Kovojant su Lietuvoje vis dar nemažėjančiu afrikinio kiaulių maro plitimu medžiotojams už nušautą šerno patelę mokama iki 100 Eur išmoka, tikintis, kad tokiu būdu bus skatinama medžioti ne tik jaunus patinus, bet ir pateles ir taip efektyviau šalyje reguliuoti šernų populiaciją. Tačiau, nors išmokų už sumedžiotas šernų pateles skaičiavimo ir mokėjimo tvarka jau galioja visą mėnesį, medžiotojai nesigviešia Europos Komisijos skirtų pinigų ir elgiasi pagal savo kanonus.
Medžioklės plotų naudotojams už sumedžiotas šernų pateles nuo 12 iki 24 mėnesių amžiaus mokama po 50 Eur, už vyresnes nei 24 mėnesių – po 100 Eur. Norintieji gauti išmokas turi pateikti prašymus teritorinei Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. Medžiotojai turi užtikrinti, kad iš kiekvienos sumedžiotos šerno patelės būtų paimti kraujo mėginiai ir užpildyti aktai afrikiniam kiaulių marui, amžiui ir lyčiai nustatyti. Beje, neteisingai paėmus mėginius ar blogai užpildžius prašymą išmoka už sumedžiotas šernų pateles nėra mokama. Šiandien teigiama, kad nustatyto dydžio išmokas medžiotojai galės gauti iki 2016 m. pabaigos.
Beveik visi „ŪP“ kalbinti medžiotojai laikėsi nuomonės, kad šios išmokos nelabai ką ir pakeis, tačiau pritarė minčiai, kad aktyvi šernų patelių medžioklė gali sumažinti šių gyvūnų populiaciją.
„Medžiojame ne dėl pinigų. Gerokai svarbiau pabūti gamtoje, pabendrauti su draugais, bendraminčiais. Suprantama, mes atsižvelgiame į iškeltas užduotis, tačiau ir jas nėra paprasta įvykdyti. Juk šernų pateles per akimirką reikia išskirti greitai judančioje bandoje, į jas nusitaikyti ir dar suspėti iššauti“, – kalbėjo Ukmergės r. „Miškininko“ medžiotojų klubo narys Valdas Šarūnas. Ne kiekvieną savaitgalį medžiojantis vyras pastebi, kad šiemet dėl šilto oro bei sniego dangos nebuvimo šernus sunku išvaryti iš miško, todėl šį sezoną medžioklis dar nieko nenušovė.
Kėdainių r. „Akademijos“ medžiotojų būrelio vadovas Gediminas Čepas prasitarė, kad jo vyrai gan skeptiškai žiūri į šias išmokas. „Medžiotojus žeidžia nepasitikėjimas, reikalavimas pildyti daugybę dokumentų ir pristatyti nustatytas šernės kūno dalis patikrai. Mes suprantame situaciją, tačiau dabar taikomos priemonės tikrai nemotyvuoja medžiotojų“, – sakė G. Čepas.
Dar aštriau kalbėjo to paties būrelio medžiotojas Algimantas Kižauskas. „Medžiotojai dėl dokumentų pildymo, įvairių kitų rūpesčių tikriausiai net medžioti neina. Štai mūsų būrelyje yra keturiasdešimt narių, o į medžiokles nuolat susirenka tik apie dešimt. Žmonės nori miške pailsėti, gabalėlį mėsos namo parsinešti, bet dabar ir jos iškart negauna. Sumedžiotą žvėrieną daugiau nei savaitę laikome už savo lėšas įsigytuose šaldikliuose ir tik atlikus jos tyrimus po gabalą sušalusios mėsos galime pasidalinti“, – kalbėjo ūkininkas A. Kižauskas. Jis taip pat piktinosi, kad medžioklėse su varovais negalima naudoti šunų. „Be šunų šernų negalime išvaryti iš miško ir jų nušauname vis mažiau. Tiesa, praėjusią medžioklę pavyko nušauti vaikingą šernę, kurią išskrodus paaiškėjo, kad vasarį miškas būtų pasipildęs dar dvylika šerniukų… Pastebiu, kad, laikantis naujos tvarkos, šernų miškuose gali ir padaugėti, nes šylantys orai sudaro galimybes šernams vaikus vesti net du kartus per metus“, – sakė aistringas medžiotojas.
Kitokią nuomonę dėl naujosios tvarkos išsakė Taujankos medžiotojų būrelio narys Rimantas Diliūnas. „Išmokų už sumedžiotas šernų pateles vienareikšmiškai vertinti nesiimsiu, tik galiu pasakyti, kad tvarkinguose būreliuose ir taip gerai rūpinamasi šernų selekcija. Štai būrelio nariai puikiai žino, kad mūsų plotuose yra apie dvidešimt šernų patelių. Todėl pirmiausia stengiamės iš bandos eliminuoti bergždžias, raišas šernes, o tokių būna apie 20 proc. Tada įvertiname, kad per sezoną, nori ar nenori, apie dešimt patelių nušaunama netyčia, ta prasme neatskiriant jų nuo patinų. Ir kas gi lieka? Ogi tik šešios patelės. Jei už pinigus imsimės jas šaudyti, mūsų miškuose gali visai šernų nelikti“, – rėžė R. Diliūnas. Praėjusią medžioklę Taujankos medžiotojai nušovė keturis, užpraeitą – devynis šernus. Šį sezoną čia jau sumedžiotos penkios šernų patelės, todėl, medžiotojo nuomone, dėl pinigų aktyvinti jų medžioklės tikrai nereikia.
„ŪP“ informacija
Autorius: Dainius ŠEPETYS