Skip to content Skip to sidebar Skip to footer

Paguodos dėl vilkų nesulaukė: užpuolė – pats kaltas

Turinys:

Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas šias pareigas eina jau lygiai metus. Darbo metinių progą jis Aplinkos ministerijoje surengė spaudos konferenciją, kurioje daugiausiai klausimų sulaukė dėl vilkų daromos žalos. Tačiau plėšrūnų pavojaus ministras nesureikšmino, sakydamas, kad tai nėra didžiulė problema ir patarė su šiais gyvūnais susigyventi. Ūkininkų dėl vilkų neguodžia „Vilkas yra medžiojamas žvėris. Ūkininkai turi pasirūpinti savo turtu. Lygiai taip pat kaip ir automobilį paliekame užrakintą. Žvėris yra žvėris. Be to, medžiotojams gali būti duotas leidimas papildomai medžioti. Tačiau vilkų nėra labai daug“, – sakė K. Trečiokas. Jam antrino ir aplinkos viceministras Linas Jonauskas, paaiškindamas, kaip kompensuojama vilkų padaroma žala. „Miškininkai šią žiemą vykdė vilkų apskaitą. Nustatyta, kad Lietuvoje yra 292 vilkai. Pagal vilkų populiacijos valdymo planą gali būti nustatyta 20 proc. vilkų medžioklės kvota. Spalio 15 dieną medžiotojai jau ją žinos. 58 vilkus gali būti leista sumedžioti daugiausiai. Tačiau probleminiuose regionuose yra galimybė vasarą, ne medžioklės metu, sumedžioti daugiau vilkų“, – sakė L. Jonauskas.

Anot jo, nors ūkininkai dėl vilkų ir skundžiasi, tačiau į Aplinkos ministeriją dėl papildomo leidimo medžioti vilkus kreipėsi tik dvi savivaldybės. O dėl žalos atlyginimo, anot jo, daugiau iniciatyvos turėtų rodyti Žemės ūkio ministerija, nes būtent jai priklauso ginti ūkininkų interesus. „Atsiliepė tik dvi savivaldybės. Anykščių savivaldybei jau leidome sumedžioti papildomai 4 vilkus. Alytaus prašymą dar svarstome. Greičiausiai bus išduotas leidimas. Dėl žalos apskaičiavimo metodikos atsakinga Žemės ūkio ministerija. Atsiranda svarstymų, kad sumos per mažos. Mes laukiame pasiūlymų iš Žemės ūkio ministerijos. Apskritai, kiekviena savivaldybė turi specialius fondus ir kompensuojama 100 proc. žala. Nukentėjęs žmogus turi kreiptis į seniūną. Seniūnas surenka komisiją, užregistruojama žala ir išmokama kompensacija“, – aiškino viceministras. K. Trečiokas teigė pats turintis patirties, kaip reikia prižiūrėti naminius gyvulius ir ūkininkams davė patarimų: „Mano brolis augino didelį kiekį avių. Ir turėjome nemažai bėdų. Tada darėme pastogines, suvarydavome į jas avis, įsigijome porą šunų. Ir problemos neliko. Šunys sukelia skandalą, tada šauni į orą – ir vilkai išsigąsta. O dabartiniais atvejais visi gyvūnai būdavo palikti pamiškėse be priežiūros. Nuveskite avį į taborą ir kažin, ar ten ją palikę surasite.“ Vis dėlto Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė neseniai replikavo, kad visą Lietuvą būtų galima įtraukti į Raudonąją knygą. Ji ironizuodama sakė, kad taip galėtume saugoti ne tik žalą darančius vilkus, bet ir visą kitą fauną.

Paprašius K. Trečioką įvertinti ministrės išreikštą poziciją, jis tai įvertino kaip pasiruošimą artėjantiems rinkimams. „Čia ministrei klausimas. Mes dideles nuolaidas ir taip darome Žemės ūkio ministerijai. Tačiau artėja diena X. Gal ministrė užsiima pasiruošimu rinkimams. Manau, kad kabinete galime pasibarti, bet ne spaudoje. Aš nematau problemų. Mes su ministre iki šiol puikiai sutarėme. Gal ministrė nori labiau paspausti, kad būtume dar labiau palankūs“, – kategorišką žemės ūkio ministrės nuomonę įvertino K. Trečiokas. Taip pat ministras paaiškino, kas laukia Lietuvos stumbrų. Anot jo, jie daro tokią didelę žalą ūkininkams, kad neliko kitos išeities kaip tik juos suvaryti į aptvarus. „Pastaruoju metu darėme daug žygių. Dabar stumbrai įsikūrę Panevėžyje, Kėdainiuose ir Radviliškyje. Ūkininkams didelė žala daroma ir iki šiol ne viską buvo galima kompensuoti. Dabar pasiekėme, kad kompensacija galės siekti 100 proc. Tai pavyko pasiekti su Europos Komisijos pagalba. Dabar vykdydami stumbrų apsaugos planą mes įgyvendiname tris projektus. Greitai dalis stumbrų bus perkelta į Telšių miškų urėdijos aptvarą. Vėliau bus įrengtas Marcinkonių girininkijoje naujas aptvaras. Krekenavos girininkijoje bus atnaujintas senas aptvaras. Taip jie bus išsaugoti, bet patraukti nuo ūkininkų laukų“, – ministerijos planus atskleidė ministras. Vasara – pats darbymetis Be to, ministras pridūrė, kad vasara – ministerijai pats darbymetis. Tenka nuolat gaudyti suaktyvėjusius brakonierius, šiukšlintojus ir poilsiautojus, kurie ne visuomet laikosi nustatytų taisyklių. Anot jo, nors su brakonieriais įnirtingai kovojama, jų vis tiek yra. Ir čia pat K. Trečiokas paaiškino, kad ministerija pasirengusi baudų negalinčius susimokėti brakonierius priversti žalą padengti viešaisiais darbais. „Kaip aš sakau, yra ligonių, kurie brakonieriauja ir brakonieriaus. Tačiau mes randame vaistų. Reikėtų nagus nukapoti. O rimčiau – siūlome pataisas, kurios leistų atidirbti viešuosius darbus“, – sakė ministras. K. Trečiokas dideliu laimėjimu laiko žvejų verslininkų patraukimą iš vidaus vandens telkinių. Anot jo, dėl to turėtų padaugėti žuvų. Taip pat jis gyrė naują tvarką, pagal kurią apie aplinkosaugos pažeidimus nuo šiol galima pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112.

„Naujovė – Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos informacijos priėmimo ir valdymo centras. Dabar 112 telefonu galima pranešti apie aplinkos pažeidimus. Žmonės yra tikrai aktyvūs. Taip nustatyta daugiau nei 800 pažeidimų. 76 proc. iš jų pasitvirtino“, – kalbėjo K. Trečiokas. Įgėlė V. Mazuroniui Kartu su aplinkos viceministre Daiva Matoniene jis gyrė ir vis sparčiau vykstantį daugiabučių renovacijos procesą. Anot jų, dabar pagrindinis dėmesys skiriamas kokybei. Baiminamasi, kad nepristigtų kvalifikuotų statybininkų. Galiausiai pristatydamas naująjį Architektūros įstatymo projektą, K. Trečiokas švelniai įgėlė buvusiam aplinkos ministrui Valentinui Mazuroniui. Dabartinio ministro nuomone, jis architektūrai skiria didesnį dėmesį, nors V. Mazuronis buvo architektas. „Dabar parengtas Architektūros įstatymo projektas. Architektai stebisi. Jie sako: buvęs ministras – architektas, bet skyrė mažiau dėmesio, nei aš, inžinierius – ekonomistas. Gal V. Mazuronis, kaip architektas, nenorėjo savo gildiją propaguoti. Architektūrai skirta per mažai dėmesio. Todėl statiniai kartais virsta stiklainiais. Netgi, pavyzdžiui, stogo spalva daug lemia. Architektų darbai labai ilgai arba puošia arba bado akis“, – sakė K. Trečiokas. Skalūnus vertina skeptiškai Spaudos konferencijos pabaigoje Aplinkos ministras pasisakė dėl skalūnų dujų žvalgybos. Jis skeptiškai vertina galimybę skelbti naują skalūnų dujų žvalgybos konkursą. Anot jo, naftos ir dujų kainos yra žemos, tad gali neatsirasti norinčiųjų ieškoti dujų Lietuvoje. „Aš kuo toliau, tuo skeptiškiau žiūriu į poreikį čia žvalgyti“, – sakė K.Trečiokas. Jo teigimu, tai gali būti „tuščias šūvis“, nes paskelbus konkursą, neatsiras norinčiųjų žvalgyti skalūnų. Ministras aiškino, kad potencialūs investuotojai šiuo metu nesidomi galimu konkursu, nors informacija išplatinta per Lietuvos ambasadas užsienyje. K.Trečiokas tikino, kad šiuo metu jis siūlytų susilaikyti nuo konkurso, bet dėl to turėtų apsispręsti Vyriausybė. „Spręsime kolektyviai, nenoriu primesti savo nuomonės“, – teigė jis. Vyriausybė gegužę iki keturių mėnesių pratęsė formalų konkurso ieškoti skalūnų naftos ir dujų vakarų Lietuvoje, Tauragės-Šilutės plote, skelbimo terminą. Netrukus po to Geologijos tarnyba turėjo pasirašyti naujo konkurso sąlygas. K.Trečiokas BNS anksčiau sakė, jog konkurso pradžia pratęsta, kad būtų galima apsitarti su potencialiais investuotojais, o tam reikėtų maždaug 2 mėnesių. 2012 metais skelbtame pirmajame konkurse dalyvavo vienintelė pretendentė – JAV bendrovė „Chevron“, tačiau po metų ji pasitraukė dėl reikšmingų pokyčių Lietuvos mokesčių, teisinėje ir reguliavimo aplinkoje. Nepatvirtintais duomenimis, išgaunamų skalūnų dujų ištekliai Lietuvoje gali siekti maždaug 100-120 mlrd. kubų.

Šaltinis: www.grynas.lt

Įvertinkite straipsnį

Įvertinimas: 0 / 5. Balsavo: 0

Būkite pirmas ir įvertinkite šį straipsnį!

Komentuoti

This Pop-up Is Included in the Theme
Best Choice for Creatives
Purchase Now