Bendroji žemės ūkio politika (BŽŪP) sudaro apie 40 procentų Europos Sąjungos biudžeto, tai yra svarbus mechanizmas, teikiantis paramą Europos žemės ūkiui ir kaimo apylinkėms. Vis dėlto kiekvienas medžiotojas žino, kad žemės ūkis stipriai veikia biologinę įvairovę, augaliją ir gyvūniją, ypač smulkiuosius gyvūnus, pavyzdžiui, kiškius.
Europos Komisija (EK) 2017 metų pabaigoje paskelbė pirmąją būsimo BŽŪP laikotarpio viziją. Europos Sąjungos medžioklės ir laukinės faunos apsaugos asociacijų federacija (FACE) mano, kad į BŽŪP įtraukta nepakankamai priemonių, kad būtų pasirūpinta biologine įvairove. FACE pabrėžia, kad EK nepakankamai atsižvelgė į biologinės įvairovės krizę, kilusią žemės ūkio paskirties teritorijose.
BŽŪP numato, kad ūkininkai toliau gaus išmokas už dirbamus laukus, o visuomenei tai tik neša naudą, t. y. maistą. FACE tikėjosi, kad bus pataisyta BŽŪP struktūra, o išmokos ūkininkams bus tiesiogiai susijusios ir su aplinkos apsaugos pataisomis. Vis dėlto BŽŪP numato išmokas už savanorišką apželdinimą, kuris iki šiol nedavė pageidaujamų rezultatų. Kaimo gamtovaizdis per keletą pastarųjų metų gerokai pasikeitė, kilo grėsmė įvairių rūšių gyvūnams.
