Skip to content Skip to sidebar Skip to footer

LMŽD nepritaria Aplinkos ministerijos siūlomiems medžioklės įstatymo pakeitimams

Turinys:

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija (toliau – LMŽD) susipažino su LR aplinkos ministerijos Medžioklės tvarkymo konsultacinei tarybai pateiktu LR medžioklės įstatymo (toliau – MĮ) pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Projektas).

Kaip nurodoma Projekto aiškinamajame rašte, Projekto tikslas yra „<..> sudaryti teisines prielaidas įgyvendinti skaitmenines priemones ir paslaugas medžioklės srityje, tobulinti teisines nuostatas, galinčias sudaryti prielaidas korupcijai <..>“.

Tačiau Projekte siūlomi pakeitimai yra skuboti ir teikiami neatlikus net minimaliausios teisinės ir faktinės jų galimų pasekmių analizės pagrįstumo bei proporcingumo požiūriu.

Projekto nuostatomis siūloma suteikti teisinį pagrindą atimti iš medžioklės plotų naudotojo teisę naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius (pvz. tikslingai „suintensyvintų“ patikrinimų metu nustatytų pažeidimų pagrindu) ne dėl paties medžioklės plotų naudotojo, bet dėl trečiųjų asmenų veiksmų. Projektu taip pat siūloma įtvirtinti objektyvią (be kaltės) medžioklės plotų naudotojo atsakomybę už neaiškiais kriterijais vadovaujantis nustatytos „didžiausios leistinos elninių žvėrių tankumo miškuose normos“ nepaisymą ar nurodymo likviduoti stumbrų populiacijos perteklių neįvykdymą. Nėra aišku, kaip šie didelį teisinį neapibrėžtumą lemiantys siūlymai prisideda prie Projekto tikslo sumažinti korupciją įgyvendinimo.

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Virginijus Kantauskas

LMŽD nuomone, Projekto rengėjai turėtų aiškiai ir atvirai deklaruoti Projektu siekiamus legalizuoti veiksmus medžioklės dokumentacijos skaitmenizavimo srityje, o ne rūpintis meškų ir lūšių daromos žalos atlyginimu ar priminti suinteresuotoms šalims apie jų ir taip turimą galimybę sudaryti civilines sutartis dėl žalos atlyginimo.

Dėl kai kurių Projekte siūlomų įtvirtinti teisinio reguliavimo aspektų pasisakome išsamiau.

Dėl skaitmeninių priemonių medžioklėje taikymo

Sutinkame su Projekto aiškinamajame rašte dėstoma pozicija, jog fizinės formos medžioklės dokumentų – medžiotojo bilieto ir licencijų išdavimas ir naudojimas neatitinka šiuolaikinės procesų skaitmenizavimo ir efektyvaus duomenų tvarkymo tendencijos. Tačiau LMŽD įžvelgia grėsmę, jog šiuo metu efektyviai veikianti medžioklės organizavimo sistema, kai už medžioklės duomenų tvarkymą medžioklės lapų pagrindu atsakingi yra medžioklės plotų valdytojai, bus pakeista neproporcinga medžioklėse dalyvaujančių subjektų kontrole duomenų apie medžiokles tvarkymą centralizavus kuriamų e-sistemų pagrindu.

Projekto aiškinamajame rašte nurodoma: „Spendžiant dėl 2019 m. panaikinto medžiotojų sąvado atsiradusias problemas, susijusias su duomenų medžioklės kontrolei užtikrinti valdymu, aplinkos ministras įpareigojamas įsteigti medžioklės duomenų valstybės informacinę sistemą arba organizuoti medžioklės duomenų kaupimą susijusiose informacinėse sistemose.“

Pastebime, kad Projekto aiškinamajame rašte nėra įvardijamos po panaikinto medžiotojų sąvado tariamai atsiradusios problemos.

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos vykdomasis direktorius Laimonas Daukša

Nepaisant to, tikėtina, jog siekiant šias menamas problemas spręsti, Projektu siūloma numatyti, kad LR aplinkos ministerija: I) nustato medžiotojų registravimosi į medžioklę ir laimikio apskaitos reikalavimus; II) steigia medžioklės duomenų valstybės informacinę sistemą arba organizuoja medžioklės duomenų kaupimą susijusiose informacinėse sistemose.

Siekiant užtikrinti kiekvieno asmens konstitucinę teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą, valstybinės institucijos privalo asmens duomenis tvarkyti garantuojant, kad jų žinioje esantys duomenys būtų tvarkomi griežtai laikantis Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų.

Nei Projekte, nei Projekto aiškinamajame rašte nėra tiksliai įvardijama, kokius duomenis, kokiu tikslu, tvarka ir apimtimi ketinama tvarkyti centralizuotai kuriamų e-sistemų pagrindu.

Kalbant apie skaitmeninį (elektroninį) medžiotojo bilietą manome, kad medžiotojo bilietas turi turėti materialią formą ir nesvarbu, ar tai popierinė knygelė, ar plastikinė kortelė, bet esant vien skaitmeniniam variantui, medžioklės vadovas neturės galimybės įsitikinti, ar atvykęs į medžioklę asmuo turi teisę medžioti apskritai. Kita situacija, kada reikalinga fiziškai su savimi turėti medžiotojo bilietą, tai vykstant medžioti svetur į kitas šalis.

Jeigu būtų nepaisoma irsteigiama medžioklės duomenų valstybės informacinė sistema, per kurią išduodami skaitmeniniai (elektroniniai) medžiotojo bilietai, LMŽD kaip medžiotojų duomenų tvarkytojas ir medžiotojų atstovas, pageidautų gauti prieigą prie medžiotojų registro duomenų, prisiimant konfidencialumo, asmens duomenų tvarkymo ir neatskleidimo tretiesiems asmenims įsipareigojimus. 

Kaip nurodyta Projekto lyginamajame variante, „ <..> Aplinkos ministerija: 1) tvirtina Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles, kuriose nustato: <…> medžiotojų registravimosi į medžioklę ir laimikio apskaitos reikalavimus <..>“. Manome, kad tai perteklinis reglamentavimas ir nesuprantame, kodėl LR medžioklės įstatyme reikia išskirti medžiotojų registravimosi į medžioklę ir laimikio apskaitos reikalavimus, kai aplinkos ministerija bet kada gali keisti šias tvarkas. Medžiotojų registravimosi į medžioklę ir laimikio apskaitos reikalavimus, kaip ir dabar, aplinkos ministras gali nustatyti Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse. Tačiau, jei prisidengiant šiuo punktu planuojama steigti medžioklės duomenų valstybinę informacinę sistemą (BĮIP) ir taip įpareigoti medžiotojus naudoti elektroninį lapą, kategoriškai prieštaraujame šios sistemos įdiegimui ir šio punkto įteisinimui LR medžioklės įstatyme.

Dauguma užsienio valstybių apskritai atsisako medžioklės lapo – net ir popierinio, o Lietuvos medžiotojams norima „iš viršaus“ nuleisti analogų neturinčią ir, galimai, asmens duomenų apsaugos įstatymą pažeidžiančią elektroninę medžiotojų registravimosi į medžioklę sistemą. Tai atskleidžia 2020 m. gruodžio 11 d. LR Seimo nutarimas Nr. XIV-72 „Dėl aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos vyriausybės programos 162.5. punktas, „<..> Įvesime elektroninius medžioklės lapus, kurie realiuoju laiku būtų pasiekiami kontrolę vykdančioms institucijoms <..>“. Šis reguliacinio pobūdžio teisinis reglamentavimas, diegiant skaitmeninius kontrolės metodus, supaprastina aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, tačiau pažeidžia Konstitucines teises laisvai judėti, turėti poilsį ir laisvalaikį.

Pvz. Latvijoje medžioklės lapas yra labiau akto formos, kurio nereikia pažymėti medžioklės plotų naudotojo antspaudu ar, juolab, registruoti ir žymėti valstybinėje institucijoje. Kaimyninėje šalyje medžioklės lapas naudojamas tik trimis atvejais:

  1. kai medžioklei naudojamas naktinis arba termovizorinis taikiklis;
  2. kai medžioklės metu medžioklinis ginklas perduodamas kitam asmeniui;
  3. medžioklių su varovais metu.

Visais kitais atvejais, medžioklės lapas kaimyninėje Latvijoje nei pildomas, nei pasirašomas.

Analizuojant mūsų šalies situaciją, akcentuojame, kad Lietuvos miškingose teritorijose, mažiau urbanizuotose ir nutolusiose bei atokesnėse vietovėse nėra judriojo telefoninio ryšio, jau nekalbant apie mobilųjį internetą. Mūsų duomenimis, apie 115 medžioklės plotų vienetų patenka į Lietuvos Respublikos valstybės pasienio ruožo teritoriją, kurioje apskritai blokuojamas judrusis telefoninis ryšys ir mobilusis internetas.

Telefoninio judriojo ryšio ar interneto nebuvimas negali kelti problemų pildant medžioklės dokumentaciją ar sudaryti prielaidas įvykdyti netyčinį medžioklės reikalavimų pažeidimą. Be kita ko, elektroninių sistemų neprieinamumas ar nepakankami išmaniųjų prietaisų naudojimo gebėjimai, neturėtų apriboti senyvo amžiaus asmenų teisės medžioti.

Elektroninis medžioklės lapas, mūsų nuomone, galėtų būti kaip periodinės suvestinės pateikimas (pvz. kas mėnesį ar ketvirtį), bet ne kaip kiekvienos medžioklės būtinoji dalis prieš pradedant medžioklę, kaip yra dabar su popieriniu lapu. Elektroninis medžioklės lapas gali būti sudėtingai naudojamas dėl ryšio, informacinių technologijų žinių, informacinių įrenginių techninių savybių trūkumų. Aiškinamajame rašte įvardinta „Biologinės įvairovės informacinės platforma – BĮIP“ galėtų būti naudojama tik duomenų kaupimui, statistikos pateikimui, duomenų analizei ir panašiai.

Atsižvelgiant į aukščiau įvardintas aplinkybes, Projekto rengėjams siūlome patikslinti Projekto nuostatas aiškiai įvardinant, kokius medžioklės duomenis ketinama rinkti centralizuotai ir kokiu tikslu, tvarka bei apimtimi tai ketinama daryti. Šių aspektų sureguliavimas poįstatyminiais teisės aktais prieštarautų asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų nuostatoms ir suteiktų nepagrįstai neribotą diskreciją LR aplinkos ministerijai bei jai pavaldžioms institucijoms.

Siūlytina bet kokius pakeitimus, lemiančius asmens duomenų tvarkymą, papildomai suderinti su Valstybine duomenų apsaugos inspekcija.

LMŽD taip pat siūlytų išsamiai pristatyti (leidžiant praktiškai išbandyti) planuojamas diegti e-sistemas (jų posistemes) medžiotojų bendruomenei ir, tik gavus suinteresuotų šalių nuomonę, imtis teisėkūros iniciatyvų.

Kalbant apie medžioklės dokumentacijos skaitmenizavimo trūkumus, prioritetą keliame asmens duomenų apsaugai ir kibernetiniam saugumui.

Dėl elninių žvėrių atrankinės medžioklės nuostatų panaikinimo

LMŽD kategoriškai nesutinka su Projekte įtvirtintu siūlymu panaikinti Elninių žvėrių atrankinės medžioklės nuostatus.

Atrankinės medžioklės rekomendacijos Lietuvoje pradėtos taikyti nuo 1979 m., būtent nuo tada, kai nemažoje dalyje miškų jau buvo išnykę briedžiai, elniai ir šernai. Žvėrių populiacijų nykimas paskatino imtis priemonių kai kurioms gyvūnų rūšims išsaugoti. Būtent tai ir lėmė atrankinės medžioklės rekomendacijų atsiradimą mūsų šalyje. Lietuvos elninių žvėrių atrankos veteranai R. Baleišis, P. Bluzma ir L. Balčiauskas prisidėjo prie atrankinės medžioklės kūrimo ir 1987 m. išleido knygą Lietuvos kanopiniai žvėrys. 1995 m. K. Pėtelis sudarė informacinį leidinį „Medžioklės trofėjai“. 1997 m. gamtos mokslų daktaras Rimantas Baleišis sudarė pirmąjį Lietuvos medžioklės trofėjų registrą, kuriame buvo užregistruota daugiau kaip 4 tūkst. medžioklės trofėjų, įvertintų medaliais pagal CIC sistemą. Pažymėtina, kad šis registras vedamas iki šiol.

Deja, trofėjų apžiūros rezultatų analizei iš valstybės pusės buvo skiriama per mažai dėmesio ir laiko, todėl nenuostabu, kad Projektu apskritai siūloma atsisakyti atrankinės žvėrių medžioklės teisinio reguliavimo pagrindų.

Susidaro dviprasmiška situacija, kai gyviesiems ištekliams – žuvims ir gyvūnams norima taikyti skirtingus išteklių naudojimo standartus. Pagal šią dieną galiojantį reguliavimą, sugautoms žuvims taikomi kiekio, dydžio, svorio ir kiti reikalavimai, tačiau elniniams gyvūnams kažkodėl kokybinių ir minimalių dydžio parametrų norima atsisakyti. Taip pat reikėtų įvertinti, kad pagal gausą ir paplitimą vienas sumedžiotas gyvūnas nėra tolygus sugautai vienai žuviai.

Istoriškai matyti, kad atrankinės medžioklės raida prasidėjo prieš daugiau kaip 40 metų ir, LMŽD nuomone, jos atsisakyti būtų klaidinga. Elninių žvėrių atrankinės medžioklės nuostatai paremti tausojančios medžioklės principais. Vadovaujantis tausojančios medžioklės principų strategija, populiacijos tankis reguliuojamas iš jos pašalinant individus su mažiausiais fenotipiniais gyvūno požymiais, o, elgiantis priešingai arba medžiojant tik stipriausius populiacijos individus, reikšmingai keičiamos visos populiacijos trofėjinės vertės savybės. Pabrėžtina tai, kad Elninių žvėrių atrankinės medžioklės nuostatai, reglamentuojantys elninių žvėrių patinų atrankinį medžiojimą, buvo parengti siekiant vertinti ragų morfologiją pagal gyvūno amžių. Laikantis atrankinės medžioklės nuostatų, individų tarpe palaikoma aukšta genetinė kokybė.

Išanalizavus įvairių šalių mokslinių tyrimų rezultatus, matyti, kad tikslingai ir teisingai vykdoma atrankinė medžioklė turi reikšmingos įtakos įspūdingiems ir medaliais vertinamiems trofėjams. Atrankinė medžioklė yra tvarus populiacijos tvarkymo būdas, todėl, jos netaikant, gali kilti svarbių ekologinių ir evoliucinių pasekmių. Pavyzdžiui, pernelyg intensyvus tam tikros elninių gyvūnų rūšies išmedžiojimas gali paskatinti evoliucinius pokyčius, tokius kaip mažėjantis kūno svoris ir ragų dydis.

Atrankinės medžioklės nuostatai įpareigoja medžiotojus laikytis tam tikros disciplinos ir moralės, pasirenkant, kurį gyvūną medžioti, tokiu būdu išlaikyti sveiką medžiojamųjų gyvūnų populiaciją. Nelikus tvarkos, gali būti padaryta didelė žala laukinių gyvūnų populiacijai. Vykdant elninių žvėrių patinų atrankinę medžioklę, gerinama ir išlaikoma elninių žvėrių bandos kokybė.

Panaikinus elninių žvėrių atrankinės medžioklės nuostatus, nebeliks ir kasmetinių medžioklės trofėjų apžiūrų, kurios ilgainiui tapo įprastiniu reiškiniu medžiotojų gyvenime. Medžioklės trofėjų apžiūros – puiki proga vienoje vietoje pamatyti didesnį kiekį medžioklės trofėjų, išklausyti medžioklės trofėjų ekspertų vertinimus, taip atnaujinant ir pagilinant savo žinias. Per daugelį metų pasikeitė požiūris ir į medžioklės trofėjų apžiūras. Nebeliko draudimų, griežtų reikalavimų ir baudimo principo, o dalyvavimas medžioklės trofėjų apžiūrose, tapo tikruoju medžiotojų mokymu. Vis labiau medžioklės trofėjų apžiūrose medžiotojai mokosi teisingai atrinkti žvėris, vertinti bendrą sumedžiojimo kokybę.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, dėl elninių žvėrių atrankinės medžioklės nuostatų panaikinimo, manome, kad valstybei turėtų rūpėti jos išteklių genetinė kokybė, todėl kviečiame nekurti taisyklių prastinančių ir primityvinančių medžioklę, kenkiančių medžiojamųjų gyvūnų populiacijoms, jų genetikai ir sveikatingumui.  

Dėl medžiojamų gyvūnų daromos žalos atlyginimo ir siūlymo atsisakyti licencijų briedžiams ir t. elniams

Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad Projektą rengti paskatino „<..> būtinybė efektyviau spręsti šių gyvūnų gausos sureguliavimo klausimus, sudaryti sąlygas greičiau ir paprastesne tvarka atlyginti medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą, taip pat nustatyti sąlygas, kaip atlyginama žala, jeigu medžiojamųjų gyvūnų sumedžiojimo limitai nenustatomi.“

LMŽD turimais duomenimis, esama medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo sistema, nors ir netobula, veikia pakankamai efektyviai. LMŽD taip pat mano, kad MĮ turėtų būti aiškiai įtvirtinta, jog dalį (pvz. iki 5% pasėliams padarytos žalos) rizikos dėl medžiojamųjų gyvūnų padaromos žalos turėtų prisiimti ūkinę-komercinę veiklą vykdantys subjektai, nes ši rizika yra įprasta ir numatoma vykdant ūkinę veiklą medžiojamųjų gyvūnų gyvenamosiose vietovėse.

Tokios nuostatos įtvirtinimas ženkliai sumažintų su žalos atlyginimu susijusią administracinę naštą išvengiant mažareikšmės žalos nustatymo procedūrų iniciavimo.

Projektu siūloma sudaryti galimybę medžioklės ploto naudotojui ir žalą patyrusiam asmeniui susitarti dėl žalos be savivaldybės komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti.

Šis siūlomas pakeitimas yra ydingas teisės požiūriu, kadangi ir pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą suinteresuotos šalys gali pagal LR civilinio kodekso nuostatas sudaryti susitarimą dėl medžiojamųjų gyvūnų žalos atlyginimo, kuris būtų jas įpareigojantis ir vykdytinas teismine tvarka.

Privalomas skatinimas suinteresuotoms pusėms aptarti susitarimo dėl žalos atlyginimo galimybę gali tik apsunkinti žalos atlyginimo procedūros iniciavimą administracine tvarka dėl formaliai prailgintos ir jokio rezultato suinteresuotų šalių neįpareigojančios pasiekti privalomos „ikiadministracinės“ procedūros etapo.

Be to, Projekte siūlomas teisinis mechanizmas, kaip atlyginama žala, kai elninių žvėrių limitai nenustatomi. Numatyta, kad medžioklės plotų naudotojas turėtų atlyginti medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą, jeigu medžioklės plotų vienete viršyta didžiausia leistina elninių žvėrių tankumo miškuose norma. Didžiausia leistina elninių žvėrių tankumo miškuose norma kiekvienam medžioklės plotų vienetui būtų palyginama su medžioklės plotų naudotojų atliekamos medžiojamųjų gyvūnų apskaitos duomenimis. Kilus abejonių dėl medžioklės plotų naudotojų atliekamos medžiojamųjų gyvūnų apskaitos duomenų tikslumo, aplinkos ministro įgaliota institucija pasitelktų nepriklausomus medžioklėtvarkos specialistus faktiniam žvėrių tankumui nustatyti.

Taigi, Projektu, be dabar galiojančios medžiojamųjų gyvūnų žalos atlyginimo tvarkos, taip pat siūloma nustatyti medžioklės plotų valdytojams pareigą palaikyti medžiojamųjų gyvūnų tankumą, neviršijantį nustatytos didžiausios leistinos jų tankumo normos. Šios normos nepalaikius, medžioklės plotų valdytojams tektų atlyginti medžiojamųjų žvėrių miško naudmenoms padarytą žalą.

Didžiausios leistinos medžiojamųjų gyvūnų tankumo normos objektyviai nustatyti nėra įmanoma. Medžioklės plotų valdytojams taikant civilinę atsakomybę trečiųjų asmenų hipotetiškai nustatytų didžiausių leistinų gyvūnų tankumo normų pagrindu, neabejotinai kils daugiau teisminių ginčų ne tik dėl apskaičiuotos žalos dydžio, bet ir dėl pačių normų ir (ar) jų nustatymo objektyvumo ir teisėtumo.

Siekiant išvengti didesnio teisinio netikrumo, siūlytina likti prie dabartinio elninių žvėrių medžioklės limitavimo modelio. LMŽD nepritaria, kad būtų atsisakyta licencijų (briedžiams, t. elniams) ir jų išdavimo tvarkos. Valstybės ištekliai  – medžiojamieji gyvūnai – turi būti naudojami itin apdairiai. Apdairus išteklių naudojimas reiškia, kad gamtos ištekliai turi būti naudojami atsargiai ir atsakingai. Manome, kad medžioklė turi būti reglamentuojama ir vykdoma taip, kad nedarytų neigiamo poveikio jautrioms gyvūnijos rūšims, pvz. tokioms kaip briedžiai, užtikrintų gamtos ir gyvūnijos apsaugą ir kiek galima etiškesnį elgesį su medžiojamaisiais gyvūnais. Dabartinė elninių žvėrių limitų nustatymo tvarka užtikrina racionalų stambiųjų elninių gyvūnų gausos reguliavimą. Panaikinus elninių žvėrių limitus, gali būti neigiamai paveiktos briedžių ir t. elnių populiacijos.

Projekte taip pat numatyta, kad medžioklės plotų naudotojas turėtų atlyginti medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą ir tuo atveju, jei medžioklės plotų naudotojas per 3 mėnesius neįvykdo aplinkos ministro įgaliotos institucijos nurodymo paimti iš gamtos žalą darančius medžiojamuosius gyvūnus, kai šie gyvūnai kelia pavojų visuomenės sveikatai ir saugai, ar medžiojamųjų gyvūnų gausos reguliavimo tikslu.

Priėmus šias MĮ pataisas, medžioklės plotų valdytojams gali būti, pvz. nurodyta skubiai sureguliuoti „viršnorminę“ vilkų ar stumbrų populiaciją, ką objektyviai padaryti per 3 mėnesius gali būti neįmanoma. Nepaisant to, tokiu atveju valdytojai taptų atsakingais už visą nurodymo objektu esančių gyvūnų, pvz. stumbrų, padarytą žalą, kas nepagrįstai ribotų jų teises.

Galiausiai, Projekte siūloma numatyti, kad lėšos už laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą turi būti sumokėtos per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo, kuriuo patvirtinamas žalos dydis, įsiteisėjimo dienos. Galimos situacijos, kai dėl objektyvių priežasčių (pvz. didelis priskaičiuotos žalos dydis, prasta medžioklės plotų valdytojo finansinė padėtis ir kt.) per tokį trumpą terminą žalos atlyginti būtų objektyviai neįmanoma.

Tokiu atveju, medžioklės plotų valdytojas netektų teisės naudoti gamtos išteklius, o to priežastimi buvusi medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala apskritai nebūtų atlyginta.

Toks siūlomas reguliavimas taip pat prieštarauja LR civilinio proceso kodekso nuostatoms, suteikiančioms teisę teismui sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti.

Svarbu, kad teismui paliekant galimybę dėl objektyvių priežasčių išdėstyti sprendimo atlyginti žalą įvykdymą, būtų sudarytos prielaidos ne tik medžioklės plotų valdytojui išsaugoti teisę į gamtos išteklių naudojimą, bet ir atlyginti teismo priteistą žalą nukentėjusiems asmenims.

Dėl šiurkščių medžioklę reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų

Projektu siūloma nustatyti, kas yra „šiurkštūs medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimai“ ir nurodoma, kad jeigu medžioklės plotų naudotojas (juridinio asmens atveju – jo nariai ar darbuotojai) padarė keturis ar daugiau šiurkščių medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimų per 24 mėnesius – leidimas panaikinamas.

Šiurkščiais pažeidimais siūloma, be kita ko, laikyti veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimų, apribojimų dėl žemės, miško ir vandens telkinių naudojimo medžiojant, taikant biotechnines priemones, statant ir eksploatuojant medžioklės įrenginius, pažeidimus.

Taigi, leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius gali būti atimtas nustačius, jog keletą kartų per metus buvo viršytas maksimalus leistinas jauko kiekis ir pan. Tai sudaro prielaidų tretiesiems asmenims sąmoningais veiksmais siekti, kad valdytojui būtų panaikintas leidimas.

Be to, nors leidimas yra išduodamas konkrečiam fiziniam ar juridiniam asmeniui, Projektu siūloma įtvirtinti, kad pagrindas jį panaikinti yra ne paties jo turėtojo, bet trečiųjų asmenų, už kuriuos jis nėra atsakingas ir, kurių negali efektyviai kontroliuoti, veiksmai.

Kituose ūkio sektoriuose, kuriuose veikla vykdoma leidimų naudoti gamtos išteklius ar licencijų pagrindu, tokio pobūdžio sankcijų nėra, o jų taikymas būtų nesuprantamas ir nelogiškas.

Vis dėl to, jeigu būtų neatsižvelgta į LMŽD aukščiau pateiktas pastabas dėl šiurkščių medžioklę reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, siūlome tikslinti šiuos terminus:

Leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete panaikinamas, jeigu medžioklės plotų naudotojas (juridinio asmens atveju – jo nariai ar darbuotojai):

1) tame medžioklės plotų vienete padarė keturis ar daugiau šiurkščius medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimus per 24 12 mėnesių;

2) ilgiau kaip 6 12 mėnesių nemokėjo mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą;

3) nesilaikė leidime nurodytų sąlygų, veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimų, apribojimų dėl žemės, miško ir vandens telkinių naudojimo medžiojant, taikant biotechnines priemones, statant ir eksploatuojant medžioklės įrenginius, pažeisdamas juos keturis ar daugiau kartų per 24 12 mėnesių;

Keturi pažeidimai per neproporcingai didelį 24 mėn. laikotarpį yra neobjektyvi riba. Protingas keturių pažeidimų terminas turėtų būti ne ilgesnis, nei vieneri metai (pvz. KET taisyklių nesilaikymo pakartotiniai pažeidimai skaičiuojami 12 mėn. laikotarpyje).

Mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą 6 mėnesių laikotarpio uždelsimas gali atsitikti dėl bet kurių objektyvių priežasčių (klubų/būrelių vadovybės pasikeitimo, įstatinių dokumentų pasikeitimo ir vėliau sekančių sutarčių su bankais, Registrų centro ir kitomis institucijos pasirašymo), ko pagrindu gali būti uždelstas atsiskaitymo už išteklius atlikimas. Terminas turėtų būti taip pat 12 mėn.

Dėl saugaus elgesio medžioklėje žinių ir šaudymo įgūdžių ugdymo ir jų patikrinimo

Projekto nuostatomis medžiotojų asociacijoms, vienijančioms medžiotojų klubus ir būrelius,siūloma pačioms spręsti dėl savo narių saugaus elgesio medžioklėje žinių ir šaudymo įgūdžių ugdymo ir jų patikrinimo. Dėl šio siūlymo atkreipiame dėmesį, kad ne visi medžiotojai priklauso asociacijoms, vienijančioms medžiotojų klubus ir būrelius, todėl dalis medžiotojų galės medžioti visiškai be įgūdžių patikrinimo ir tokiu būdu kelti pavojų aplinkiniams; taip pat neliks nuoseklumo ir tarp skirtingoms asociacijoms priklausančių medžiotojų, nes kiekviena asociacija galės taikyti skirtingus standartus. Tokiu būdu tarp medžiotojų asociacijų gali kilti konkurencija dėl „žemiausių standartų“, kai, siekiant pritraukti papildomų narių, saugaus elgesio praktiniai ar teoriniai patikrinimai apskritai nebūtų vykdomi.

Saugumas medžioklėje yra prioritetas ir jis turi būti užtikrintas. Kaip pavyzdį pateikiame Skandinavijos šalis, kuriose šaudymo įgūdžių ugdymo egzaminas laikomas kasmet. Toks požiūris, kai skiriamas dėmesys šaudymo įgūdžių lavinimui, turi dvejopą poveikį – veikia kaip prevencija nuo nelaimingų atsitikimų medžioklės metu ir gerina medžiotojų taiklumą, taip mažinant sužeistų žvėrių statistiką.

Atsižvelgiant į tai, siūlome papildyti LR medžioklės statymo 15 str. 3 punktą, Medžiotojų asociacijos, vienijančios medžiotojų klubus ir būrelius, aplinkos ministro nustatyta tvarka kasmet organizuoja savo narių saugaus elgesio medžioklėje ir šaudymo įgūdžių ugdymą ir reguliarų žinių ir įgūdžių patikrinimą, šią nuostatą perkeliant į LR medžioklės įstatymo 5 str. 6 dalį, prie medžiotojų asociacijų, vienijančių medžiotojų klubus ir būrelius, kompetencijų.

Dėl pavedimo medžioklės plotų vienetų naudotojams kartą per 20 m. parengti medžioklėtvarkos projektą

Medžioklėtvarkos projekto parengimas yra didelė ir daliai medžiotojų kolektyvų nepakeliama finansinė našta. Medžioklės plotų vienetų naudotojai reguliuoja laukinių medžiojamųjų gyvūnų populiaciją, atsako už gyvūnų padarytą žala, t. y. atlieka valstybės turto (laukinių gyvūnų) administravimą savo sąskaita. Atsižvelgiant į tai, iš tiesų nėra socialiai teisinga užkrauti dar vieną finansinę naštą ant riboto kiekio LR piliečių ir juridinių asmenų. Medžioklėtvarkos projektai turi būti rengiami išimtinai valstybės/savivaldybių lėšomis, o medžioklėtvarkos projektų rengimą privalo organizuoti Aplinkos ministerija, kaip tai numato LR medžioklės įstatymo 5 str., 2 dalies, 9 punktas.

Dėl pagrindų keisti medžioklės plotų vienetų ribas

Projektu siūloma numatyti, kad medžioklės plotų vieneto ribos gali būti keičiamos plotų vienetų naudotojo juridinio asmens reorganizavimo atveju. Visgi, Projekte nėra nustatyta, kad medžioklės plotų valdytoją reorganizavus, jo pagrindu atsiradę juridiniai asmenys įgis teisę gauti leidimus naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius ne konkurso tvarka.

Taigi, tikėtina, kad nuostata dėl medžioklės plotų vieneto ribų keitimo valdytojo (juridinio asmens) reorganizavimo atveju, Projekte buvo palikta dėl techninės klaidos.

Bet kuriuo atveju, LMŽD pasisako už esamų medžioklės plotų vientisumo išsaugojimą ir prieš jų fragmentaciją. 

Dėl leidimo panaikinimo fizinio asmens mirties atveju

Projektu siūloma nustatyti, kad leidimas panaikinamas mirus fiziniam asmeniui arba likvidavus juridinį asmenį, kuriam buvo išduotas leidimas. LMŽD mano, kad teisinis reguliavimas turėtų numatyti, jog mirus valdytojui (fiziniam asmeniui), leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius galėtų būti išduodamas jo teises paveldėjusiam asmeniui, jei šis tenkina kitas MĮ įtvirtintas medžioklės plotų valdytojams keliamas sąlygas.

Dėl steigiamų poligonų sumažėjusio MPV ploto

Šiuo metu praktikoje kyla situacijų, kai dėl poligonų steigimo kai kurių medžioklės plotų vienetų plotas tampa mažesnis nei minimalus reikalaujamas 1000 ha plotas.

Dėl šios priežasties, siūlome apsvarstyti galimybę nepanaikinti leidimų tiems valdytojams, kurių valdomi medžioklės plotai netenkina minimalios 1000 ha ploto ribos dėl poligonų steigimo.

Apibendrinamoji dalis

Išanalizavę LR medžioklės įstatymo projektą, konstatuojame, kad dauguma projekte siūlomų pakeitimų yra skuboti ir teikiami neatlikus bent minimaliausios teisinės ir faktinės analizės jų galimų pasekmių, pagrįstumo bei proporcingumo požiūriu. Įstatymo projektu keičiama daugiau kaip pusė jo straipsnių ar punktų, o tai jau yra teisės akto dėstymas nauja redakcija. Kitaip tariant, įstatymas keičiamas iš esmės. Keliame klausimą, ar kelis dešimtmečius tinkamai funkcionavęs medžioklės įstatymas, turi būti pakeistas iš esmės? Manome, kad ateityje kardinalūs medžioklę reglamentuojančių teisės aktų pakeitimai turi būti priimami tik gerai juos išdiskutavus medžioklės tvarkymo konsultacinėje taryboje. Tokie svarbūs klausimai, kaip elninių žvėrių atrankinės medžioklės nuostatų atsisakymas, didžiausios leistinos elninių žvėrių tankumo miškuose normos nustatymas, medžiojamųjų gyvūnų apskaitos metodikos tobulinimas ir kiti klausimai, turi būti gerai išdiskutuoti su mokslininkais, jiems skiriant tikslinį finansavimą ir, tik gavus išsamias išvadas, imamasi teisinio reguliavimo pakeitimų.

Įvertinkite straipsnį

Įvertinimas: 4.3 / 5. Balsavo: 68

Būkite pirmas ir įvertinkite šį straipsnį!

2 Komentarai

  • Ilgai medžiojantis
    Posted 2022.09.29 at 14:49

    Labai teisingi Lmžd pastebėjimai, jei ne tas lenkimas į savo daržą dėl kasmetinio šaudymo rgzamino patikrinimo siekiant egzamino dėka išlaikyti savo narius. Būkit naudingi medžiotojų visuomenėj, kaip su šiomis išdėstytomis pastabomis, medžiotojai bus suinteresuoti jus išlaikyti. Pridedant prie pastebėjimų: kokia sukurta valstybinė elektroninė sistema atlaikys šeštadienio aštuntos valandos piką varyminių medžioklių metu vienu metu registruojantis kelioms dešimtims tūkstančių medžiotojų? E.sveikatos sistema nepatempė…. antra, jei medžioklės plotus sudaro išimtinai laukai, per kuriuos eina elnių migracijos keliai per rują iš Latvijos. Pavasarį gal elninių žvėrių skaičius ir atitiks miškų normą, ir tai po dideliu klaustuku. Na o per rują viršys kokia dvidešimt kartų. Naikinam limitus, reguliuojam leistiną skaičių??? Taigi per vieną vakarą sumedžios tris kart daugiau, nei leistina norma miške. Ir taip per visą rują, pradžioj migruojant į Lietuvą, po to migruojant atgal į Latviją. Tik sėdėk ant sienos pasidėjęs kulkosvaidžio juostas. Kažin kaip sureguotų žiniasklaida? Ir gretimi būreliai, į kurių plotus migruoja… norisi tokių plotų??? Taigi jie taptų kaip pereinamas prizas. Ūkininkas keturis kart paskundžia, pats grūdų prie bokštelio papylęs po puspriekabę ir konkursas. Laimėjusieji konkursą nei pasidžiaugt nespėtų, nes buvę plotų naudotojai atsilygintų tuo pačiu… Tad iš anksto užprogramuoti sostų karai. Kuriuose labiausiai nukentės kas? Ogi ta pati elnių populiacija, ją puolant mažint iki normos, kol skundų pagrindu olotų neatėmė.

    21
    1
  • Medžioklis
    Posted 2022.09.29 at 11:21

    Kiek matau per tiek metų AM biurokratai taip nieko ir nesuprato apie medžioklę. Turėtų būti biurokratų rotaciją, nes per ilgai sėdint toje pačioje vietoje pasijauti visagalis…

    29
    1

Komentuoti

This Pop-up Is Included in the Theme
Best Choice for Creatives
Purchase Now