Skip to content Skip to sidebar Skip to footer

Medžioklės įstatymo pakeitimo projektas dėl žemės savininkų teisių sulaukė gausybės pastabų

Turinys:

Seimo kanceliarijos teisės departamentas įvertinę projekto NR. IX-966 atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikia šias pastabas:

1. Projekto 1 straipsniu Medžioklės įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 10 straipsnio 2 dalies 4 punkte siūloma nustatyti, kad leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete be konkurso išduodamas asmeniui ar fizinių ir juridinių asmenų įsteigtam juridiniam asmeniui šio Įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje numatytu naujo medžioklės plotų vieneto sudarymo atveju. Projektu siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas šiais aspektais:

Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 13 dalį medžioklės plotų naudotojais yra fizinis ar juridinis asmuo. Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio aiškumo, projekte vartojamas sąvokas reikėtų suvienodinti su keičiamo įstatymo sąvokomis. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 dalies nuostatoms.

Antra, iš projekto nuostatų nėra aišku, ar leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete būtų išduodamas bet kokiam juridiniam asmeniui, nieko bendra neturinčiam su medžiokle, ar vis tik toks leidimas būtų išduodamas juridiniam asmeniui, kurio steigėjai yra medžiotojai. Atkreiptinas dėmesys, kad minėto leidimo gavėjui, kai jis yra fizinis asmuo, taikomi reikalavimai, nustatyti keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos svarstytinos dėl jų pagrįstumo.

2. Projekto 2 straipsniu siūlomos keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 dalies nuostatos svarstytinos šiais aspektais:

Pirma, šių projekto nuostatų turinys nedera su šio straipsnio pavadinimu, t. y. keičiamo įstatymo 13 straipsnio pavadinimas nurodo, kad šiuo straipsniu yra reglamentuojamos žemės sklypų savininkų teisės, susijusios su medžioklės plotų vienetų sudarymu ir medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimu juose. Tuo tarpu projekto nuostatos nustato ne tik žemės savininkų, bet ir žemės naudotojų ar valdytojų teises.

Antra, nurodant fizinių ir juridinių asmenų, siekiančių formuoti naują medžioklės plotų vienetą, turimas teises į žemės ūkio paskirties bei miško paskirties žemės sklypus vartojamos skirtingos sąvokos: ,,žemės ūkio ar miško paskirties žemės sklypų savininkai arba naudotojai“ ir ,,<…> ne mažiau kaip 70 procentų žemės ploto nuosavybės ar valdymo teise priklausytų prašymą sudaryti naują medžioklės plotų vienetą pateikusiam asmeniui arba jo įsteigto juridinio asmens dalyviams ar nariams“. Taigi pirmojoje nuostatoje nurodoma, kad asmenys yra tokių žemės sklypų savininkai arba turi teisę naudotis žemės sklypais, o antrojoje nurodoma, kad asmenys yra žemės sklypų savininkai ar valdytojai, bet ne naudotojai, kaip yra nurodoma pirmojoje nuostatoje. Siekiant teisinio aiškumo, projekte vartojamas sąvokas reikėtų suvienodinti. 

Trečia, kyla abejonių, ar žemės ūkio paskirties ir miško paskirties žemės sklypų valdytojai ar naudotojai, nesant tokių žemės sklypų savininkų sutikimo, galėtų nuspręsti žemės sklypus įtraukti į formuojamą naują medžioklės plotų vienetą. Kyla abejonių, ar pastaruoju atveju būtų pagrįstai apribotos žemės sklypų savininkų nuosavybės teisės. Svarstytina, ar projekto nuostatas nereikėtų papildyti nustatant, kad asmenys, naudojantys ar valdantys žemės ūkio paskirties ar miško paskirties žemės sklypus, šiuos sklypus įtraukti naują medžioklės plotų vienetą turėtų teisę tik gavę tokių žemės sklypų savininkų sutikimus.

Ketvirta, Civilinio kodekso 2.45 straipsnyje nustatyta, kad juridinio asmens dalyvis (akcininkas, narys, dalininkas ir pan.) yra asmuo, kuris turi nuosavybės teisę į juridinio asmens turtą, arba asmuo, kuris nors ir neišsaugo nuosavybės teisių į juridinio asmens turtą, bet įgyja prievolinių teisių ir (ar) pareigų, susijusių su juridiniu asmeniu. Taigi sąvoka ,,juridinio asmens dalyvis“ apima ir juridinio asmens narius, todėl projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 dalies nuostata ,,juridinio asmens dalyviams ar nariams” tikslintina, atsižvelgiant į Civilinio kodekso 2.45 straipsnyje nustatytą teisiną reguliavimą. 

Penkta, projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo 13 straipsnio 3 dalies nuostata ,,Kai toks naujas medžioklės plotų vienetas sudaromas, prašymą pateikusiam asmeniui ar jo įsteigtam juridiniam asmeniui leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius šiame medžioklės plotų vienete išduodamas be šio Įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje numatyto konkurso” nedera su projekto 1 straipsniu siūlomomis keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatomis, pagal kurias leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nustatytu naujo medžioklės ploto sudarymo atveju suteikiamas ne prašymą pateikusiam ,,asmeniui ar jo įsteigtam juridiniam asmeniui”, bet ,,asmeniui ar fizinių ir juridinių asmenų įsteigtam juridiniam asmeniui“. Atsižvelgus į tai, abejas projekto nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje.

Šešta, nėra aiškus šiose projekto nuostatose vartojamos sąvokos „miško paskirties žemė“ turinys. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje yra vartojama sąvoka „miško žemė“. Siekiant teisinio aiškumo, reikėtų projekte vartojamas sąvokas suderinti su keičiamo įstatymo sąvokomis.

Septinta, projekto nuostatomis iš keičiamo įstatymo nuostatų formuluotės „ne mažiau kaip 1000 ha bendro ploto susisiekiančius žemės klypus“ išbraukus žodį „susisiekiančius“, lieka neaišku, ar naujas ne mažesnis kaip 1000 ha medžioklės plotų vienetas būtų sudarytas laikantys keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyto medžioklės ploto vieneto vientisumo kriterijaus, ar vis dėlto naujas medžioklės plotų vienetas galėtų būti sudarytas iš atskirų nesusisiekiančių žemės sklypų. Pastaruoju atveju, svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas atitinka keičiamame įstatyme nustatytus medžioklėtvarkos principus.

3.  Nors projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad „nėra poreikio keisti kitus teisės aktus“, tačiau, atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatytą Aplinkos ministerijos kompetenciją (pavyzdžiui, šios dalies 2 ir 5 punktus), reikėtų įvertinti poįstatyminių teisės aktų keitimo pagal siūlomą įstatymu nustatyti naują teisinį reguliavimą poreikį, ir, jei toks poreikis yra, atitinkamai papildyti projekto 3 straipsnį įstatymą įgyvendinančiomis nuostatomis. 

4. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 5 straipsnyje nustatytą Vyriausybės ir Aplinkos ministerijos kompetenciją, siūlytina dėl projektu siūlomo nustatyti naujo teisinio reguliavimo gauti Vyriausybės išvadą.

Įvertinkite straipsnį

Įvertinimas: 4 / 5. Balsavo: 33

Būkite pirmas ir įvertinkite šį straipsnį!

8 Komentarai

  • Nuomone
    Posted 2022.02.10 at 10:12

    Medziokles plotus turetu valdyti misko ir zemes savininkai arba ju naudotojai.

    12
    13
    • Medžioklis
      Posted 2022.02.10 at 10:15

      Visiškai tam nepritariu.

      5
      8
    • Nuomone
      Posted 2022.02.10 at 10:49

      Kodel?😊

      5
      2
  • Violeta
    Posted 2022.02.10 at 01:38

    Daug rašo mažai pasako…išvis nesuprantu kaip būreliu medžiotojai laksto su savo visureigiais ir medžioja privačiose valdose be savininku sutikimo kas cia per išrinktųjų kasta jai tie žmonės taip nori medziot tegun įsigyja nuosavus miškus ir žaidžia nes dabar vyksta tikra nesąmonė piaugina danieliu bandas pasiima europines lėšas į po to atveža į privacias valdas ir paleidžia zmonem ant galvu tokia betvarkė galima tik lietuvoj

    10
    11
    • Jonas
      Posted 2022.02.22 at 09:54

      Tai tas pats jei nori maudytis išsikask savo upę, jei nori pagrybauti ,pauogauti-nusipirk ar pasisodink savo mišką. Violeta, čia panašiai kai sklypą perki o per jį eina servituto kelias. Kelias tavo sklype už jį tu mokį žemės mokestį (niekas kelio neišskaičiuoja) ir negali niekam uždrausti naudotis.

      1
      2
  • Rune
    Posted 2022.02.09 at 10:29

    Negalejao trumpai ir aiškiai : žemes ir miško savininkai jei yra medžiotojai , privalo jiems klubai sudaryt vienodas salygas medžioti ir privalo prijimti i klubus . Ir nereiktu skaldit plotu .

    19
    9
    • Jonas
      Posted 2022.02.22 at 10:06

      Rune kaip manai privaloma į darbą priimti blogą darbuotoja? O sąlygos ir dabar vienodos visiems , rašai prašymą klubui tapti kandidatu į klubo narius , klubo nariai balsuos ar tu tinkamas kandidatas jei taip bus suteiktas bandomasis laikotarpis ir po jo balsuos ar priimti į narius. Jei tu gerbi vyresnius esi gerai išauklėtas, myli gamtą, kiekvienas klubas norės tokio nario.

  • Žvalgas
    Posted 2022.02.08 at 21:44

    Bandoma prastumti saujelės suinteresuotų asmenų interesus. Bet smagų matyti, kad jiems taip lengvai nepaeis. Eugenijus Gentvilas tikriausiai tikėjosi paprasčiau atidirbti rėmėjams 🙂

    66
    13

Komentuoti

This Pop-up Is Included in the Theme
Best Choice for Creatives
Purchase Now