Medžiotojų internetinės apklausos dėl Afrikinio kiaulių maro kontrolės atsakymų apibendrinimas

Norime padėkoti visiems aktyviai apklausoje dalyvavusiems medžiotojams ir skubame pasidalinti gautais apklausos rezultatais. Šiuo metu dar apibendrinami Jūsų pateikti atviro teksto atsakymai bei atliekama statistinė duomenų analizė, kurią pateiksime artimiausiu metu.

Tikimės, jog ir toliau bendradarbiausime ir sulauksime Jūsų aktyvaus dalyvavimo mūsų toliau organizuojamuose susitikimuose su medžiotojais, kur išsamiau aptarsime visus apklausoje paliestus klausimus, išklausysime medžiotojų bendruomenės nuomones. 

Klausimyno anketa buvo patalpinta internetinių apklausų portale “SurveyMonkey”. Medžiotojai dalyvauti apklausoje buvo kviečiami per pagrindines Lietuvos medžiotojų asociacijas, prašant jas išplatinti informaciją savo nariams bei patalpinant kvietimo skelbimą portale Miske.lt. Iš viso anketą pradėjo pildyti 786 medžiotojai, iš jų 617 iš jų atsakė į visus anketos klausimus. Taip pat buvo gauti 4 Word formatu pilnai užpildyti klausimynai, kuriuos medžiotojai atsiuntė elektroniniu paštu. Žemiau pateikiami duomenys remiasi 621 pilnai užpildytos anketos informacija.

I dalis. Bendra informacija
Didžioji dalis, 98%, pildžiusiųjų buvo vyrai bei didžiausia dalis (48,48%) respondentų buvo nuo 41 iki 60 metų amžiaus (1 pav).

1 pav. Apklausoje dalyvavusių medžiotojų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes (duomenys iš 621 pilnai užpildytos anketos).

Apklausoje dalyvavo medžiotojai iš visų Lietuvos apskričių, daugiausiai medžiotojų atsakė iš Vilniaus, Kauno bei Šiaulių apskričių (2 pav.).

2 pav. Apklausoje dalyvavusių medžiotojų pasiskirstymas pagal apskritį (duomenys iš 621 pilnai užpildytos anketos).

Atsakiusieji dažniausiai nurodė, jog jie medžioja nuo 1-5 (47%) iki 6-10 (33%) kartų per mėnesį, 9,4%. medžiojo mažiau nei kartą per mėnesį bei 11% medžiojo dažniau nei 10 kartų per mėnesį. Beveik 70% respondentų nurodė turintys didesnę nei 10 metų medžiojimo patirtį (3 pav.).

3 pav. Apklausoje dalyvavusių medžiotojų pasiskirstymas pagal medžiojimo patirtį (duomenys iš 621 pilnai užpildytos anketos).

II dalis. Žinios apie AKM
Didžioji dalis atsakiusiųjų nurodė, kad jų žinios apie Afrikinį kiaulių marą yra geros: apie 42 % visiškai sutiko su šiuo teiginiu, 41% nurodė greičiau sutinkantys (4 pav.).

4 pav. Apklausoje dalyvavusių medžiotojų žinių apie AKM vertinimas (duomenys iš 621 pilnai užpildytos anketos).

Kaip pagrindinius informacijos šaltinius apie šią ligą respondentai pasirinko: Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (76%), medžiotojų žurnalus (48%), kitus medžiotojus (45%) bei televiziją ir laikraščius (49%) (5 pav.).

5 pav. Medžiotojų nurodyti pagrindiniai informacijos apie AKM šaltiniai (duomenys iš 621 pilnai užpildytos anketos).

III dalis. AKM kontrolė
Medžiotojai nurodė, jog dažniausiai iš išvardintų kontrolės priemonių dalyvavo suintensyvintoje medžioklėje (68%), mėginių iš šernų ėmime (80%), taikė sustiprintas biosaugos priemones (66%) ir tik 3% nedalyvavo jokiose priemonėse (6 pav.).

6 pav. Medžiotojų nurodytas dalyvavimas skirtingose AKM kontrolės veiklose (duomenys iš 621 pilnai užpildytos anketos).

Didžioji dalis nurodė, jog šiose veiklose dalyvavo 2017/18 (53%), 2018/19 (74%) bei 2019/20 (60%) metais.


70% apklaustųjų manė, kad Afrikinio kiaulių maro kontrolė ir išnaikinimas Lietuvoje yra įmanomi, o 53% nurodė, jog AKM negali išnykti be žmonių įsikišimo.


Kaip efektyvias priemones kovai su AKM medžiotojai įvardino: leidimą naudoti papildomą medžiojimo įrangą (duslintuvus, naktinio matymo prietaisus), sustiprintas biosaugos priemones, šernų gaišenų paiešką ir pašalinimą bei populiacijos mažinimą intensyviai medžiojant.
Mažiausiai efektyviomis priemonėmis laikytos: papildomo šėrimo uždraudimas, papildomų pajėgų (policijos ar kariuomenės) įtraukimas medžiojant šernus ar ieškant jų gaišenų bei varyminės medžioklės ir medžioklės iš bokštelių draudimas (7 pav.).

7 pav. Medžiotojų nuomonė apie priemonių prieš AKM efektyvumą (duomenys iš 621 pilnai užpildytos anketos).

Sunkiausiai įgyvendinamos kontrolės priemonės praktikoje laikytos: papildomų pajėgų (policijos/kariuomenės) įtraukimas (61%), medžioklės draudimas (28%), selektyvi šernų patelių medžioklė (24%) bei papildomo šėrimo uždraudimas (20%).
Apklausos dalyviai nurodė, jog pagrindinės priežastys trukdančios palaikyti AKM kontrolės priemones yra laiko stoka (27%), papildomos išlaidos (24%) bei pasitikėjimo valstybinėmis institucijomis trūkumas (19%) (8 pav.).

8 pav. Medžiotojų nurodytos priežastys, trukdančios prisidėti prie AKM kontrolės priemonių (duomenys iš 621 pilnai užpildytos anketos).

IV dalis. Požiūris į pasyviąją stebėseną
Vertindami pasyviosios stebėsenos priemones, 62 % medžiotojų nurodė, jog šernų gaišenų ieškojimas, kuomet jie ir taip yra miške yra „puikiai“ arba „didele dalimi“ efektyvi priemonė ir 61 % “puikiai” arba “didele dalimi” yra linkę ją palaikyti. Mažiau efektyvi laikyta priemonė eiti aktyviai į miškus tik šernų gaišenų ieškojimui (37% vertino jos efektyvumą „puikiai“ arba „didele dalimi“). Jeigu ši veikla būtų kompensuojama, 43% medžiotojų nurodė, kad ją palaikytų „puikiai“ arba „didele dalimi“, o jeigu ši veikla būtų nekompensuojama, „puikiai“ arba „didele dalimi“ ją palaikytų 26% medžiotojų (9 pav.).

9 pav. Medžiotojų požiūris į pasyvios stebėsenos priemones (duomenys iš 621 pilnai užpildytos anketos).

Atsakiusieji nurodė, kad pagrindinės priežastys, trukdančios palaikyti šernų gaišenų paiešką ir pašalinimą yra laiko trūkumas (51%), sunkumai aptikti gaišusius šernus (29%). Apie 27% teigė, jog jie nepalaiko šių priemonių todėl, kad netiki, jog gaišenų ieškojimas ir pašalinimas padės išnaikinti AKM, taip pat 27% nurodė, jog nenori to daryti dėl papildomų jiems tenkančių išlaidų ir 22% nenori ieškoti gaišenų dėl reikalavimo jas užskasti (10 pav.).

10 pav. Medžiotojų nurodytos priežastys, trukdančios prisidėti prie gaišenų ieškojimo ir pranešimo (duomenys iš 621 pilnai užpildytos anketos).

Dėl priemonių, kurios galėtų padidinti medžiotojų motyvaciją palaikyti pasyvios stebėsenos priemones: 47% atsakė, jog jie būtų labiau motyvuoti prisidėti, jeigu be gaišenų suradimo jiems daugiau nieko nebereikėtų atlikti, 39% nurodė, jog jų motyvaciją sustiprintų tai, kad valstybinės institucijos pateiktų išsamų atsaką apie šernų AKM situaciją šalyje. 37% medžiotojų įvardino gaunamą asmeninę piniginę išmoką (11 pav.).

11 pav. Medžiotojų nurodytos motyvaciją skatinančios priemonės (duomenys iš 621 pilnai užpildytos anketos).

Dėkojame visiems padėjusiems išplatinti informaciją apie apklausą ir visiems dalyvavusiems medžiotojams!

Parengė
Evelina Stončiūtė
Veterinarijos gydytoja rezidentė, Veterinarinės patobiologijos katedra, Veterinarijos akademija, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas

ĮVERTINKITE ŠĮ STRAIPSNĮ

Įvertinimas: 4.4 / 5. Balsavo: 10

Būkite pirmas ir įvertinkite šį straipsnį!

Turinys:
Susijusios žymos
,
Už šmeižiančius, asmens garbę ir orumą įžeidžiančius, socialinės grupės ar kitokios neapykantos skatinančius komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę asmenys, kurie įstatymų nustatyta tvarka gali būti patraukti atsakomybėn. Vartotojas sutinka, kad Miske.lt neribotą laiką saugotų jo IP adresą ir pareikalavus atskleistų jį įgaliotoms institucijoms.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *