Tampame modernia valstybe: vilkų apsauga šiemet keisis iš esmės

PRENUMERUOKITE MŪSŲ YOUTUBE KANALĄ


Miškininkai, Aplinkos ministerijos ir saugomų teritorijų darbuotojai, medžiotojų būreliai, visuomenininkai šiemet vėl susitiks miškuose ir bendromis jėgomis dar kartą skaičiuos vilkus. Kasmet apskaita vykdoma tuomet, kai pakanka sniego, tačiau pastarosios žiemos labai nepastovios, o ir kitos priežastys lemia, kad vilkų apskaita šalyje greitai bus vykdoma kitaip. Specialistai tikisi, kad naujovės padės įnešti kiek aiškumo į nesibaigiančią diskusiją vilkų klausimu.

 

Paprastai vilkų apskaita atliekama registruojant pėdsakus sniege, todėl ją galimą vykdyti tik esant tinkamoms oro sąlygoms. Apskaita kartojama du kartus, kas trys – keturios dienos. Kadangi didesnis sniego kiekis iškrito visai neseniai, šių metų apskaitos datos dar nepaskelbtos. Galiausiai viskas vis tiek priklausys nuo oro sąlygų, kurių taip lengvai nenumatysi.

Trukdė orai
„Bet kokiu atveju, apskaita bus organizuojama, nors būta metų, kuomet ji ir neįvykdavo dėl pernelyg šiltų orų, pavyzdžiui, 2017 m.“, – prisimena Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento, Gamtos apsaugos skyriaus vyr. specialistė Jolanta Urbelionytė. Pernai keliuose rajonuose sniego danga buvo per menka, kad apskaitos dalyviai galėtų efektyviai suskaičiuoti pėdsakus. Apskaita taip pat nebuvo įvykdyta ir 2016 m., nes sniego, pasibaigus 2015/2016 m. vilkų medžioklės sezonui, paprasčiausiai nebebuvo. Apskaitos vykdomos ne šiaip aplinkosaugininkų smalsumui patenkinti. „Jos reikalingos tam, kad būtų nustatyta vilkų medžioklės kvota ateinančiam medžioklės sezonui. Pavyzdžiui, paskutiniam medžioklės sezone ji siekė 60 gyvūnų. Šis skaičius paskirstomas po savivaldybes, daugiau leidžiama sumedžioti ten, kur vilkai ūkininkams pridaro daugiau žalos“, – teigė specialistė. Tačiau ūkininkai – ne vieninteliai suinteresuoti vilkų skaičiaus reguliavimu. Savo interesus vilkų atžvilgiu turi ir medžiotojai, aplinkosaugininkai, visuomenininkai ir galbūt visi gamtai neabejingi. Neretai skirtingi požiūriai iššaukdavo ir konfliktus tarp šių grupių, todėl pernai Aplinkos ministerijoje įkurta darbo grupė pasiryžo imtis permainų.

Darbo grupei vadovaujantis Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento direktoriaus pavaduotojas Algirdas Klimavičius GRYNAS.lt pasakojo, kad šiemet bus imtasi kardinalių pokyčių, kaip bus skaičiuojami vilkai ir koks bus taikomas tolimesnis jų apsaugos planas. Visgi, vilkas – ES saugoma rūšis, ir nors Lietuva turi išimtį leisti jų medžioklę, rūšies apsauga privalo būti užtikrinta.

Mokomės iš estų
Pagal 2015 m. apskaitos duomenis (naujesnių nėra, nes nei 2016, nei 2017 m. apskaitų nepavyko atlikti dėl orų), mūsų šalyje gyveno ne mažiau 292 vilkų. „Remtis vien mažiausiu numanomu vilkų skaičiumi, kai planuojamas sumedžiojimo limitas – nepasiteisinusi taktika. Iš tiesų vos kelios valstybės Europoje beskaičiuoja vilkus individais ir pagal tai nustato kvotas, daug populiaresnis ir efektyvesniu laikomas vilkų šeimų, gebančių vesti jauniklius skaičiavimas“, – pasakojo A. Klimavičius. Tačiau tai – tik mažiausia naujovė iš planuojamų. Darbo grupė išanalizavo kitų šalių patirtį ir pasirinko sekti estišku vilkų apskaitos ir apsaugos modeliu. Šioje Baltijos šalyje vilkai skaičiuojami ištisus metus.

„Paskutiniai keli metai rodo, kad suskaičiuoti vilkus didelėje teritorijoje vienu metu yra nebepatikima. Pernelyg didelė priklausomybė nuo oro sąlygų. Be to, skaičiai niekada nebus labai tikslūs: juk fiziškai neįmanoma apeiti kiekvieno Lietuvos kampelio ir surasti visus vilkų paliktus pėdsakus. Todėl remiantis estų patirtimi organizuosime vilkų veiklos įrodymų skaičiavimą ištisus metus, bus remiamasi ne tik pėdsakais, bet ir kitais vilkų veiklos požymiais: naminių gyvulių užpuolimų statistika, vilkų pastebėjimais, girdėto kaukimo atvejais, medžiotojų surenkama informacija iš savo medžioklės plotų, medžioklės laimikio tyrimai ir t.t. Tai leis susidaryti kur kas tikslesnį vaizdą, kiek šalyje nuolat gyvena reprodukuojančių vilkų porų, ir kokias reguliavimo ar apsaugos priemonės bus efektyviausia taikyti“, – sakė A. Klimavičius.

Nors šiuo metu dar vyksta pasirengiamieji darbai, Aplinkos ministerijos specialistai ketina iki mėnesio pabaigos juos užbaigti ir turėti pasitvirtinę naują metodiką, kurią galės taikyti nedelsiant. Pokyčių apskaitos vykdymui prireikė ne vien dėl orų. „Visos suinteresuotos pusės darbo grupės darbo pradžioje sutiko, kad esama situacija netenkina: ūkininkai skundėsi augančia vilkų daroma žala, medžiotojai – dėl kvotų kiekio, nevyriausybinės aplinkosauginės organizacijos pergyveno dėl apskaitos duomenų patikimumo ir vilkų, kaip rūšies apsaugos, permedžiojimo grėsmės ir t.t. Naujoji metodika visiems atrodo priimtinesnė ir nors ją dar reikės išbandyti praktiškai, tai bus žingsnis į priekį“, – įsitikinęs A. Klimavičius.

Žalą ūkininkams atlygina medžiotojai
Pirminiais duomenimis (pagal 55 savivaldybių pateiktą informaciją), sausa statistika sako, kad 2017 m. registruota vilkų žala sumažėjo lyginant su ankstesniais metais. 2017 m. nuo sausio 1 d. iki rugsėjo 1 d. Lietuvoje užfiksuoti 181 vilkų žalos atvejai (25 proc. mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį), papjauti arba sužaloti 615 ūkiniai gyvūnai (10 proc. mažiau), apskaičiuota žalos atlyginimo suma 56,5 tūkst. Eur (20 proc. mažesnė) – 2016 m. buvo 245 žalos atvejai, nukentėjo 689 gyvūnai, žalos suma – 71 tūkst. Eur. Tačiau 2017 m. lyginant su 2016 m., per vieną registruotą užpuolimo atvejį padaryta daugiau žalos. Išsamią informaciją apie vilkų žalą galite rasti Aplinkos ministerijos svetainėje. Nors pernai žalos skaičiai sumažėjo, visgi aplinkosaugininkams nerimą kelia sparčiai augantis naminių gyvulių skaičius ūkiuose. Ypač vilkų mėgstamas grobis – avys, kurių Lietuvoje 2011 m. pradžioje buvo laikoma 64 tūkst., o 2016 m. – jau 183 tūkst. ir šis skaičius toliau auga. „Kuo daugiau avių – tuo didesnė tikimybė vilkui jas aptikti ir sumedžioti. Avys jiems lengvas grobis, todėl vilkai mielai jas renkasi, neretai ir savo jauniklius „treniruoja“ medžiodami būtent avis“, – pasakojo A. Klimavičius.

Vilkų daroma žala

Tačiau specialistas taip pat pridūrė, kad žala ūkiuose laikomiems gyvūnams nebūtinai taip tiesiogiai gali priklausyti nuo skaičių. „Jeigu netinkamai organizuosime vilkų medžioklę, tuomet ir žala gali išaugti. Vilkai labai protingi gyvūnai ir jeigu jie žino, kad už miško ribos jiems kyla pavojus, jie to vengia. Atsargaus elgesio turi jauniklius išmokyti tėvai, todėl per ankstyvas suaugėlių sumedžiojimas labai padidina tikimybę, kad jaunikliai išsivystys į „probleminį“ individą, t.y. tą, kuris demonstruos rūšiai nebūdingą drąsą ir puldinės gyvulius šalia žmogaus. Tai yra įrodyta mokslo tyrimais. Todėl labai svarbu tinkamai nustatyti medžioklės terminus ir paskirstyti medžioklės kvotas, kad vilkai kuo rečiau rinktųsi ūkininkų gyvulius, o tenkintųsi miško tankmėje sumedžiojamais laukiniais žvėrimis“, – įsitikinęs A. Klimavičius.

Nepaisant ir geriausių apsaugos ar reguliavimo priemonių, žalos ūkininkams visiškai išvengti turbūt niekuomet nepavyks. Todėl Lietuvoje už vilkų padarytą žalą numatytos kompensacijos, kurias netiesiogiai apmoka medžiotojai. „70 proc. iš medžiotojų surenkamų mokesčių keliauja į specialų biudžetą konkrečiai savivaldybei. Savivaldybės turi sudariusios specialias komisijos, kurios ištiria kiekvieno vilko užpuolimo atvejį ir atlygina ūkininkui žalą. Suprantama, kad ūkininkas visuomet liks nepatenkintas, bet kompensacijos užtikrina, kad būtų mažinama įtampa, nebūtų imamasi savavališkos medžioklės“, – pridūrė A. Urbelionytė.

Siekti sugyvenimo
Be ministerijos specialistų, medžiotojų ir ūkininkų atstovų bei mokslininkų, minėtoje darbo grupėje darbuojasi ir nevyriausybinė Gamtos apsaugos asociacija „Baltijos vilkas“, kurios narių pagrindinis tikslas – užtikrinti vilkų, kaip rūšies, apsaugą. „Sutinkame, kad medžioklė, kaip gamtosauginė priemonė yra priimtina, tačiau svarbu, kad ji būtų organizuojama protingai. Kalbėti šiuo klausimu turi skaičiai, statistika ir moksliniai duomenys, o ne emocijos“, – GRYNAS.lt teigė „Baltijos vilko“ Tarybos pirmininkas Andrius Laurinavičius.

Asociacijos atstovas sutiko, kad ankstesnė, kartą per metus vykdoma vilkų apskaita, skaičiuojant tik individus, o ne šeimas buvo nepakankama. „Visoje Europoje, bent jau tose šalyse į kurias norėtume lygiuotis aplinkos apsaugos srityje, seniai skaičiuojamos šeimos, o ne paskiri vilkų individai. Gal tai iš šono ir neatrodo, kaip svarbus rodiklis, bet kai pradedama apie vilkus mąstyti šeimų kategorijomis – keičiasi ir požiūris į juos, taikomos kitos apsaugos priemonės. Juk galutinis tikslas turi būti rūšies išsaugojimas, žmonių ir gamtos interesų suderinimas, apie tai kalba tvarumo principas. Vilkas, kaip individas, yra mažiau svarbus nei sveika vilkų šeima, kuri gali vesti jauniklius. Taip užtikrinama rūšies ateitis“, – pasakojo A. Laurinavičius. Nevyriausybinės organizacijos narys taip pat deda dideles viltis į naujai rengiamą Vilkų apsaugos planą, nors pažymėjo, kad svarbu yra išsaugoti viešumą ir skaidrumą: stebėjimo duomenys turi būti visiems prieinami, turi būti sudarytos galimybės juos patikrinti, kad būtų kuo mažiau galimybių jais manipuliuoti. Asociacija taip pat tikisi, kad didesnis dėmesys bus skiriamas švietimui.

„Europoje požiūris į vilkus jau keičiasi, suprantama, kad tai gamtos įvairovės dalis, kuri privalo būti išsaugota, o ne išnaikinta, kaip galbūt buvo kadaise. Jeigu tikrai norime būti modernia valstybe, su modernia gamtos apsauga, turim keisti ir požiūrį į ją. Suprantame ūkininkus, suprantame medžiotojus, palaikome tą poziciją, kad reikia ieškoti kompromiso, nesileisti į konfliktus – iš jų niekas nelaimi“, – svarstė A. Laurinavičius.

Apie vilkus
Vilkai – bendruomeniniai gyvūnai ir yra labiausiai prisitaikę gyventi grupėmis. Vieną šeimyninę gaują dažniausiai sudaro suaugusių vilkų pora, jų jaunikliai ir jauni vilkai iš ankstesniųjų vadų. Kiekvienoje gaujoje būna vadas ir jo pora, dominuojanti vilkė. Tik dominuojanti vilkė gaujoje gali susilaukti jauniklių. Medžiodami ir augindami jauniklius suaugę vilkai vienas kitam padeda. Kaukdami vilkai pažymi savo buvimą kitoms gaujoms. Taip jie stengiasi išvengti nereikalingų susidūrimų. Žemesnieji gaujos nariai paklūsta dominuojantiems vilkui ir vilkei, demonstruodami savo pavaldumą guldamiesi ant nugaros ar glausdamiesi prie žemės. Kiekvienas vilkas žino savo vietą dominavimo skalėje ir stengiasi ją išlaikyti. Per daug pretenduojantis vilkas gali būti vado išvytas iš gaujos. Susirėmimų pasitaiko dažnai, bet per juos vilkas retai žūva, bet kartais sunkiai sužeidžiamas. Maistu negalinčiam pasirūpinti vilkui, kol jis pagyja, išgyventi padeda kiti nariai. Vilkų pora yra ištikimi vienas kitam, nebent vienas iš jų žūtų. Jauniklius motina žindo maždaug 10 savaičių, po to jaunesni vilkai ir motina pradeda juos maitinti atryta mėsa. Motina atsiveda nuo 3 iki 9 jauniklių. Vilkiukai pradeda medžioti vienerių metų – kai jiems išdygsta visi dantys. Vilkai vadinami miško sanitarais, nes daugiausiai medžioja nukaršusius, ligotus gyvūnus, jauniklius.

Šaltinis: www.grynas.lt

Komentarai
Susijusios žymos
, ,