Alytaus rajono medžiotojai piktinosi, kad nušovus šernus, kone savaitę reikia laukti laboratorinių tyrimų rezultatų, norint sužinoti ar gyvūnas nesirgo afrikiniu kiaulių maru. Jie sako, kad tiek laiko neaišku, kur reikia dėti skerdieną ir kokiais būdais nuo jos vaikyti žiurkes bei paukščius. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovai (VMVT) tikina, kad tyrimų rezultatų medžiotojams reikia laukti ilgiausiai dvi dienas.
Medžiotojai: nebėra kur skerdienos dėti
Redakcijai parašęs Kelesninkų medžiotojų būrelio narys Vaidas pranešė apie tai, kad medžiotojai priversti visą savaitę laukti VMVT specialistų atliekamų nušautų šernų tyrimų rezultatų. Vyras piktinosi, kad VMVT skelbia, jog rezultatai bus paskelbiami vos per parą ar dvi, tačiau praktika rodo, kad per tiek laiko ištirti nušautų šernų kraujo ir diafragmos nespėjama. O kol vyksta tyrimas, skerdienos naudoti maistui medžiotojai negali. Ji turi būti saugoma šaltai.
„Susiklostė tokia situacija, kad nušovus šerną, privalai pristatyti kraują ir diafragmą tyrimams ir laikyti skerdieną – nieko negali su ja daryti. Ir skelbiama, kad tyrimas užtruks dieną arba dvi. Tačiau yra taip, kad medžiotojai laukia atsakymo iš VMVT jau savaitę ir nieko nesulaukia. Pavyzdžiui, Kalesninkų medžiotojų būrelis sumedžiojo maždaug 10 šernų ir esame priversti skerdieną laikyti miške dėl veterinarijos tarnybos kaltės“, – žurnalistams skundėsi vyras.
Anot jo, su tokia pačia problema susiduria ir kiti medžiotojų būreliai. Vaidas aiškino, kad medžiotojai jau nebežino, kur dėti sumedžiotus šernus. „Skerdyklos perpildytos – nėra, kur dėti skerdienos. Privalai saugoti skerdieną, bet kartu privalai ir medžioti šernus. Nebeaišk, kaip elgtis…“ – aiškino medžiotojas.
Jam antrino ir kitas afrikinio kiaulių maro pavojaus zonoje medžiojantis vyras Gediminas. Jis taip pat aiškino, kad medžiotojai susiduria su rimta problema, neturėdami, kur saugoti nušautus šernus.
Pasak pašnekovo, medžiotojai negali negyvų šernų padėti bet kur. Jiems keliami reikalavimai, kad skerdienos nepasiektų graužikai ir kiti ja mintantys gyvūnai.
„Mes vos ne savaitę turime vaikyti žiurkes, peles ir kitokius gyvūnėlius nuo negyvų šernų. Tikrai ilgai atliekami tyrimai“, – tikino medžiotojas.
Patvirtinimą apie tokią problemą GRYNAS.lt gavo ir iš Kauno rajono medžiotojų būrelio, nors šis rajonas nėra įtrauktas į kiaulių maro pavojaus zoną.
Specialistas: viskas vyksta laiku
Tuo metu Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto direktorius Gediminas Pridotkas teigė, kad jo vadovaujami specialistai tyrimus atlieka numatytu tempu – per dieną ar dvi. Tačiau jis svarstė, kad medžiotojai laiku nesusiekia su teritoriniu VMVT padaliniu, kuris gauna informaciją iš laboratorijos. Tiesa, gali būti, kad VMVT padaliniai nesiskubina suteikti medžiotojams taip laukiamos informacijos. Kaip tik todėl pašnekovas medžiotojams patarė glaudžiau bendrauti su VMVT darbuotojais.
„Mes atliekame afrikinio ir klasikinio kiaulių maro, trichineliozės tyrimus. Tai yra kompleksinis tyrimas, kurį daro laboratorija, gavusi sumedžiotų šernų mėginius. Atlikus tyrimą informuojame teritorines tarnybas, kurių teritorijoje mėginiai ir buvo paimti. Būrelių yra labai daug ir mes neturim fizinių galimybių kiekvieną jų informuoti. O teritorinė tarnyba turėtų pati susisiekti su būreliais arba būrelis su ja turėtų susisiekti, kad būtų sužinoti rezultatai“, – GRYNAS.lt kalbėjo pašnekovas.
Medžiotojų kaltinimus, neva laboratorija per ilgai delsia atlikdama tyrimus, G. Pridotkas neigė. Jo žodžiais tariant, šie tyrimai atliekami operatyviai dirbant net savaitgaliais.
„Netiesa, kad tyrimas užtrunka savaitę. Galbūt būrelis nesusisiekia su teritorine tarnyba. Tyrimas atliekamas per dieną. Viskas trunka ne ilgiau nei vieną ar dvi dienas. Jei tyrimą reikia pakartoti, prisideda dar viena diena. Tai daugiausiai yra trys dienos, kiek gali užtrukti tyrimas. Po dienos ar dviejų dienų medžiotojai gali kreiptis į tarnybą dėl rezultatų“, – aiškino pašnekovas, vis dėlto jis pridūrė, kad kartais gali tekti palaukti dėl sudėtingesnio mėginių patekimo į laboratoriją.
Dėl to, kad kol bus atlikti tyrimai, medžiotojai turi patys saugoti šernus, vyras didelės bėdos teigė nematantis, kadangi dabar yra šaltas oras. „Jie skerdieną turėtų pasaugoti. Reikia ją kažkur palaikyti, kad neprieitų žvėrys ir graužikai. Reikia pasikabinti ir apsaugoti mėsą. Kai yra šalta, nėra sudėtinga tą mėsą laikyti. Viena ar dvi dienos neturėtų sudaryti didelių keblumų“, – kalbėjo G. Pridotkas.
