Šiais metais Lietuvos komanda Europos kombinuoto medžioklinio šaudymo čempionate dalyvavo antrą kartą. Medžioklinio stendinio šaudymo ir šaudymo iš stambaus kalibro šautuvų derinys Europoje nėra naujas dalykas. Jo esmė yra tai, kad per vienerias varžybas dalyviai turi parodyti savo gebėjimus šaudyti ir iš šratinio, ir iš stambaus kalibro šautuvo. Praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje rimtos varžybos buvo rengiamos pirmiausia vadinamojo Rytų bloko šalyse, taip pat buvusioje Vokietijos Federacinėje Respublikoje, Austrijoje ir Skandinavijos šalyse.
Pasaulinį lygmenį ši sporto šaka pasiekė 2006 m., kai organizacija FITASC (La Fédération Internationale de Tir Aux Armes Sportives de Chasse) priglobė ir sportinį-medžioklinį šaudymą. Taisyklės nuo to laiko jau nusistovėjo ir dabar čempionatai gali būti rengiami pagal nustatytus standartus.
Europos čempionatas šiais metais vyko liepos mėnesį Vengrijoje. Lietuviai namo grįžo ne tuščiomis, graižtvinio šaudymo rungtyje jie iškovojo bronzos medalį. Sigitas Reinikis, Lietuvos kombinuoto medžioklinio šaudymo federacijos prezidentas, pasakoja:
– Prieš vykdami į Vengriją surengėme trijų etapų varžybas namuose, Lietuvoje, pagal jų rezultatas atrinkome geriausius šaulius – šešis sportininkus, iš kurių suformavome Lietuvos rinktinę ir jau antrus metus iš eilės dalyvavome Europos čempionate. Šiais metais mums pasisekė – graižtvinio šaudymo rungtyje mūsų komanda iškovojo trečią vietą. Deja, šaudymo į skriejančias lėkšteles rungtyje mes pasirodėme dar silpnai. Mums, žinoma, buvo sunku konkuruoti su olimpiniais čempionais, Europos ir net pasaulio čempionais, kurie šiais metais varžėsi Vengrijoje. Tačiau pirmoji sėkmė suteikia sparnus. Iškovoti prizinę vietą tarp vienuolikos labai stiprių čempionate dalyvavusių komandų, man regis, yra ne taip jau blogai.
– O kaip atrodo pačios varžybos?
– Jos trunka tris dienas. Iš graižtvinio šautuvo kiekvienas dalyvis turi iššauti keturiasdešimt šūvių, iš jų 35 – į stovintį taikinį ir 5 – į „bėgantį šerną“. Lygiavamzdžiam šautuvui tenka 100 šūvių: 50 tranšėjiniam stendui (trap)* ir 50 šaudymui į lėkšteles (Compakt Sporting**).
– Prašom šiek tiek papasakoti apie savo Federaciją.
– Ji veikia dar tik ketverius metus. Taigi mes dar visai jauni, maži. Jos narių taip pat nedaug, trisdešimt žmonių. Tad galima sakyti, kad mums viskas dar priešakyje. Beje, norėtume užmegzti kontaktus su Baltarusijos šauliais.
– O Jūs pats – „prisiekęs“ medžiotojas?
– Medžioti labai mėgstu, tačiau pradėjęs rūpintis Federacijos reikalais turiu gerokai mažiau laisvo laiko. Nors iš pradžių buvo medžioklė, o sportas atsirado vėliau.
– Kokia mėgstamiausia Jūsų medžioklės rūšis?
– Sunku būtų ką nors išskirti. Nors, ko gero, pažymėčiau ančių medžioklę. Pirmiausiai už sportinį, galima sakyti, jos pobūdį, nes šaudyti tenka labai daug. Beje, ančių pas mus nemažai, tad yra kur pasireikšti.
– Linkiu Jums sėkmingos sporto veiklos ir geros medžioklės.
*Tranšėjinis stendas (trap) – rungtis, kurioje šauliai varžosi stovėdami vienoje ugnies linijoje, esančioje už 15 metrų nuo tranšėjos, kurioje yra 15 svaidymo mašinų. Šaulys nežino, kuria kryptimi iš trijų galimų (į kairę, į dešinę ir tiesiai) išlėks taikinys (lėkštelė).
**Compact Sporting – rungtis, maksimaliai priartinta prie tikros medžioklės sąlygų, joje šauliai varžosi stovėdami vienoje ugnies linijoje, esančioje už 4–8 metrų nuo sąlyginės stačiakampės aikštelės (40 m x 25 m ploto), aplink kurią sustatytos svaidymo mašinos, jų skaičius – nuo penkių, gali būti ir daugiau. Taikiniai skrieja įvairiomis trajektorijomis: iš kairės į dešinę, iš dešinės į kairę, kai reikia šauti pavymui ir priešpriešiais.
Pirmoje nuotraukoje (iš kairės): Vilius Raicevičius, Laurynas Mitkus, Sigitas Reinikis, Audrius Katliorius, Stasys Jurkus, Algirdas Viršila.
Antroje nuotraukoje: Čekijos, Norvegijos ir
Švedijos komandos, bendrojoje įskaitoje užėmusios atitinkamai 1-ąją, 2-ąją ir 3-ąją vietas.
Kalbėjosi: Mikhail Batsian
Šaltinis: Žurnalas “Medžioklė ir Žvejyba Baltijoje”
Kopijuoti ar kitaip platinti čia pateikta turinį be mūsų sutikimo draudžiama!
