Medžiotojai jau įgyvendino 300 gamtos apsaugos projektų





Visuomenė dažnai nepagrįstai mano, kad medžiotojai iš gamtos tik ima, bet nieko jai neduoda. Neįsigilinus, kas yra medžioklė, taip iš tiesų galėtų pasirodyti. Vis dėlto realiai yra kitaip. Medžiotojai ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje investuoja laiką, pinigų ir darbo į gyvūnų tyrimus ir buveinių atkūrimą, skatina biologinę įvairovę, padeda nykstančioms rūšims ir ne tik. Primename, kad istoriškai būtent medžiotojai nustatė gamtos apsaugos principus.
Štai JAV prezidentas Theodore’as Rooseveltas įsteigė pirmuosius nacionalinius parkus, siekdamas apsaugoti gamtą. Svarbu – jis buvo aktyvus ir azartiškas medžiotojas. Ši tradicija tęsiasi ir mūsų dienomis, tik, skirtingai nuo gamtos apsaugos organizacijų, medžiotojai apie savo pasiekimus garsiai nerėkauja.

Europos medžioklės ir laukinės faunos apsaugos asociacijų federacija (FACE) pristatė apie 300 projektų, kuriuos vykdė ar kuriuose dalyvavo medžiotojai, itin prisidėdami prie gamtos apsaugos. Medžiotojai pradėjo 121 iniciatyvą saugomuose Natura 2000 plotuose, o 45 proc. šių projektų susiję su biologinės įvairovės atkūrimu žemės ūkio plotuose. Būtent intensyvus žemės ūkis kelia didžiausią grėsmę biologinei įvairovei, o pirmieji nuo viso to nukenčia (tai pastebi ir medžiotojai) kiškiai. Daugelis medžiotojų skundžiasi, kad kiškių mažėja. Daugiausia projektų įvykdyta Prancūzijoje – 59, o Italijoje ir Didžiojoje Britanijoje – po 38. Lietuvoje tokių iniciatyvų mažai – iš viso 4, bet daugiausia dalyvauta tarptautiniuose projektuose, o ne įgyvendinti savi. Aišku, visiems tokiems projektams reikia lėšų ir laiko, bet daugumoje jų dirbama savanoriškai.

 

Kas yra biologinė įvairovė?
Jungtinių Tautų Biologinės įvairovės konvencijoje biologinė įvairovė apibrėžta taip: visų gyvų organizmų, įskaitant, šalia kitų, antžemines, jūros ir kitų vandenų ekosistemas ir ekologinius kompleksus, kurių dalis jie yra; ši sąvoka jungia rūšių, tarprūšinę ir ekosistemų įvairovę.

Žvyrių populiacijos saugojimas
Kalbant apie saugomas rūšis, dažnai gamtos apsaugos organizacijos kovoja dėl įvairių draudimų ir apribojimų – medžioklės, miško darbų, žemės ūkio metodų, bet ne visada jie duos rezultatų, jeigu nebus atkurtos rūšių buveinės, pasirūpinta maisto baze ir, pavyzdžiui, nekovojama su plėšrūnais. Lietuvoje dažnai kalbama apie žvyres, kurioms gresia išnykti ir kurių mažėja dėl intensyvaus žemės ūkio. Žvyrės netenka gyvenamosios aplinkos ir maisto bazės, nes didžiuliuose rapsų laukuose joms tikrai nėra ką veikti. Todėl pradėtas Europos masto projektas, vykdomas Belgijoje, Nyderlanduose ir Didžiojoje Britanijoje, siekiant padėti žvyrių populiacijai atsinaujinti. Šio projekto mintis labai paprasta – konkrečiuose žemės ūkio plotuose sėjamos ne įprastos kultūros, o specialus sėklų mišinys, iš kurio išauga prieglobstis ir maisto bazė smulkiesiems gyvūnams. Aišku, ūkininkai nesuinteresuoti taip naudoti savo žemių, nes tokie pasėliai ir žvyrės neneša jokio pelno, tad šiems projektams skiriamos ES lėšos, o ūkininkams mokamos kompensacijos. Projekto vykdytojai skaičiuoja, kad tokiu būdu žvyrių populiacija greitai paaugs 40 proc.

Vis dėlto tokie plotai pritraukia ir lapių. Lietuvoje smulkieji plėšrūnai kontroliuojami gana lengvai ir suprantamai, tačiau Belgijoje tai didelė problema. Lapės medžiojamos konkrečiu sezonu, jų negalima medžioti tamsiuoju paros metu, o medžiotojai negali artintis prie jų urvų. Tai komplikuoja žvyrių populiacijos atkūrimą. Iš šių specialių pasėlių plotų naudos gauna ir kitų rūšių gyvūnai, ne tik žvyrės – kiškiai, paukščiai giesmininkai, Belgijoje – ir fazanai. Padedama ne tik vienai rūšiai, bet biologinei įvairovei apskritai. Jeigu medžiotojai skundžiasi tuo, kad Lietuvoje mažėja kiškių, tai vienas būdų, kaip padėti jų populiacijai atsinaujinti. Jeigu esate medžiotojas, turintis žemės ūkio sklypų, galite išsaugoti nedidelius nedirbamus plotus, ir tai bus tik į naudą medžiojamiesiems gyvūnams. Taip pat medžiotojų būreliai gali susitarti su ūkininkais, kad konkrečiose vietose paliktų žaliųjų zonų, kur smulkieji žvėreliai galėtų išgyventi ir daugintis. Sprendimai – mums prieš akis, tereikia ieškoti galimybių.


Šaltinis žurnalas „Medžioklė“
Parengė: LINDA DOMBROVSKA
Kopijuoti čia pateiktą turinį be mūsų sutikimo draudžiama!

Vienas komentaras

  • Mielas, žmogeli, esi paprastas, primityvus, sovietmečio nususintas padarėlis. Gėjus galima suprasti, nes jų sutrikimas yra lygiai toks pat, kaip sakykime žmonių kurie myli gyvūnus, kaip žmones kuriems patinka vyesnis vyras ar vyresnė moteris ir taip toliau, o transvestitų suprasti neįmanoma, nes tai ne tik sutrikimas, bet ir ėjimas prieš Dievo ir likimo tau duota lytį. Tai jau nesuprantama.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *