą vykdantiems žemės ar miškų ūkio subjektams turi būti kompensuojama, tačiau tą svarbu daryti proporcingai. Dėl politinių sprendimų neturėtų kentėti gyvūnai. Riziką turėtų pasidalinti ūkinės veiklos vykdytojai ir medžiotojai. Kol kas to nėra.“, – tikina LMŽD vadovas.

LMŽD siūlo susitarti dėl minimalios toleruotinos žalos

LMŽD pabrėžia, jog atsižvelgiant į išvardintas aplinkybes, draugija Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijoms pateikė siūlymą dėl procentinės minimalios laukinių gyvūnų padarytos žalos įvedimo: „Siūlome taikyti 5 proc. išskaitą bet kokiems pasėliams daromai žalai, o kukurūzų ir kitų ankštinių pasėlių atveju siūlome taikyti 10% išskaitą, atsižvelgiant į gyvūnų maitinimosi ypatumus.“

Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymo Nr. 486/359 „Dėl Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo