Kas lemia leidžiamų sumedžioti laukinių žvėrių skaičių

Aplinkosaugininkų darbas dažnai tapatinamas su brakonierių gaudymu, patruliavimu gamtoje ir kitais skubiais reagavimais į atsitikusius incidentus gamtoje. Tačiau šios situacijos tik maža darbo dalis, kurį jie atlieka. Be nuolatinės kontrolės ir priežiūros, aplinkosaugininkai taip pat dirba stebėjimo bei analizės darbus, vienas tokių, medžiojamųjų gyvūnų sumedžiojimo limito nustatymas dirbant komisijoje. Kokia tai komisija, kaip ji dirba ir koks vaidmuo tenka aplinkosaugininkams?

Norint užtikrinti gamtos išteklių naudojimą ir jų limitus, kiekvienais metais tvirtinamas kanopinių žvėrių, kurių medžioklė limituojama, sumedžiojimo limitas. Juos pagal medžioklės plotų naudotojų pateiktus pasiūlymus, atsižvelgus į praėjusio sezono sumedžiojimo duomenis ir į miškininkų pateiktą informaciją nustato, kiekviename rajone Aplinkos apsaugos departamento direktoriaus įsakymu sudaryta medžiojamųjų gyvūnų sumedžiojimo limitų nustatymo komisija.

„Į šią komisiją nariai skiriami iš Aplinkos apsaugos departamento, Valstybinių miškų urėdijos specialistų, privačių miškų, žemės savininkų, medžiotojų klubus ir būrelius vienijančių organizacijų atstovų. Noriu pažymėti, kad skirtingus interesus atstovaujančių asmenų skaičius, šioje komisijoje turi būti vienodas“, – apie komisijos sudarymo tvarką kalbėjo Kauno gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Darius Jurevičius. 

Kiekvienais metais, iki balandžio 5 d. medžioklės plotų naudotojai komisijai turi pateikti nustatytos formos prašymą dėl sumedžiojimo limitų nustatymo. Šiame prašyme, medžiotojai ne tik prašo tam tikro leistino sumedžioti gyvūnus skaičiaus, bet ir nurodo, kiek medžiojamųjų gyvūnų, kurių medžioklė yra limituojama, praėjusiame medžioklės sezone buvo faktiškai sumedžiota pagal atskiras rūšis.

„Turime protingai ir sveikai žiūrėti į skirstymo procesą, kadangi natūralioje gamtoje gyvena daugiau patelių ir jauniklių, nei brandžių patinų“, – apie skirstymo procesą ir darbą komisijoje sakė D. Jurevičius. 

Pasak aplinkosaugininko, pagal elninių gyvūnų atrankos principus, elninius gyvūnus galima medžioti tik pasiekus brandą, maždaug 9-11 metais. Išmedžiojus jaunus patinus per anksti susidurtume su problema, nes pakenktume populiacijos struktūrai, netgi atsirastų grėsmė sunaikinti gerą geną ir kt. Žinoma yra ir atrankinės grupės gyvūnai, kurie turėtų būti sumedžioti kuo jaunesni.

Prieš pradėdama nagrinėti medžioklės plotų naudotojų pateiktus prašymus dėl sumedžiojimo limitų nustatymo, komisija turi priimti sprendimą dėl savivaldybės teritorijos suskirstymo pagal atskirų elninių žvėrių rūšių elementarių populiacijų užimamas teritorijas. Rūšies elementarios populiacijos teritorijai gali būti priskiriamas vienas didesnis ar keli mažesni miško masyvai, kuriuose viso medžioklės sezono metu vyksta gyvūnų migracija.

Kauno gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas pasakoja, kad vis dar pasitaiko situacijų, kai medžiotojai fiktyviai nori padidinti turimą žvėrių skaičių, norint gauti didesnį limitą. Tačiau informacijos šaltiniai yra keli ir informacija nuolat tikrinama.

„Pavyzdžiui, Kaune turime, vieną medžiotojų būrelį, kuris neturi didelio medžioklės ploto vieneto. Tačiau, grafoje kurioje žymimas preliminarus žvėrių skaičius parašo, jog turimų žvėrių skaičiai dideli. Jeigu ploto vienete, kuris yra 2000 ha būtų realus toks didelis žvėrių skaičius, tuomet medžioklės ploto vieneto valdytojas nuolat sulauktų nusiskundimų tiek iš žemės savininkų, tiek iš miško valdytojų“, – apie limitų nustatymo ypatybes pasakoja D. Jurevičius.

Norint išvengti tokių nesusipratimų, tęsiamas kruopštus analizės darbas. Komisija savivaldybės teritoriją suskirsto pagal atskirų elninių žvėrių rūšių elementarių populiacijų užimamas teritorijas. Joms gali būti priskiriamas vienas didesnis ar keli mažesni miško masyvai, kuriuose viso medžioklės sezono metu migruoja šioms populiacijoms priklausantys gyvūnai. Kai reikia nustatyti limitus dideliuose, per keletą savivaldybių besidriekiančiuose masyvuose, gretimų savivaldybių komisijos gali konsultuotis.

„Kad būtų galima suprasti lengviau, aplinkosaugininkai rajoną padalina į elninius rajonus. Tuomet preliminariai skaičiuoja, kiek į elninį rajoną patenka medžioklės klubų ar būrelių, kurie dalinasi miško masyvus. Įvertinus šiuos rodiklius, skaičiuojama kiek gali būti sveikos populiacijos vienoje ar kitoje teritorijoje. Tokiu atveju limitai paskirstomi kiekvienam klubui“, – pasakojo D. Jurevičius.

Komisijos nuolat nagrinėja urėdijų ir ūkininkų pateikiamą informaciją, peržiūri praėjusių metų medžioklių statistiką ir kasmet iki balandžio 15 d. priima sprendimą dėl sumedžiojimo limitų nustatymo.

Žvėrių, kurių medžioklė limituojama, sumedžiojimo limitas tvirtinamas aplinkos ministro įsakymu pagal komisijų pateiktus duomenis. Kasmet, taip pat yra numatomas ir sumedžiojimo limito rezervas.

Limitui įsigaliojus, informacija apie kiekvienam medžioklės plotų naudotojui nustatytą limitą paskelbiama Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainėje. Vilkų sumedžiojimo limitą Lietuvos Respublikoje tvirtina aplinkos ministras.