Laikas Lietuvoje įteisinti tai, kas iki šiol drausta

Aplinkosaugininkus pasiekia gandai, kad vis daugiau medžiotojų į bokštelius lipa ir į miško žvėris taikosi su naktinio matymo prietaisais, kurie Lietuvoje yra griežtai draudžiami. Šios tendencijos neneigia ir patys medžiotojai. Maža to, kai kurie jų sako, kad atėjo metas Lietuvoje įteisinti šiuo metu draudžiamas priemones, kurios leistų medžiotojui pasirinkti, kurį žvėrį nušauti. Tačiau aplinkosaugininkai sako, kad tokia idėja nesuderinama su etiška medžiokle.

Sučiupti supermodernius medžiotojus nėra lengva

GRYNAS.lt pasiekė žinia, kad Lietuvoje populiarėja reiškinys, kai medžiotojai, ignoruodami medžioklės taisykles, neleistinai „patobulina“ savo šautuvus, prie jų pritaisydami specialius naktinio matymo prietaisus. Aplinkosaugininkai taip pat teigė apie tai girdėję, bet čia pat pridūrė, kad pričiupti tokius išmaniųjų technologijų mėgėjus nėra paprasta. Aplinkos apsaugos agentūros Gyvūnijos naudojimo kontrolės skyriaus vedėjas Kęstutis Motiekaitis informavo, kad tokių pažeidėjų skaičius per metus neturėtų viršyti dešimties.

Nors oficialus pažeidėjų skaičius ir nėra didelis, aplinkosaugininkai patvirtino, kad realių tokius šautuvus naudojančių žmonių skaičius gali būti žymiai didesnis.
Visgi Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Almantas Vaičiūnas GRYNAS.lt sakė, kad tokių pažeidėjų jo skyriaus darbuotojai nėra pričiupę.

„Girdėjome, kad yra naudojami naktinio matymo priedai ir termo optika. Tačiau tokie priedai yra draudžiami. Naudojant vieną iš dviejų „patobulinimų“ pastebėtam gyvūnui nėra šansų išlikti. Šiuo metu leistinas priedas – medžioklinis prožektorius, kurį galima naudoti tik šernų medžioklei. Bet gyvūnas, pamatęs šviesą, bėga ir jam gali pasisekti pasprukti. Tokiu atveju yra paliekamas šansas išgyventi“, – sakė aplinkosaugininkas.

Jis sutiko, kad medžiotojai greičiausiai kai kada susigundo naudoti naktinio matymo ar į šilumą reaguojančius prietaisus, tačiau tokius pažeidėjus pričiupti sunku. Ne ką lengviau nustatyti ir netinkamo prožektoriaus naudojimo atvejus, kai jie naudojami ne tik šernų, bet ir kitų gyvūnų medžioklei.

Dabartinę tvarką reglamentuoja Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas. Jame aiškiai parašyta, kad tokie prietaisai civilinėje apyvartoje negali būti naudojami. Už tai gresia baudžiamoji atsakomybė. Vien dėl to tokių prietaisų naudojimas medžioklėje nėra svarstytinas. Jeigu kalbėtume apie etiką, tai vėlgi netelpa į jokius rėmus.
V. Vaičiūnas

„Geriausia, kai iš anksto gauni informaciją ir būni netoli bokštelio. Tokiu atveju gali nubausti už tai, kad prožektorius naudojamas ne šernų medžioklei. Visgi „patobulinti“ šautuvus specialiais naktinio matymo ir termo optikos įrenginiais sugeba ne kiekvienas, nes tai brangiai kainuoja. O apskritai identifikavimą apsunkina tai, kad medžiotojai į bokštelį juos atsineša pasislėpę ir pasislėpę parsineša atgal į mašiną. Todėl norint užtikrinti griežtą kontrolę, tektų tikrinti kiekvieną medžiotoją“, – sakė pareigūnas.

Bet jei pažeidėjas visgi būtų nučiuptas, jam grėstų griežta atsakomybė – teisės medžioti atėmimas nuo vienų iki trijų metų su šautuvo konfiskacija.

Ne visi medžiotojai prožektorius naudoja pagal paskirtį

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vadovas Sigitas Mikėnas taip pat teigė, kad „patobulinti“ ginklai į aplinkosaugininkų akiratį patenka retai. Paskutinis pažeidėjas į šio skyriaus pareigūnų rankas buvo patekęs prieš du metus. Tuomet aplinkosaugininkai sulaikė Švenčionių rajone medžiojusį vyrą, kuris naudojo naktinio matymo prietaisą.

„Su naktine optika ar optika su termovizoriumi susiduriame labai retai. Norėčiau pabrėžti, kad medžioklėje galima naudoti naktinio matymo žiūronus ir termovizorių. Bet tai turi būti atskirai nuo šautuvo. Tai turi būti atskiri įrenginiai. Esu girdėjęs gandų, kad medžiotojai kartais naudoja tokį neleistiną būdą, bet leisti dešimtis tūkstančių litų kainuojantiems įrenginiams tikrai gali ne kiekvienas“, – atskleidė S. Mikėnas.
Vis dėlto jo vadovaujami pareigūnai šiemet jau nustatė ir neteisėto medžioklinio prožektoriaus panaudojimo atvejį: „Sausio mėnesį buvo užfiksuotas pažeidimas, kai važiuojant mašina ir šviečiant buvo sumedžioti elnio ir stirnos jaunikliai, zuikiai.“

Naktinio matymo priedus siūlo legalizuoti

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Varėnos skyriaus pirmininkas Rolandas Micevičius GRYNAS.lt pripažino žinantis, kad nors prie šautuvo montuoti naktinio matymo priedus ir yra draudžiama, visgi kai kuriuos medžiotojus tai masina. Apskritai pašnekovas svarstė, kad Lietuvoje vertėtų įteisinti šiuos priedus. Tokiu atveju, anot jo, problemų būtų žymiai mažiau. Be to, medžiotojas pateikė Vakarų pavyzdį, kur tokia galimybe medžiotojai gali naudotis legaliai.

„Vakaruose, pavyzdžiui, Anglijoje, Vokietijoje, tokie prietaisai naudojami be jokių problemų. Medžiotojai tokią idėją tikrai palaikytų. Be to, kaimyninėse Latvijoje ir Baltarusijoje ši galimybė taip pat yra. Manau, kad ir dabar dalis medžiotojų naudoja tokius prietaisus. Bet jei jie būtų įteisinti, visų pirma būtų naudojami gyvūno apžiūrėjimui. Su naktiniu prietaisu galima apžiūrėti gyvūną ir įvertinti, ar jis tinkamas medžioti“, – svarstė vyras.

Pasidomėjus, ar medžiotojai nepiktnaudžiautų šiuo leidimu, medžiotojas sakė, kad Lietuvoje yra aukšta medžioklės kultūra ir dauguma medžiotojų yra tikrai atsakingi: „Lietuvoje buvo paskelbtas šernų maras ir buvo nutarta paskelbti visuotinį šernų naikinimą. Bet ar medžiotojai puolė juos naikinti? Tikrai niekas nėjo ir nešaudė visų šernų iš eilės. Ne priemonės gyvūnus naikina, bet žmonės. Tokių žmonių tikrai nebūtų daug. Tokių prietaisų įteisinimas būtų daugiau teigiamas nei neigiamas dalykas. Medžiotojai nėra suinteresuoti gyvūnų mažėjimu.“

Specialistai pasisako prieš medžioklės „tobulinimą“

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas Eugenijus Tijušas sutiko, kad tiek Lietuvoje, tiek ir Vakarų šalyse vyksta nuolatinė diskusija dėl naktinio matymo priedų įteisinimo. Visgi patyręs medžiotojas teigė labiau palaikantis dabartinę tvarką, nes dabar norint sumedžioti žvėrį medžiotojui tenka pasukti galvą.

„Tai yra diskusija su dviem lazdos galais. Iš vienos pusės egzistuoja etinės nuostatos, taikomos medžioklės amunicijai, kad superšiuolaikinių technologijų geriau nenaudoti, kad gyvūnui, susidūrusiam su medžiotoju, išliktų šansas išgyventi. Kita nuomonė tokia, kad prietaisas, padedantis geriau nusitaikyti, efektyvus, kai reikia reguliuoti populiaciją, kai gyvūnų negali su šviesa sulaukti. Bet man atrodo, kad tarp medžiotojo ir gyvūno turi išlikti elementarios dvikovos elementas, kai žvėrį pergudrauji ne technologijom, bet savo sugebėjimais. Aš labiau linkstu prie senoviškų nuostatų. Mano nuomone, reikėtų orientuotis į tai, kad medžioklės amunicija neturėtų kopti į mokslines aukštumas“, – svarstė E. Tijušas.

Vakaruose, pavyzdžiui, Anglijoje, Vokietijoje, tokie prietaisai naudojami be jokių problemų. Medžiotojai tokią idėją tikrai palaikytų. Be to, kaimyninėse Latvijoje ir Estijoje ši galimybė taip pat yra. Manau, kad ir dabar dalis medžiotojų naudoja tokius prietaisus.
R. Micevičius

Patyrusio medžiotojo pasidomėjus, ar Lietuvoje iš tiesų daugėja medžiotojų, kurie neleistinai „patobulina“ savo šautuvus, jis teigė apie tai neturintis informacijos ir svarstė, kad tokie atvejai yra daugiau pavieniai.

Kaip medžiotojų pasiūlymą įteisinti šautuvus su naktinio matymo įrenginiais vertina Aplinkos ministerija? Miškų departamento direktorius Valdas Vaičiūnas aiškino, kad pokyčiai neplanuojami dėl dviejų priežasčių.

„Dabartinę tvarką reglamentuoja Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas. Jame aiškiai parašyta, kad tokie prietaisai civilinėje apyvartoje negali būti naudojami. Už tai gresia baudžiamoji atsakomybė. Vien dėl to tokių prietaisų naudojimas medžioklėje nėra svarstytinas. Jeigu kalbėtume apie etiką, tai vėlgi netelpa į jokius rėmus. Tai nėra susiję su etiška ir tausojančia medžiokle. Gyvūnas, susitikęs su medžiotoju, turi turėti galimybę išlikti“, – tikino pašnekovas.