Skip to content Skip to sidebar Skip to footer

Medžiotojo dienos Dzūkijoje gruodžio mėnesį

Turinys:

Paskutinę lapkričio savaitę žemę nuklojo pirmasis sniegas, kaip senais „smetoniniais“ laikais.   Smagu matyti pirmą kartą sniegą pamačiusius ir juo besidžiaugiančius teisėtus migrantus. Sniegas visada suteikia daug papildomų galimybių džiaugtis gyvenimu. Gamtoje viskas aiškiau, aišku pirmą sniegą visi gyvūnai sutinka su nerimu, nedrąsiai pėduoja, žvalgosi, bando išanalizuoti paliktų pėdsakų galimas pasekmes. Tačiau žmogui ir plėšrūnams tai neišsenkantis informacijos šaltinis, skaitydami miško pėdsakų knygą mes žinome kur ir kokie gyvūnai gyvena, kur juda, kur maitinasi,  kokios dramos vyksta.

Eilinį vakarą stebiu gyvūnus, jau eidamas į stebėjimo bokštelį pamačiau lūšių pėdsakus, kurie suko ratus apie žvėrių viliojimo vietas. Atsisėdus pamačiau, kad prieš viliojimo vietą švendryne sėdi lūšis, tokia graži ir savimi patenkinta, vis nusiprausia kojytes. Pabandžiau švystelti kišeniniu prožektoriuku, tačiau pastarojo tik pritupė kaip katinas ir vėl sau sėdi. Supratau, ji čia šeimininkė ir tikroji medžiotoja. Lūšis – tipiškas miškų gyventojas, žudikė inteligentė, turinti unikalią uoslę, regą, klausą, mėgstamiausias medžioklės būdas – sėlinimas, čia ji geriausia specialistė. Lūsis iš karto gali suvalgyti apie 1,5 kg. mėsos, mėgstamiausia sprandinė,  palendricos ar kumpiai, taigi ji nevalgo visokių žarniokų ar kaulų, pasenusios ar smirdančios mėsos, mėgsta šviežius patiekalus.

Apsigyvenus  lūšims miške paslaptingai dingsta sitrnos, baltieji kiškiai, kurtiniai, tetervinai, jerubės ir t.t. Ji drąsiai gali įveikti jaunus elniukus, šerniukus ir net briedžiuką. Mitybinė bazė kertasi su vilkais, kovoje vienas prieš vieną suaugusi lūšis yra pranašesnė prieš vilką dėl vienos paprastos priežasties, vilkas kovoja tik dantimis, o lūšis dar ir  keturiomis kojomis, kurios turi  išleidžiamus  galingus nagučius, juk tai katinas.

Lapkričio pabaigoje prasidėjo šernų ruja, kuri kartais užsitęsia iki sausio mėn., viskas priklauso nuo to, ar yra su kuo uliavoti. Šiuo metu rujojančių šernų patelės laikinai palieka jaunimą ir renkasi į rujos vietas, čia susirenka ir patinai, vyksta galingos kovos, žviegimas, kriuksėjimas, kalenimas iltimis, kvapai nesvietiškai geri. Po rujos patelės grįžta į savo šeimas. Šiuo metu sumedžiojus kuilį ir verdant jo mėsą pastoroji putoja, kvapas toks nuostabiai geras, kad kaimynai išbėga į kiemą. Taigi medžioklėje su varovais užtikus būrį didelių šernų protingiau būtų jų neliesti, nes sumedžioti galite tik patelę ar pasikvėpinusį kuilį, kuris  varyme retai pasirodo medžiotojams, paprastai grįžta per varovus ar išeina per flangus.

Nuoširdžiai apsidžiaugiau ankstyvu pirmuoju sniegu, tai gal padės stabilizuoti nykstančią baltųjų kiškių populiaciją. Gamta surėdė taip, kad siekdamas išgyventi miške,   baltasis kiškis  lapkričio antroje pusėje pakeičia kailiuką, iš pilko tampa baltu dėl paprastos priežasties, visi gyvūnai skiria juodą ir baltą spalvas bei jų atspalvius, taigi tapęs baltu sniege baltasis kiškis sunkiai pastebimas, tačiau jei nėra sniego, jo balta spalva tampa pražūtinga.  Šiuo metu ragus jau numetė brandūs stirninai ir briedžiai, tačiau jauni ir ligoti patinai ragus dar gali mesti net vasario mėnesį. Lapės jau išsimaudė sniege, taigi jų kailis pačiame gerume, tačiau paklausos neturi. Barsukai ir usūriniai šunys miega savo urvuose, sako, kad miegodami čiulpia leteną, tačiau pats nemačiau…

Atėjęs amedžiotojas parodė filmuotą medžiagą, kurioje matosi be mamos likęs briedžiukas, kuris apsuptas varovų aiškiai buvo pasimetęs. Nuoširdžiai jo pagailo, nes išgyventi jis neturi jokių šansų. Todėl visų prašau, nors jei medžioklės taisyklės ir leidžia,  medžioti pirma briedžių ir tauriųjų elnių jauniklius, o tik paskui pateles. Jaunikliai be mamų pasmerkti, žus nuo išsekimo arba taps plėšrūnų maistu. Visad pabrėžiu, venkite sumedžioti tauriųjų elnių būrio vedlę ar jos jauniklį, tuo užtikrinsite populiacijos tvirtumą ir patyrimo perdavimą iš kartos į kartą.

Pirmasis sniegas ir šaltukas visada paskatina diskusijas ar reikia šerti žvėris. Visi laukiniai gyvūnai lengvai išgyvena mūsų žiemas, ypač jei jos tęsiasi ne ilgiau kaip du mėnesius. Gamtininkai ragina gyvūnų nešerti, tačiau medžiotojai visada žiemos metu papildomai  gyvūnus maitina dėl paprastos priežasties, stengiasi juos išlaikyti savo medžioklės ploto vienete. Gyvūnai mūsų šaltukus perneša lengvai, didesnė bėda yra sniego storis, ypač jis  aktualus stirnoms, iš paukščių – kurapkoms. Briedžiai ir taurieji elniai iš vis gali tyčiotis iš mūsų žiemų. Paukščius lesina visi, vienas prašymas, pradėjus lesinti, tai darykime visą žiemą, nes paukščiai pripranta prie papildomo šėrimo, jį nutraukus – jie dar ilgą laiką laukia jiems priklausančių pietų ir badauja, taigi elkimės atsakingai. Prašau, pamačius kurapkų pulkelį, būtinai pastatykime keletą slėptuvių iš eglišakių ir papilkime paprastų grūdų išvalų, ši paukščių rūšis smarkiai nyksta.

Medžioklės politikoje tikra velniava.  Lapkričio mėn. Seimo narys Eugenijus Gentvilas teikia (trečią kartą) medžioklės įstatymo pataisas, kuriose iš esmės valstybės nuosavybe valdomas turtas , laisvėje gyvenantys žvėrys ir paukščiai, neatlygintinai perduodamas asmenims, turintiems kažkokią žemės ar miškų nuosavybę, arba nuomininkai, verslui daryti.

Aiškinamojo rašto 7 punktas: Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo salygoms ir jo plėtrai: žemės ir miškų savininkai turės galimybę plėtoti turizmui palankią verslo aplinką pvz., kaimo turizmo sodybos galės pateikti ne tik savo užaugintus žemės ūkio produkcijos gaminius bet ir medžioklės veiklos produktus – rašo seimo narys.

Perskaitęs , buvau šoko būsenoje. Niekados netikėjau, kad valdžios vyrai taip švaistytūsi  valstybine nuosavybe iš esmės gamtos turtais, kurie turi svarbią visuomeninę – socialinę reikšmę, jau nekalbant apie ekonominę ir net kultūrinę,  gyvena visiškai nepriklausomai nuo žemės ir miškų savininkų norų, būtų kažkam dovanai atiduoti verslui daryti.

Noriu pasakyti paprastą tiesą, kuri daug kam nepatiks, dėl intensyvaus žemės ūkio, naujų drastiškų technologijų naudojimo, besaikio chemikalų naudojimo, natūralių mitybinių laisvėje gyvenančių gyvūnų ir paukščių bazių beatodairiško naudojimo ir naikinimo  kasdien nuo žemės paviršiaus nuošluojamos dešimtys paukščių ir gyvūnų rūšių, jau nekalbant apie vabalus, drugelius ir šiaip visokią gyvastį. Šiandiena mokslininkai sako, kad Kuršių marių pagrindinis taršos šaltinis yra žemės ūkis.  Taigi atiduokime dar kas liko… Pamasčiau, po to suvokiau, kad tai gudraus politinio plano dalis. Kai tau žmogau pasakoma, kad  dabar tave šiaip sau pasodinsime į kalėjimą iki gyvos galvos, o po to, žinai, būsim geri – persigalvojom, nusipjauk tą organą ir tau dovanosim, ir tu žmogau tampi laimingas, nors iš tiesų nevaisingas. Kažkas parašė puikų scenarijų, kaip 2023 metais perdalinti medžioklės ploto vienetus. Aišku, užsakovai paaiškės.

Žemės ūkio ministerija paruošė naują įsakymo projektą „Dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“. Projektas pusiau slaptas, jo negavo tokios didelės medžiotojus vienijančios organizacijos kaip Sūduvos medžiotojų sąjunga, Lietuvos medžiotojų sąjunga „Gamta“, Lietuvos medžiotojų draugija ir pan. Kam čia smulkintis dėl kokių 10 tūkstančių medžiotojų. Viskas susiveda į vieną paprastą tiesą, žvėris iš bado jei nusiskins kokią varpelę ar paliks pėdą, reiks medžiotojams mokėti žalą arba žvėris išnaikinti. Žemės ir miškų savininkai iš esmės neneša jokios finansinės ar socialinės atsakomybės, nors iš laukinės gamtos praktiškai atėmė visas maitinimosi ir dalinai gyvenimo vietas, žemės ir miškų ūkis iš esmės yra agresyvios  verslo rūšys gamtos saskaita.

Šiandien galite medžioti briedžių jauniklius, tauriuosius elnius ir danielius, stirnų pateles ir jauniklius, šernus, vilkus ir paprastuosius šakalus, lapes, kiaunes ir šeškus, bebrus, fazanus, kovus, pilkasias varnas, audines, ondatras ir nutrijas

Brangieji, noriu visus pasveikinti su artėjančiomis ŠV. Kalėdomos ir Naujaisiais metais.  Tikėkite stebuklais, būkite sveiki ir  tolerantiški vieni kitiems bei supančiai jus aplinkai.

Nei plauko nei tauko Raimondas Ribačiauskas Lietuvos medžiotojų sąjungos „Gamta“ prezidentas

Įvertinkite straipsnį

Įvertinimas: 4.8 / 5. Balsavo: 39

Būkite pirmas ir įvertinkite šį straipsnį!

4 Komentarai

  • Valdas
    Posted 2021.12.18 at 11:44

    Puikus straipsnis

  • Pilietis
    Posted 2021.12.15 at 13:43

    Puikios mintys, malonu skaityt, kaip visada. Labai taikli pastaba dėl jauniklių ir patelių medžiojimo. Yra vietų, kur žvėrių per daug, kur reikia intesyviai medžiot. Bet medžiotojų tikslai, nėra naikinti, pasmerkti gyvūną badui ar kančiai.
    Medžiodami jauniklius, palikdami mamas nenaikinam reproduktorių.

  • Gediminas
    Posted 2021.12.14 at 18:38

    Gal vis tk gyvūnai ĖDA, o ne valgo.

  • Antanas
    Posted 2021.12.14 at 16:39

    Gražus žodžiai ,geros mintys

Komentuoti: Valdas Atšaukti atsakymą

This Pop-up Is Included in the Theme
Best Choice for Creatives
Purchase Now