2026 m. birželio 25 d. ES Komisijos REACH komiteto posėdyje numatytas balsavimas dėl ilgai brendusio reglamento projekto, kuris apribos švino šaudmenų naudojimą. Galutinis tekstas pasirodė gerokai švelnesnis nei pradinis pasiūlymas: pereinamasis laikotarpis prailgintas iki septynerių metų, o kulkos visiškai pašalintos iš reguliavimo apimties. Tačiau pramonė ir šaudymo bendruomenė vis dar mato nemažai neišspręstų klausimų.
Klausimas dėl švino šaudmenyse Europos Sąjungoje brandintas keletą metų. Dar 2021 m. Europos cheminių medžiagų agentūra (ECHA) pateikė išsamią analizę, kurioje konstatuota, kad švinas kelia rimtą riziką aplinkai ir žmonių, vartojantiems sumedžiotų gyvūnų mėsą, o nuo apsinuodijimo nukentėtų milijonai paukščių.
Iš pradžių ECHA ir jos rizikos vertinimo bei socialinės-ekonominės analizės komitetai (RAC ir SEAC) siūlė griežtus apribojimus: ne tik šratų, bet ir kulkų draudimą, 18 mėnesių–5 metų pereinamąjį laikotarpį, privalomą šaudytojų licencijavimą bei reikalavimą šaudyklose surinkti bent 90 % iššautų švino šratų. Galutinis Komisijos pasiūlymas, kuris bus pateiktas balsavimui birželio 25 d., yra reikšmingai švelnesnis – tai diskusijų su valstybėmis narėmis ir pramonės atstovais rezultatas.
Pagal naujausią projekto redakciją reguliavimas apims tik švino šratus (gunshot), naudojamus medžioklėje ir lauko sporto šaudyme. Apribojimai bus taikomi šratams, kuriuose švino koncentracija siekia 1 % ar daugiau. Pereinamasis laikotarpis – septyneri metai. Tai reiškia, kad iki maždaug 2033 m. medžiotojai dar galės naudoti tradicinius švininius šratus, jei nebus papildomų nacionalinių apribojimų.
Vienas iš ryškiausių pokyčių lyginant su pradiniu pasiūlymu – kulkos visiškai pašalintos iš reguliavimo apimties. Komisija atvirai pripažįsta, kad šis sprendimas priimtas dėl pasikeitusios geopolitinės situacijos. Po 2022 m. įvykių ES priimti dokumentai – „Baltoji knyga dėl Europos gynybos parengties 2030“ ir „ReArm Europe“ planas – akcentuoja poreikį stiprinti gynybinę pramonę, įskaitant švino kulkų gamybą ir strateginio rezervo kaupimą. Komisija rašo, kad šis sprendimas turės tik nedidelę įtaką bendram reglamentavimo efektyvumui: prognozuojama, kad uždraudus švinines kulkas medžioklėje ir sporto šaudyme švino emisijos sumažėtų apie 8 232 tonomis per 20 metų, o uždraudus šratus – net 558 000 tonų.
Sporto šaudymas išlieka jautri sritis. Reglamentas nustato, kad lauko sporto šaudyklose švininiai šratai dydžių nuo 1,9 iki 2,6 mm galės būti naudojami ir po pereinamojo laikotarpio, jeigu bus laikomasi nustatytų rizikos valdymo priemonių. Šios sąlygos apima bent dviejų švino sulaikymo priemonių diegimą (sienos, pylimai, tinklai ar paviršiaus danga), pH stebėjimą (palaikant 6,5–8,5 lygį), drenažo vandens valdymą, švino surinkimą bent kartą per trejus metus bei žemės ūkio veiklos draudimą šaudyklos teritorijoje. Šaudyti su švininiais šratais galės tik sporto šaudymo federacijos nariai, o šaudyklos turės vesti detalią apskaitą.
Šie apribojimai netaikomi vidaus šaudykloms, policijai, kariuomenei, gynybos reikmėms, savigynai, kritinės infrastruktūros apsaugai, taip pat ginklų ir šaudmenų techniniam tikrinimui ar moksliniams tyrimams. Atskira išimtis numatyta istoriniams ginklams – mušamųjų užtaisų šautuvams ir jų moderniosioms kopijoms, nes alternatyvių šaudmenų jiems realiai nėra. Pneumatikai skirtos kulkelės taip pat lieka už reguliavimo ribų, nes alternatyvų jiems trūksta, o švino emisijos iš jų yra nereikšmingos.
Pramonės pusėje reakcija dvejopa. Europos sportinių šaudmenų gamintojų asociacija (AFEMS), atstovaujanti beveik 70 gamintojų ir platintojų bei daugiau nei 90 % ES mažo kalibro šaudmenų gamybos, septynerių metų pereinamąjį laikotarpį vertina kaip minimumą. Anot AFEMS, perėjimas prie alternatyvių medžiagų reikalauja iš esmės pertvarkyti šaudmenų gamybą – nuo užtaisymo linijų ir parako receptūrų iki balistinio testavimo ir sertifikavimo. AFEMS taip pat atkreipia dėmesį į svarbų faktą: Europoje šiuo metu nėra išvystyto plieninių šratų gamybos pajėgumo, o didžioji dalis tokios pramonės yra sutelkta Kinijoje. Tai reiškia, kad skubotas perėjimas galėtų sukurti naują strateginę priklausomybę nuo trečiųjų šalių tiekėjų.
Europos šaudymo sporto forumas (ESSF), jungiantis pagrindines šaudymo sporto, medžioklės, ginklų prekybos ir gamybos organizacijas, savo pareiškime taip pat akcentuoja pereinamojo laikotarpio svarbą. Forumas siūlė net dešimties metų pereinamąjį laikotarpį, o kaip alternatyvą – atskirti prekybos uždraudimo ir naudojimo uždraudimo terminus, kad jau parduoti šaudmenys galėtų būti palaipsniui sunaudoti, o platintojai išvengtų likusių atsargų nuostolių. ESSF mano, kad dabartinė reglamento struktūra, kai abu draudimai įsigalioja vienu metu, sukurs praktines problemas – tikriausiai distributoriai ir mažmenininkai sustabdys užsakymus ir pardavimus gerokai anksčiau formalios datos.
Šaudymo sporto bendruomenė kelia ir kitą klausimą – nelygiavertį skirtingų sporto disciplinų vertinimą. Galiojanti šratų dydžių išimtis (nuo 1,9 iki 2,6 mm) tinka klasikinėms šratiniam tikslui skirtoms disciplinoms, tokioms kaip „trap“ arba „skeet“, tačiau IPSC (Tarptautinė praktinio šaudymo konfederacija) bei kitos dinaminio šaudymo disciplinos naudoja platesnį šratų dydžių asortimentą. Be to, dabartinės šaudyklų rizikos valdymo priemonės buvo parengtos turint omenyje pirmiausia klasikines lėkštelių šaudymo šaudyklas, todėl mažesnės ir specializuotos šaudyklos gali turėti sunkumų jas įgyvendinti. ESSF perspėja, kad dėl to nemažai sporto šaudyklų gali būti priverstos užsidaryti – o tai dar labiau sumažintų sportinių šaudmenų paklausą Europoje.
Ką visa tai reiškia Lietuvos medžiotojams? Kulkos lieka be apribojimų, todėl kanopinių žvėrių medžioklė su graižtviniu šautuvu pakitimų nepatirs. Didžiausias pokytis palies lygiavamzdžius šautuvus, kuriais medžiojami paukščiai ir smulkesni žvėrys. Verta paminėti, kad Lietuvoje plieniniai šratai jau ir dabar naudojami medžioklėje prie vandens telkinių. Vis dėlto svarbiausia bus turimo ginklo suderinamumas su plieniniais ar kitais alternatyviais šratais – ne visi, ypač senesni, lygiavamzdžiai šautuvai tam tinka.
Birželio 25 d. balsavimas REACH komitete – tai dar ne galutinis sprendimas, bet svarbus žingsnis. Jei valstybės narės pritars, reglamentas įsigalios per dvidešimt dienų nuo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, o septynerių metų skaičiavimas prasidės nuo įsigaliojimo.