Ši savaitė skubaus darbo pažėrė Kupiškio ir Biržų veterinarijos specialistams, medžiotojams, sukėlė rūpesčių kiaules laikantiems kai kurių kaimų gyventojams.
Praėjusios savaitės pabaigoje pasklidus žiniai apie patvirtintą afrikinio kiaulių maro atvejį vienoje sodyboje Ramongalių kaime, Vabalninko seniūnijoje, Biržų rajone, kur krito viena ir teko nugaišinti dar dvi kiaules, ligos priežiūros zona pasiekė ir Kupiškio r. pakraštį, dalį Alizavos ir Kupiškio seniūnijų teritorijų. Kupiškio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Kęstutis Jagminas pasirašė įsakymą dėl skubiai taikytinų neatidėliotinų priemonių.
Į afrikinio kiaulių maro židinio priežiūros zoną pateko 16 Alizavos seniūnijos kaimų, taip pat ir Salamiesčio miestelis bei jo apylinkės, 17 Kupiškio seniūnijos kaimų, tarp jų ir Antašava su aplinkiniais kaimais. Medžioklės plotus čia turinčių „Pivesos“ ir Antašavos būrelių medžiotojai įpareigoti bent kartą per savaitę patikrinti, ar plotuose nėra kritusių šernų. UAB „Oksvidos mėsa“ gyvulių skerdyklai neleidžiama savaitę supirkinėti bet kokių ūkinių gyvūnų, mėnesiui nutrauktas kiaulių supirkimas iš ligos židinio apsaugos ir priežiūros zonose esančių ūkių. Draudžiamas bet koks gyvulių judėjimas, neleidžiama išvežti mėšlą, srutas, pakratus. Pašaliniams asmenims draudžiama lankytis kiaulių ūkiuose. Veterinarijos specialistai atlieka patikrinimus ūkiuose, žiūrima, kaip laikomasi biologinės saugos reikalavimų.
Kupiškio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas K. Jagminas „Ūkininko patarėjui“ sakė, kad jau sutikslinti skaičiai, surašyti visi nustatytos teritorijos kiaulių laikytojai. Minėtoje židinio priežiūros zonoje 16 ūkių yra laikomos 37 kiaulės.
„Pirmadienį mūsų specialistai aplankė gal 9 ūkius, antradienį važiavome keliais ekipažais. Kaimo gyventojus, kiek aplankėme ir pamatėme, galima pagirti – tvartai tvarkingi, laikomasi biologinio saugumo reikalavimų, yra dezomatai, dezinfekcinių priemonių, atskirtos patalpos, pašarai šutinami. Kai kurie šeimininkai, kurių kiaulaitės jau paaugintos, didesnio svorio, ketina dar šią savaitę jas papjauti, kad nereikėtų vis baimintis, iš kur bėda ateis“, – teigė pašnekovas, pasidžiaugdamas, kad ką tik stoję šalti orai yra gera prevencinė priemonė, stabdanti užkrato plitimą.
Vasario 6 d. Biržų r. savivaldybėje sušauktas Ekstremaliųjų situacijų komisijos posėdis dėl afrikinio kiaulių maro (AKM) situacijos rajone. Biržų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriams pateikus patikrinimų rezultatus ir vadovaujantis Vyriausybės patvirtintu Ekstremalių kriterijų sąrašu, nutarta, kad AKM protrūkis kiaulių laikymo vietoje – ekstremalus įvykis.
Pernai Biržų r. aplinkosaugininkai ir ūkininkai vis pasidžiaugdavo, kad jų kraštą aplenkia AKM nemalonumai. Tačiau užkratas plito ir metų pradžioje Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) skyriai Šiaurės Aukštaitijoje kone kasdien pranešinėjo bauginančią statistiką. Pirmiausia nerimą sukėlė sumedžioti šernai Nemunėlio Radviliškio ir Širvenos seniūnijų miškuose bei rastos 7 šių miško žvėrių gaišenos.
Vasario pradžioje AKM protrūkis nustatytas Ramongalių k., Vabalninko sen. Nedideliame ūkyje savo reikmėms buvo auginamos 3 kiaulės. Vienai nugaišus, ūkininkas apie tai pranešė privačiam veterinarijos gydytojui. Biržų VMVT inspektoriams kritusios kiaulės mėginius pristačius į Nacionalinį maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutą, diagnozė pasitvirtino: AKM. Nustatyta, kad ūkininkas lankėsi teritorijoje, kur maras buvo registruotas laukinėje faunoje. Darytina prielaida, kad virusas perneštas į savo sodybą nesilaikius biologinio saugumo reikalavimų.
Dvi likusios kiaulaitės nedelsiant nugaišintos, ūkyje atlikta dezinfekcija ir nustatyta 3 km apsaugos zona, į kurią pateko Ramongalių, Bartkūnų, Čypiškio, Ilgalaukių, Inkūnų, Kuprių, Martišiūnų, Mockūnų, Palaimos, Remeikių, Smilgiškio ir Zaprutiškių kaimai.
VMVT toliau stebi ūkius ir griežtai tikrina, kaip laikomasi biologinio saugumo reikalavimų. Ūkininkams dar kartą primenama apie nustatytos tvarkos laikymąsi bei asmeninę atsakomybę plintant pavojingai ligai, nes dėl vieno žmogaus neatsakingumo nukenčia ir jo ūkis, ir kaimynai. Radus trūkumų, kiaulių laikytojai pirmąsyk įspėjami, kad juos kuo greičiau pašalintų. Po dviejų savaičių jau skiriamos baudos, nurodoma paskersti gyvūnus bei padengti tyrimų išlaidas. To neįvykdžius, gyvuliai konfiskuojami, ekstremalią situaciją pakomentavo VMVT Skubios veiklos skyriaus vedėjo pavaduotojas Paulius Bušauskas.
Biržų vyriausioji veterinarijos gydytoja inspektorė Diana Melaikienė dar prieš atslenkant užkratui ragino ūkininkus imtis saugos priemonių: įsigyti dezinfekcinių kilimėlių, persirengti einant į fermas ir tvartus, kas gali – įsirengti dušus. Gydytoja aiškino, kad atskirti sergantį šerną galima iš kraujuojančio šnipo ir išangės, kai nusilpęs žvėris svyrinėja, griuvinėja. Veterinarai pastebėjo, kad ligai neatspariausi jaunikliai. Rasti maitą nelengva, nes susirgę žvėrys slepiasi po medžių šakomis, lapais. Gaišenas miške išduoda kvapas.
