Parlamentarai antradienį vėl balsuos dėl Medžioklės įstatymo pataisų. Pasak Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko Algimanto Salamakino, jei jos bus priimtos, įstatymas bus daug palankesnis miško ir žemės savininkams. Praėjusią savaitę dėl pakeitimų balsavo tik 64 parlamentarai, o norint priimti įstatymą reikia, kad balsavime dalyvautų bent 71 Seimo narys.
Skaičiuojama, kad miškų savininkų dabar 240 tūkstančių. Daugelis jų – smulkūs, valdantys po kelis hektarus. Medžiojančiųjų – maždaug 30 tūkstančių.
Pasak savininkų, iki šiol daugiau paisoma medžiotojų interesų. Jie, gavę leidimus, gali medžioti ir valstybės, ir privačiuose miškuose. Įstatymo pataisos, pasak jų rengėjų, esą palankesnės miško ir žemės savininkams.
„Miškų savininkas galės uždrausti medžioti savo miškuose medžioti, bet tada jis negaus išmokų už padarytą žalą. Be to, jei turi 100 hektarų miško, jis galės besąlygiškai įstoti į medžiotojų būrelį“, – pataisų nuostatas vardijo Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas.
Miškų savininkų asociacijos vadovas teigia, kad Medžioklės įstatymas pažeidžia savininkų teises laisvai tvarkyti nuosavybę.
„Žvėrių skaičių, medžioklės terminus nustato valstybė. Dėl medžioklės bet kurioje teritorijoje turėtų būti susitarimas tarp žemės savininko arba valdytojo, jei žemė – valstybės, ir medžiotojų būrelio ar klubo. Šiuo metu paliekama sovietinė sistema“, – atkreipė dėmesį Miškų savininkų asociacijos pirmininkas Algis Gaižutis.
Parlamentaras Bronius Bradauskas teigia, kad žvėrys – valstybės nuosavybė, juos medžioti – viešasis interesas, esantis aukščiau negu privatūs savininkų siekiai. Tačiau B. Bradauskui etikos sargai nuo balsavimo rekomenduoja nusišalinti. Grupelė liberalų kėlė klausimą, ar B. Bradauskas, prieš savaitę tapęs Lietuvos žvejų ir medžiotojų draugijos pirmininku, balsuodamas dėl Medžioklės įstatymo pataisų priėmimo nesupainios viešųjų ir privačių interesų.
„Medžioklės ploto vienetas – plotas, kur gali gyventi žvėrių populiacija, – yra tūkstantis ha. Tačiau savininkai siekia suskaidyti tuos plotus į mažesnius – po 100 ha ar mažiau, ten įrengti šeryklas, prisikviesti užsieniečių ir paraduoti tuos žvėris jiems. Tai kieno žvėris parduos – ar ne mūsų visų?“, – kalbėjo Seimo narys, Medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Bronius Bradauskas. Dėl Medžioklės įstatymo pataisų Seimas balsuos antradienį.
Kristina Jackūnaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba
