Natūralūs procesai, medžioklė ir politika

Birželio mėnuo. Viskas gamtoje tyra ir natūralu. Medžių lapų ir lauko gėlių spalvos ryškios, dar jų nenublukino saulė, nenudraskė vėjas. Paukščių balsų įvairovė stulbina, o lakštingalos treliavimai užburia širdį, jos balsas visada pažadina jausmus, nesvarbu kokio amžiaus bebūtum, jeigu esi gamtos vaikas, tai nepakartojamas garsas. Prie šio garso dar pridėjus pakalnučių, alyvų ir jazminų žiedų kvapus, norisi gyventi, daryti gerus darbus, mylėti aplinkinius. 

 Šiemet pavasaris keistas. Gegužės mėnesis buvo šaltas, taigi, kai žydėjo patys medingiausi augalai, bitės sėdėjo savo aviliuose. Gegužės antrą dieną pirmą kartą išgirdau gegutę, kukavo  (skaičiavo metus) trumpai, o aš neturėjau pinigėlių ir jei dar prisiminus, kad pirmą gandrą pamačiau alkaną baloje, tai , jei tikėti prietarais, matyt metai bus įdomūs. Pavasarį visada norisi paminėti gegutę, kuri yra gana svarbi lietuvio gyvenime. Tautosakoje yra daug sakmių, legendų ir dainų apie šį paukštį, jo vardu pavadintas mėnesis – Gegužis.  Ankščiau buvo tikima, kad gegutės balsu prabyla pati likimo deivė Laima, žmonės pirmą kartą išgirdę gegutę jos klausdavę įvairių dalykų, pvz. merginos klausdavo kiek joms liko metelių iki ištekėjimo, piemenys – kiek dar jiems teks paskui kiaulės uodegas lakstyti, seneliai – kiek metelių liko gyventi ir pan. Manyta, kad jei gegutė pirmą kartą užkukuoja sulapojus medžiams – metai bus geri, o jei ant „nuogų šakų“- sunkūs, nedėkingi.

Patarlė sako: Kad vargų nebūtų, tai ir gegutė nekukuotų. Daugelyje dainų gegutė minima apdainuojant netektis, nelaimes, tačiau yra ir linksmų dainų, žaidimų… Dzūkijos kaimuose iki šiol moteris, kurios neaugina savo vaikų ir yra laisvo būdo, vadina gegutėmis. Pati gegutė nesuka lizdo, neperi ir neaugina savo vaikų. Gegutė paprastai nusižiūri devynbalsių, raudonuodegių, nendrinukių, kielių ar kt. smulkių paukščių lizdą, kai šeimininkai išskrenda, ji greitai atskrenda į lizdą, vieną kiaušinį praryja, vietoj jo staigiai padeda savo. Gegužiukas paprastai išsirita 10-20 val. ankščiau už šeimininkų jauniklius ir iš karto iš lizdo išstumia esamus kiaušinėlius, o jei būna jau išsiritę jaunikliai, tai ir juos. Gamta surėdė taip, kad vos jam išsiritus iš kiaušinio, nugarytė yra šaukšto formos, tai jam padeda išstumti savo brolius ir seseris. Likęs vienas mažas monstriukas auga kaip ant mielių ir dažnai užauga 2-4 kartus didesnis už savo įtėvius. Ką gi, tokie gamtos dėsniai…

Birželio mėn. po laukus jau laksto pirma kiškių vada, lapiukai, kai kurių paukščių jaunikliai jau mokosi skraidyti, tačiau vandens paukščių jaunoji karta dar tik auga.

Gegužės pabaigoje – birželio pradžioje pats stirnų, tauriųjų elnių ir briedžių patelių gimdymo laikotarpis. Šiukštu negalima liesti, o tuo labiau paimti rasto jauniklio, mama kažkur čia pat. Aišku, pabandžius paliesti šerniuką ar briedžiuką, jūs pajusite daug įdomių akimirkų, mamos paprastai gina savo vaikus, taigi jums bus linksma.

Įdomiai elgiasi vilkai. Medžiotojas, vilkų augintojas Varėniškis Bronius Jurgelevičius, kuris visą savo gyvenimą paskyrė vilkų stebėjimui ir auginimui ir yra radęs ne vieną vilkų irštvą su vilkiukais tvirtino, kad jo vilkai nėra puolę. Tačiau š.m. birželio 4 d. Varčios  miške medžiotojas Andrius Ribačiauskas rado vilkų irštvą su vilkiukais. Keista, tačiau jauniklių ginti stojo net 4 suaugę vilkai, tai neįprasta situacija, nes vilkai elgėsi agresyviai, be to paprastai prie irštvos būna tik tėvai. Matyt šalia buvo dar praeitos vados jaunikliai. Gerai, kad viskas baigėsi gerai. Pats medžiotojas tvirtino, kad seniai taip buvo išsigandęs… Po kontakto su žmogumi, vilkai iš karto jauniklius išsivedė kažkur į atsarginę irštvą.

Šernų vados šiemet kaip niekad vėlyvos, paprastai birželio antroje pusėje kai kurie šerniukai jau pradeda keisti spalvą, t.y. iš dryžuotų tampa šviesiai rudi, dabar to nepastebėjau, nes visos nufilmuotos ir stebėtos vados yra mėnesio – pusantro amžiaus, kai kurios atsiranda dabar. 

Visada su skausmu stebiu pievų šienavimus. Tai iš esmės stirniukų šienavimo metas, mamos paprastai juos pagimto ir paguldo pievelėse. Tačiau natūralių nešienaujamų pievų jau beveik neliko, o birželio mėn. ūkininkai visas pievas nušienauja, taigi stirniukai žūva. Nesutikau nė vieno ūkininko, kuris taikytų kokias nors apsaugos priemones stirniukų ar elniukų žūčių sumažinimui, nors Europoje tai įprasta. Su skausmu stebėjau, kai po nušienautą pamiškės pievą maklinėja trys stirnos ieškodamos savo vaikų  Paskui šienaujantį traktorių darniomis gretomis paprastai eina gandrai, jie sulesa viską kas gyva, nuo kiškučių, paukščiukų, driežų, pelių, žalčių ir t.t. Gal geriau nevardinsiu kuo minta mūsų nacionalinis paukštis, varlės jo valgiaraštyje sudaro tik apie 30-40 %.

Medžioklės politikoje ir toliau verda įnirtinga kova, toks vaizdas, kad čia daug svarbiau už įvykius Baltarusijoje, Covid – 19 ir t.t.  Štai Seimo narys Linas Jonauskas savo kalboje, pristatant LR Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio pakeitimą, pateikė tiesos neatitinkančią informaciją apie medžiotojų bendruomenę, medžioklės kultūrą, tvirtindamas, kad mes dar medžiojame su kuokomis, medžiokliniai šunys skerdžia viską paeiliui, žodžiu XI amžius.

Lietuvos medžiotojų sąjunga “Gamta”, Sūduvos medžiotojų sąjunga, Ginklų pirklių asociacija ir Lietuvos medžiotojų draugija Seimo nario Lino Jonausko veiksmus apskundė Seimo etikos ir procedūrų komisijai, motyvuodami tuo, kad Seimo narys duodamas priesaiką prisiekia gerbti Konstituciją. Tačiau Seimo etikos ir procedūrų komisija pateikė atsakymą, kad Seimo narys gali laisvai reikšti savo nuomonę, nesivadovauti mokslininkų ir kitų institucijų išvadomis ir pan. Štai tau brol ir devyntinės. Uždedi ranką ant Konstitucijos, prisieki gerbti Lietuvos įstatymus, jos piliečius, siekti nesavanaudiškų tikslų… Pasirodo tai tik linksma procedūra prieš filmavimo kameras…

Medžiotojai, sumedžioję elninius žvėris, jų ragus su kaukole ir sumedžioto vilko kaukolę, pasibaigus medžioklės sezonui  privalo pristatyti į medžioklės trofėjų apžiūrą. Apžiūrų tikslas įvertinti sumedžioto gyvūno amžių, perspektyvumą, trofėjaus paruošimo kokybę. Tai parodo medžioklės ūkio tvarkymo kokybę, medžiotojo etiką ir žinias. Pagal naują tvarką, medžioklės trofėjų apžiūras organizuoja medžiotojų klubus ir būrelius vienijančios visuomeninės organizacijos, Dzūkijoje tai atlieka medžiotojų sąjunga “Gamta” ir Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija. Aplinkos ministerija, nustatydama nauja apžiūrų tvarką, manau nostalgiškai ilgisi gerų senų laikų… Apžiūrų metu reikia surinkti ir pateikti gausybę informacijos, surašyti kalnus protokolų ir pažymų, kurių niekam nereikia ir vėliau ar anksčiau tai atsidurs šiukšliadėžėse, juolab nauja tvarka užkirto kelią bet kokiai kontrolei. Ko toliau, tuo labiau valstybė savo iniciatyva nusišalina nuo savo turto valdymo, o gal tai gerai apgalvoti žingsniai su tikslu visiškai sugriauti medžiotojų bendruomenę, laikas parodys.

Dabar galima medžioti  šernus, stirninus, lapes,mangutus, meškėnus, kanadines audines, nutrijas ir ondatras. Keletas pastebėjimų, save gerbiantis medžiotojas šiuo laikotarpiu niekada nemedžios išvardintų rūšių patelių, jaunikliai dar tik auga, suteikime jiems šansą. Antrametes šernų pateles labai lengva sumaišyti su patinėliais, ypač jei jos vedžiojasi vieną ar du šerniukus. Neramina tai, kad pasipylė brandžių patinų sumedžiojimas, normaliai tvarkant medžioklės ūkį jiems reikėtų leisti sudalyvauti rujoje, šiuo metu rekomenduojame medžioti selekcinius (atrankinius) arba sergančius stirninus, tuo gerinant populiacijos kokybę.

Nei plauko nei tauko!