Kėdainiai. Neseniai minėtą Šventojo Huberto, medžiotojų globėjo dieną – ne visi Kėdainių krašto medžiotojai vien tik gyrėsi šiųmečiais trofėjais. Tą dieną susitikus atsiranda galimybių ir padiskutuoti apie problemas, iš kurių viena aktualiausių – stumbrų kaimynystė.

Laisvėje gyvenančių stumbrų bandos per pastaruosius kelerius metus gerokai padidėjo, tad jų daromi nuostoliai ūkininkams per metus jau siekia kelis šimtus tūkstančių litų. Tačiau problema ta, kad nuostolius vertinančios komisijos ne visada nori pripažinti, jog pasėlius naikina būtent valstybės saugomi į Raudonąją knygą įrašyti stumbrai. Neretai būna pasakoma, kad ūkininkams žalos padarė ir medžiojami gyvūnai – elniai ar šernai.

A. Karosas gana dažnai aplanko pamiškėse esančius ūkininkų laukus, kad įsitikintų, jog juos niokoja miško žvėrys
Atrodytų, koks skirtumas, kas padarė žalą. Ūkininkui svarbu, kad ji būtų atlyginta. Tačiau skirtumas yra. Už stumbrų padarytą žalą dalies derliaus netekusiems žemdirbiams kompensacijos mokamos iš valstybės biudžeto, o medžiojamų žvėrių padarytą žalą turi sumokėti medžiotojai. „Kol nuostoliai būdavo gana kuklūs ir žala nesiekdavo keliasdešimt tūkstančių, didelių ginčų nekildavo, kas trypia pasėlius, tačiau dabar mums vis dažniau tenka gana rimtai pasiginčyti, kokie žvėrys naikina pamiškėse auginamą derlių”, – sakė Kėdainių rajono medžiotojų klubo „Šventybrastis” pirmininkas Antanas Karosas.

Varginanti stumbrų draugystė

Vienas pastarųjų susitikimų su žvėrių padarytų nuostolių vertinimo komisija „Šventybrasčio” klubo vadovui buvo praėjusią savaitę. Kadangi Kėdainių rajonas ribojasi su Panevėžiu, tai abiejuose rajonuose ūkininkaujančio Romualdo Majero laukus apžiūrėjo panevėžiečiai tikrintojai. Jie nustatė, kad net penkis hektarus cukrinių runkelių viename lauke suniokojo laukiniai žvėrys.
„Akivaizdu, kad runkeliai kenčia nuo žvėrių. Šiame lauke derlius tikrai bus mažesnis. Mūsų manymu, 80 procentų žalos padarė stumbrai, o likusius 20 procentų medžiojami žvėrys. Toks bus mūsų sprendimas”, – sakė nuostolius vertinusios komisijos pirmininkas Panevėžio rajono žemės ūkio skyriaus vedėjas Vytas Jakubonis.
Su tokiu sprendimu medžiotojų būrelio pirmininkas linkęs sutikti, tačiau daug ginčų sukėlė ankstesnis vertintojų sprendimas. „Kiek tolėliau esantis to paties ūkininko cukrinių runkelių laukas taip pat gerokai suniokotas. Jo apžiūrėti atvykę tikrintojai pareiškė, kad nukentėjo septyni hektarai ir nuostolius padalijo per pusę – pusę paskyrė stumbrams, o pusę medžiojamiems žvėrims, nors stumbrų banda oriai vaikštinėjo pamiškėje ir net nebandė bėgti slėptis į mišką. Manau, kad neteisinga nematyti akivaizdžių faktų – mes labai kenčiame nuo stumbrų draugystės. Jų bandos yra per didelės gyventi laisvėje. Ir jie nebijo nieko”, – sakė A. Karosas.

Nemedžiok, bet nuostolius mokėk

Anot medžiotojo, problemų kyla ir dėl medžiojamų žvėrių. „Ne visus žvėris galime medžioti kur ir kaip panorėję. Šernams nėra jokių licencijų, o štai norėdami sumedžioti elnius turime gauti leidimus. Jų išduodama per mažai. Manau, kad jeigu jau neleidžiama elnių medžioti tiek, kad jų liktų saugus skaičius, tai ir elnių padarytą žalą ūkininkams turėtų kompensuoti valstybė”, – svarstė patyręs medžiotojas. Šventybrasčio būrelis vienija apie 50 medžiotojų, kurie medžioja 7 500 hektarų plotuose.
Klubo medžiotojai negali būti aklai atsakingi už žvėris, mat jie nuolat migruoja ir žvėrių kontrolė tampa nevaldomu procesu. „Mūsų medžioklės plotai ribojasi su komercinių medžioklių plotais. Mes labiau reguliuojame žvėrių populiaciją, o kolegos ne taip rūpestingai žiūri į medžioklę. Tad problemų turime nemažų”, – konstatavo A. Karosas.

Ūkininkai gaili derliaus

Šįmet ne kartą nuo žvėrių nukentėjusio ūkininko R. Majero agronomas Saulius Simonaitis sakė, kad jam svarbu, jog nuostoliai būtų tinkamai įvertinti ir laiku sumokėta žala. „Buvo ir anksčiau problemų su žvėrimis. Tačiau kol nuostoliai buvo maži ūkininkas net negaišo laiko kreipdamasis dėl kompensacijų. Šįmet nutarėme nebetylėti. Mums svarbu, kad nuostolius atlygintų, o kas tai padarys bėra jokio skirtumo”, – sakė S. Simanaitis.

Ūkininkas Jonas Misevičius laukia nesulaukia, kada stumbrai bus išvežti iš Kėdainių rajono: „Jie taip įsidrąsino, kad jau ateina į mano ūkio kiemą”

Vilainiuose ūkininkaujantis Jonas Misevičius taip pat nuolat kenčia nuo stumbrų ir kitų žvėrių išdaigų. „Vien pernai žvėrių padarytos žalos kompensacija man siekė apie 60 tūkstančių litų. Šįmet taip pat ne kartą teko kreiptis dėl nuostolių. Labiausiai nuo žvėrių kenčiame pavasarį ir rudenį. Kai kam stumbrai yra grožis ir egzotika, o mums tarsi prakeiksmas. Aš drįstu sakyti, kad stumbras nėra miško gyvūnas, jis – laukinė karvė. Ateina paėda runkelių ir tikrai nesitraukia į mišką, o toliau sėkmingai trypia lauką, vaikštinėdamas po jį.
Mūsų kraštuose vaikšto maždaug 70 – 80 stumbrų banda. Tad pagalvokit, kas lieka, kai jie praeina per runkelius ar tik ką sudygusius rapsus. Jau pavargome nuo jų išpuolių. Kartais kviečiame komisiją įvertinti nuostolių, kartais ir ne. Nes ne visad galime laukti, kol jos nariai susirinks ir atvažiuos. Derliaus nuėmimui brangi būna kiekviena diena”, – sakė 650 hektarų žemės dirbantis ūkininkas.
Jo teigimu, laukti vien valdžios ir medžiotojų malonės, kad stumbrai bus sutramdyti naivu. Todėl J. Misevičius su kitais nuo stumbrų nuolat kenčiančiais ūkininkais šįmet įsigijo dujines patrankas. Jų garsu ūkininkai bandė apsaugoti pasėlius. „Kurį laiką stumbrai nelabai ėjo ten, kur nuolat dundėjo mūsų patrankos, tačiau dabar su jų garsu apsiprato ir vėl drąsiai žygiuoja ieškoti maisto”, – sakė J. Misevičius.

Gelbėjasi draudimu

O medžiotojai šįmet pirmą kartą pasinaudojo draudikų paslaugomis ir apsidraudė civiline atsakomybe nuo medžiojamų gyvūnų daromos žalos. „Kadangi matome, jog ūkininkams daromą žalą bandoma dalyti stumbrams ir medžiojamiems gyvūnams, tai mums neliko kitos išeities – teko draustis. Panašu, jog šįmet būsime išlošę tikiu žingsniu.
Kiek mums tiksliai bus priskaičiuota žalos dar nežinome, tačiau tikslių skaičių lauksime su mažesniu nerimu negu seniau. Turime draudimą ir didžiąją mums priskirtų nuostolių sumokės draudikai. Žvėrių daromos žalos ūkininkams daugėja, tad kitokios išeities nėra”, – įsitikinęs „Šventybrasčio” klubo pirmininkas.

Vilija Mockuvienė
www.muge.eu