Ar afrikinis kiaulių maras pasiekė Alytaus rajoną?

Nors nuo pat praeitų metų lapkričio mėnesio pradžios Dzūkijos medžiotojai savo medžiojamų miškų plotuose rado daugybę kritusių šernų, su labai panašiais į afrikinio kiaulių maro ligos požymiais, visos šalies valdžios įstaigos lyg įniršę ir sukandę dantis vilkai tam priešgyniauja, kad tai ne ši liga ir čia nieko baisaus. Visgi realybė yra kur kas nemalonesnė.

Neoficialiais duomenimis kaimyniniuose Varčios, Gedimino ir Kalesnykų miškuose per pastaruosius du mėnesius medžiotojai rado ir užkasė apie 30-40 įvairiausio amžiaus šernų. Bene visų išoriniai požymiai buvo tie patys: ant snukio išmestos putų ar kraujo žymės, pažastyse, kakle – nusidriekusios juodos dėmės.

Kalbintas Alytaus apskrities maisto ir veterinarinės tarnybos vyr. gydytojas Romas Černius sakė, jog visi bandiniai, įtarti dėl šios ligos, Vilniuje patikrinus – nepasitvirtino. Pasak gydytojo, šernai kaip ir žmonės gali turėti daugybę mirtinų ligų. O kokios būtent šiandien užpuolusios ilgasnukius, nors R.Černius ir pats medžiotojas, atsakyti negalėjo.

Visgi nenorintys prisistatyti medžiotojai nedrąsiai pusė lapų kalba, jog afrikinio kiaulių maro (ar panašios klasikinio kiaulių maro) ligos nepripažįstama dėl politinių ir ekonominių motyvų, nes vos tai padarius, Lietuvai grėstų siaubingos ekonominės sankcijos. O kadangi ši gyvūnų liga nepavojinga žmonėms, todėl taip ir delsiama, kol ligos proveržis liausis savaime. Bene pagrindinis ligos stabdis būtų – niekaip neprasidedanti žiema.

Nors vietos gyventojai sunerimę dėl šio neįprasto reiškinio ir vis dažniau kreipiasi į pažįstamus medžiotojus paaiškinimų, visgi gyvenant demokratinėje valstybėje jų dar neturime. Niekas šernų kritimo priežasčių nesiskubina skelbti. Vis laukiame…