Dėl afrikinio kiaulių maro grėsmės Alytaus rajone – kur nustatytas ligos židinys – imamasi griežčiausių saugumo priemonių. Medžiotojai skelbia, miške kuriame rasti nugaišę maru užsikrėtę šernai, jiems pavyko sumedžioti beveik visus šiuos žvėris.
Įspėjamieji kelio ženklai pasitinka visus įvažiuojančius į Alytaus rajoną. Eismas miškuose, kur nustatytas afrikinio kiaulių maro židinys, draudžiamas, šią savaitę čia bus pastatyti ir užkardai.
„Kirtimas Varčios miške buvo sustabdytas, dalyje Kalesnykų. Visus kirtimus derina su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba. Valstybinė Alytaus miškų urėdija aprūpino dezinfekcinėmis medžiagomis, purkštuvais, akiniais, kitomis priemonėmis, kad žmonės išvykdami apsipurkštų ir neplatintų užkrato“, – dėsto Alytaus miškų urėdijos inžinierius Laimius Simanavičius.
Tačiau šylant orams, maro grėsmė iš Baltarusijos ar Lenkijos, kur irgi nustatyti šernų kritimo atvejai, tik didėja.
„Suaktyvėja visa gamta: musės, plėšrieji žvėrys, plėšrieji paukščiai, atsiras naujos paukščių vados. Juos reikės maitinti ir jeigu prieis prie maitos, jei bus krituolių, tai yra reali grėsmė, kad virusas plis“, – nuogąstauja Alytaus Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Romas Černius.
„Jei virusas plistų ir šernai imtų staiga kristi, kol nėra priimtas sprendimas dėl mobilių deginimo krosnių įsigijimo, jie būtų deginami Alovės ir Miroslavo katilinėse“, – teigia Alytaus r. ekstremalių situacijų valdymo komisijos pirmininkas Aurimas Truncė.
Trijuose Alytaus rajono miškuose, kur nustatytas afrikinio kiaulių maro židinys, jau sumedžioti 76 šernai. Dar apie 40 šernų medžiotojai tikisi sumedžioti miškuose miesto pakraštyje.
Planuojama, kad iki balandžio pirmosios pavyks išnaikinti didžiąją dalį šernų. O vėliau populiacijai atkurti prireiks lėšų, jų medžiotojai prašys iš valstybės.
Iki kovo penkioliktosios Alytaus rajono septynių seniūnijų gyventojai privalės išskersti daugiau nei tūkstantį kiaulių. Už paskerstą kiaulę bus mokama kompensacija – apie du šimtus litų.
[yop_poll id=”3″]