Skip to content Skip to sidebar Skip to footer

Mažinant šernų gausą, nukentės stirnos

Turinys:

Ilgai delsė žiema, tad miško augalėdžiai žvėrys dar neišbadėję, nenusilpę. Tačiau jau kaupiasi tokia sniego danga, kad bus sunku per ją klampoti ieškant maisto miškų gražuolėms stirnaitėms. O kovojant su afrikiniu kiaulių maru žvėrių šerti negalima.

Stirnų vien šienu nepamaitinsi (atseit būtų galima, nes šernai šieno nelabai mėgsta). Visą savo darbinę veiklą Miškų institute elninių žvėrių mitybos, jų santykių su mišku klausimams nagrinėti ir apie tai parašęs daugybę straipsnių ir keletą knygų prof. Vytautas Padaiga nurodo, kad stirnoms varpinių žolių šienu galima pakeisti tik vieną procentą, o geru dobilų šienu – 5–10! proc. (iš kur turės medžiotojai gero dobilų šieno?) natūralių pašarų, stambiaisiais sultingaisiais ir koncentruotaisiais pašarais – iki 30 proc. Pasak profesoriaus, šerti stirnas būtina pradėti, kai sniego danga siekia 15–20 cm.

Taigi stirnų šienu neišgelbėsime, o dėlioti „varneles“ prie gerų darbų sąrašo medžiotojai atsisakė kartu su sovietine ideologija. Tačiau sultinguosius ir koncentruotuosius pašarus miške padėti taip, kad jie būtų prieinami tik stirnoms, neįmanoma – maitinsis ir šernai. Negi reguliuodami šernų gausą žiemos sniegynuose pražūčiai paliksime ir stirnas (vilkai apsidžiaugtų, nes nusilpusios stirnos taptų jiems lengvu grobiu). Stirnų visai nešeriant jų kaimenės susikoncentruos miško želdinių plotuose ir darys žalą miškų ūkiui. Miškininkai jau ir taip išleidžia milijonus elninių žvėrių pakenkimo miškui prevencijai.

Beje, kas įrodė, kad šernų šėrimas prisideda prie AKM platinimo? Ypač žiemos metu, kai gilu sniego, šernai, ieškodami šėryklų su skanesniais patiekalais (šeriama būtų juk visuose plotuose), tikrai neklampos per sniego pusnis didelius atstumus. Patirtis rodo, kad žiemos sniegynuose miškinės kiaulės apsistoja tankesniuose eglynėliuose netoli šėryklų ir niekur nekeliauja, ypač tada, kai pasibaigia medžioklės su varovais. Todėl būtina nedelsiant, nelaukiant pavasario atšaukti draudimą žvėris šerti natūralios kilmės sultingaisiais ir koncentruotaisiais pašarais bent stacionariose žvėrių šėryklose, kurių yra įrengta visuose medžioklės plotuose ir kurios jau antri metai riogso tuščios. Absurdiška ir griežtai nustatinėti pašarų kiekį žvėrių jaukyklose. Visiškai kvaila reikalauti, kad pašarai būtų supilti į lovius ar kitas talpyklas. Net neslepiama, kad tai reikalinga ne infekcinių ligų profilaktikai, o tik tam, kad aplinkosaugos inspektoriams būtų lengviau įvertinti išpiltų pašarų kiekį ir, viršijus leistiną, bausti medžiotojus.

O gal laikas baigti tyčiotis iš medžiotojų?

UP„ŪP“ informacija

Įvertinkite straipsnį

Įvertinimas: 0 / 5. Balsavo: 0

Būkite pirmas ir įvertinkite šį straipsnį!

Komentuoti

This Pop-up Is Included in the Theme
Best Choice for Creatives
Purchase Now