LMŽD atsakymas aplinkos apsaugos komitetui

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pozicija dėl LR Seimo Aplinkos apsaugos komitetui pateiktos LR Aplinkos ministerijos išvados.

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija (LMŽD) susipažino su LR aplinkos ministerijos 2023-05-05 Lietuvos Respublikos Seimo (LRS) Aplinkos apsaugos komitetui pateikta išvada dėl LRS narių pasiūlymų medžioklės įstatymu leisti naudoti naktinius taikiklius medžioklėje (Išvada).

LRS buvo registruotas Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 5 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 15¹ straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1457 (Projektas). Projektu yra siūloma į Medžioklės įstatymą perkelti šiuo metu LR medžioklės taisyklėse pateikiamą draudžiamų naudoti medžioklės įrankių ir priemonių sąrašą, į kurį patenka ir naktiniai taikikliai.

LRS narių grupė Projektui 2022-12-08 pateikė pasiūlymą[1], o prasidėjus projekto svarstymui Aplinkos apsaugos komitete – patikslintą 2023-04-25 pasiūlymą[2], kuriais pasiūlė patikslinti Projekto formuluotę numatant itin ribotas naktinių taikiklių naudojimo išimtis.

Išvadoje teigiama, kad LRS narių Projektui pateiktiems siūlymams neturėtų būti pritarta, o naktinių taikiklių draudimas turėtų būti absoliutus.

LMŽD laikosi pozicijos, jog absoliutūs draudimai neveikia, o Medžioklės įstatyme turėtų būti įtvirtintos aiškios išimtys, kada naktinių taikiklių naudojimas yra pateisinamas. Dėl kiekvienos iš Išvadoje pateikiamų prielaidų pasisakome žemiau.

LR aplinkos ministerijos argumentas. Leidimas naktinius taikiklius reguliaria tvarka naudoti medžioklėje prieštarautų laukinių gyvūnų gerovės ir apsaugos principams. Toks leidimas, reikštų, kad laukinės faunos ramybės tarpsnis paroje sutrumpėja ar visiškai išnyksta. Prie tradicinių medžioklės priemonių pridėjus naktinius taikiklius, prarandama buvusi paros dalis, kurios metu laukiniai gyvūnai netrikdomi žmogaus buvimo keliamo streso gali reikšti rūšims būdingą elgesį.

LMŽD pozicija. LRS narių grupė siūlo naktinius taikiklius leisti naudoti medžiojant šernus. Šiuo metu šernus leidžiama medžioti ištisus metus ir 24 valandas per parą. Medžiojant šernus iš bokštelių leidžiama naudoti dirbtinius šviesos šaltinius (prožektorius). Prieš šūvį apšviečiant šernus prožektoriumi yra neišvengiama „šviesos tarša“, kuri trikdo ne tik medžiojamus šernus, bet ir kitas (įskaitant saugomas) gyvūnų rūšis. Naktinių taikiklių naudojimo šernų medžioklėje įteisinimas leistų išvengti „šviesos taršos“ visai laukinei faunai tamsiuoju metu. Taigi, priešingai negu teigiama Išvadoje, naktinių taikiklių riboto naudojimo įteisinimas prisidėtų užtikrinant laukinių gyvūnų gerovės ir apsaugos principų įgyvendinimą.

LR aplinkos ministerijos argumentas. Esamas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėmis  nustatytas teisinis reguliavimas suteikia efektyvių galimybių išimties tvarka panaudoti naktinius taikiklius specifiniams uždaviniams išspręsti. Jeigu reikia lokaliai, ribotą laiką panaudojant naktinius taikiklius išspręsti specifinius uždavinius, minėtos taisyklės leidžia subjektams kreiptis į Aplinkos apsaugos agentūrą išduoti leidimą panaudoti normaliomis aplinkybėmis draudžiamus medžioklės įrankius (žr. šių taisyklių 4 punktą).

LMŽD pozicija. Kitaip nei teigia LR aplinkos ministerija, Medžioklės taisyklės nenumato galimybės išimties tvarka panaudoti naktinius taikiklius medžiojamųjų gyvūnų aspektu Aplinkos apsaugos agentūros išduodamo leidimo pagrindu. Priešingai, Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių 56.3 punktu specifiškai draudžiama išduoti leidimą naudoti laukinius gyvūnus, jei ketinama naudoti „taikiklius naktiniam šaudymui“. LMŽD duomenimis, iki šiol nė vienas toks tariamai įmanomas leidimas nebuvo išduotas.

LR aplinkos ministerijos argumentas. Seimo narių grupės motyvuose nurodoma, kad naktinių taikiklių naudojimo praktika pagerins piliečių pasirengimą krašto gynybai. Tai nesuderinama su gyvūnų globos ir apsaugos principais ir su krašto apsaugos pajėgumų plėtojimo logika. Pirma, naktinių taikiklių naudojimo įgūdžiai negali būti lavinami medžioklės metu, t. y. šaudant į gyvūnus, tai turi būti atliekama karinių pratybų teritorijose ir šaudyklose šaudant į specialius taiklius. Antra, įvairūs medžiokliniai ginklai, kuriais medžiojami gyvūnai, naudojant ekspansyvius šaudmenis, negali būti teisėtai naudojami karo veiksmuose prieš žmones. Medžioklinių kalibrų šaudmenų, kurie būtų tinkami karo veiksmams beveik nėra, taigi prireikus naudoti gynyboje tektų naktinius taikiklius montuoti ant kitų karinės paskirties šautuvų, kurių medžiotojai neturės, išskyrus Šaulių sąjungos narius. Atsižvelgiant į tai negali būti daroma teisinių prielaidų, kad naktiniai taikikliai ant medžioklinių šautuvų gali padėti pasirengti krašto gynybai. Trečia, medžiotojų vieningas pasiryžimas ginti kraštą nėra ištirtas, teiginys diskusijose pateikiamas be įrodymų. Efektyvesnis pasirengimas krašto gynybai įvyktų, jeigu naktiniais taikikliais centralizuotu būdu būtų aprūpinti ne medžiotojai, o patikimi, pasiryžimą kovai jau išreiškę, taktinius ir kitokius mokymus praėję Šaulių sąjungos ir savanorių pajėgų nariai, kurie tokius taikiklius galėtų sumontuoti ant karinės paskirties ginklų.

LMŽD pozicija. LR aplinkos ministerija, kaip ir LMŽD, neturi kompetencijos teigti ar neigti, jog leidimas medžiotojams naudoti naktinius taikiklius medžioklėje prisidės prie geresnio pasirengimo krašto gynybai.

LMŽD pateikia savo nuomonę dėl Išvadoje pateikiamų klaidingų spekuliacijų.

Pirma, medžioklė nėra treniruotė ir medžiotojai neketina treniruotis naudodami naktinius taikiklius medžioklėje medžiojamųjų gyvūnų sąskaita.

Antra, LMŽD mano, kad paskata įsigyti naktinius taikiklius gali turėti teigiamą poveikį krašto gynybai. Medžiotojų turimi naktiniai taikikliai esant reikalui galėtų būti perduoti Šaulių sąjungai ar Lietuvos kariuomenei, kurie galėtų tokius naktinius taikiklius sumontuoti ant karinės paskirties ginklų. Be to, kilus grėsmei, šiuos prietaisus galėtų naudoti ir dalis medžiotojų, nes medžiotojai yra apmokyti naudotis šaunamaisiais ginklais.

Be to, medžioklėje naudojamas ekspansyvias kulkas į pilnai dengtus ir karyboje naudojamus šaudmenis pakeisti galima už keliasdešimt eurų, o greitai įsigyti tūkstančius kainuojantį naktinį taikiklį – ne. Trečia, LR aplinkos ministerijos prašytume nesumenkinti medžiotojų pasiryžimo ginti kraštą, nes medžiotojai, prasidėjus karui Ukrainoje, buvo vieni iš pirmųjų solidarizavusių su Ukraina ir pradėjusių teikti humanitarinę pagalbą, taip parodydami savo pasiryžimą ir nusiteikimą prieš agresorių. Naktinio matymo priemonės buvo būtent tai, ko labiausiai prašė Ukrainos kariai, o Lietuvos medžiotojai kiek išgalėdami atsiliepė į jų prašymus. Beje, naktinio matymo priemones siuntė ir pati LR aplinkos ministerija.

LR aplinkos ministerijos argumentas. Šernų platinamo afrikinio kiaulių maro suvaldymo problemos išspręsti nepadės naktiniai taikikliai, nes savaime šie prietaisai neužtikrina, kad bus sumedžiojamos šernų patelės. Šernų gausą galima efektyviai sumažinti tik kryptingai medžiojant šernų pateles. Efektyviam šernų medžiojimui, Aplinkos ministerijos vertinimu, yra sudarytos visos reikiamos teisinės sąlygos (sumedžiojimas nelimituotas nei kiekiu, nei medžioklės sezonu), o naudojant tradicinius medžioklės įrankius ir priemones gali būti pasiekta puikių rezultatų. Iš esmės kryptingam šernų populiacijos sumažinimui trukdo tik medžiotojų elgesio stereotipai („paršavedės saugomos“), todėl situacija nepasikeis net, jeigu bus leisti naudoti naktiniai taikikliai. Naktiniai taikikliai padės geriau identifikuoti gyvūno amžių, lytį, nustatyti kitus požymius, todėl medžiotojų galimybės apsaugoti šernų pateles nuo neplanuoto sumedžiojimo pagerėtų.

LMŽD pozicija. Šernas yra naktinis gyvūnas, kuris apšviestas dažnu atveju pasibaido. Dėl šios priežasties, prožektorius pakeitus naktiniais taikikliais, sėkmingos medžioklės tikimybė ženkliai padidėtų. LMŽD mano, kad prožektoriaus keliama „šviesos tarša“ daro didesnį neigiamą poveikį gyvūnijai, nei keltų naktiniai taikikliai.

Išvadoje keliamos prielaidos, kad medžiotojai dėl etinių sumetimų nemedžioja šernų patelių stokoja statistinio pagrindo kaip ir pati prielaida, jog sumedžiojamas šernų kiekis, įteisinus naktinius taikiklius, nepasikeis. Panašu, kad LR aplinkos ministerija neapsisprendusi ir dėl medžioklės etikos, vienu atveju pasisako, kad naktiniai taikikliai prasilenkia su medžioklės etika, kitu – bandoma įteikti nuomonę, kad šernų gausą galima sumažinti tik kryptingai medžiojant šernų pateles. LMŽD nuomone, vaikingų patelių medžioklė nieko bendro neturi su dažnai LR aplinkos ministerijos linksniuojama medžioklės etika.

LR aplinkos ministerijos argumentas.Naktinius taikiklius leidus naudoti medžiojant ribotą skaičių gyvūnų rūšių nebus įmanoma užtikrinti, kad tokio ribojimo būtų laikomasi. Pasiūlymais teigiama, kad naktinius taikiklius medžioklėje reikia leisti naudoti šernų, invazinių svetimžemių rūšių žinduolių ir kai kurių vietinių vidutinio dydžio plėšriųjų žvėrių medžioklėje. Pažymėtina, kad šių rūšių medžioklė leidžiama visus metus, nenustatomi jų sumedžiojimo limitai, šios rūšys paplitę visoje šalies teritorijoje. Tai reiškia, kad riboto naudojimo prietaisų turėjimas ir naudojimas medžioklėje realiai būtų galimas bet kokiomis aplinkybėmis. Priežiūros institucijos negalėtų užtikrinti ir sukontroliuoti, kad riboto naudojimo prietaisai nebus panaudojami prieš rūšis, kurias su tokiais prietaisais negalima medžioti pagal Lietuvos tarptautinius įsipareigojimus ir pagal Europos Sąjungos teisę. Pavyzdžiui, visi elniniai žvėrys yra globojamos rūšys pagal 1979 m. Berno konvenciją dėl Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos, kuri įpareigoja uždrausti naktinių taikiklių naudojimą medžiojant globojamas rūšis. Pasiūlymais būtų sukurtas toks teisinis reguliavimas, kad medžioklės priežiūros institucijos negalėtų užtikrinti, kad šios globojamos rūšys nebūtų medžiojamos ginklais su naktiniais taikikliais. Kitas pavyzdys – pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos naktiniai taikikliai draudžiami paukščių medžioklėje. Priėmus pasiūlymus būtų sukurtos sąlygos, kad medžioklės priežiūros institucijos negalėtų užtikrinti, kad naudojant ginklus su naktiniais taikikliais nakties metu nebūtų medžiojamos migruojančios žąsys, nes visada būtų galima teigti, kad paukštis sumedžiotas nenaudojant naktinio taikiklio, o ant ginklo jis laikomas todėl, kad tikimasi sumedžioti lapę ar mangutą.

LMŽD pozicija. Šiuo metu Lietuvoje šernus, lapes, mangutus, paprastuosius meškėnus, kanadines audines, nutrijas ir ondatras (tykojant) yra leidžiama medžioti naudojant dirbtinius šviesos šaltinius (prožektorius). Prožektoriai, kaip ir naktiniai taikikliai, pagal ES ir tarptautinę teisę yra laikomi riboto naudojimo prietaisais ir dėl prožektorių naudojimo medžioklės kontrolę užtikrinančios institucijos Lietuvoje iki šiol problemų užtikrinant jų tinkamą panaudojimą neturėjo.

Saugotinų ar globojamų gyvūnų ir paukščių rūšių medžioklę naktiniais taikikliais pvz. elninių žvėrių, riboja Berno konvenciją dėl Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos, todėl baiminimasis, kad bus medžiojamos globojamos gyvūnų rūšys yra nepagrįstas. Vadovaujantis Išvadoje dėstoma logika, šiuo metu medžioklės priežiūros institucijos negali

užtikrinti, kad naudojant ginklus su naktiniais taikikliais nakties metu nebūtų medžiojamos migruojančios žąsys, nes visada būtų galima teigti, kad paukštis sumedžiotas nenaudojant prožektoriaus, o ant ginklo jis laikomas todėl, kad tikimasi sumedžioti lapę ar mangutą.

Išvadoje taip pat ignoruojamas faktas, kad didžiausias pažeidimų skaičius užfiksuojamas vadovaujantis pačių medžiotojų pranešimais.

Per eilę metų, nuo pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo medžiotojai buvo engiami ir nepelnytai nuvertinami, o apie medžiotojus sukurta begalė stereotipų ir suformuota neigiama visuomenės nuomonė. Medžiotojai yra medžioklės tradicijas ir kultūrą puoselėjanti, šiuolaikiška, inovatyvi bendruomenė, dalyvaujanti tarptautinių medžiotojų organizacijų veiklose ir nori būti pripažinta bei išgirsta.

Šiai dienai tarp medžiotojų dominuoja tvarios ir tausojančios medžioklės samprata, o medžiotojai tampa vis labiau socialiai atsakinga bendruomene. Politikams, valstybės tarnautojams ir visuomenei reikėtų pripažinti, kad medžiotojų vaidmuo gamtoje yra svarbus, nes būtent medžiotojai padeda sureguliuoti kai kurių laukinių žvėrių populiacijas, valdyti pavojingų ligų plitimą, prisideda prie bioįvairovės gausinimo ir užtikrina laukinės gyvūnijos pusiausvyros palaikymą. Medžiotojai kasmet valstybei sumoka 3,5 mln. Eur, o per metus medžiotojų patiriamos tiesioginės veiklos išlaidos siekia net 10 mln. Eur.

Medžiotojai yra socialiai atsakinga bendruomenė ir atėjo laikas ja pasitikėti.