Anoniminės karvės išėda šėryklas

Ne paslaptis, kad mėsinė galvijininkystė Baltijos šalyse tampa vis populiaresnė. Ir tai ne melžiamos karvės, kurias sunku laikyti ir prižiūrėti. Daugelis laiko mėsinius galvijus, bet ne visi juos vertina taip, kaip derėtų.

 

Su Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento specialiste Jolanta Urbelionyte daugiausia kalbėjome apie vilkų sumedžiojimo limitus, plėšrūnų daromą žalą ir žmonių nenorą pranešti savivaldybėms apie nuostolius. Pasak J. Urbelionytės, net materialinės kompensacijos ne visada paskatina galvijų savininkus pranešti apie papjautus ir sužeistus gyvūnus.

Tačiau į pokalbį įsisuko ir netikėta tema – apie žalą, kurią medžioklės ūkiui padaro… karvės. Šį kartą – apie konkretų įvykį. Deja, medžiotojas, kuris skambino į Aplinkos ministeriją, neįvardijo nei savo būrelio, nei rajono, kur susidarė ši keista situacija. Vienas šeimininkas investavo tūkstančius eurų į mėsinių galvijų ūkį, bet paskui ignoravo begėdišką savo bandos elgesį. Karvės savavališkai būriais išeidavo iš aptvarų ir dabar gyvena laisvėje. Ilgą laiką jos ganėsi taip, kaip dera normalioms karvėms, bet paskui atrado, kad egzistuoja viliojimo vietos. Dabar medžiotojų įrengtos šėryklos reguliariai išėdamos. Pastebėta, kad tai buvo pabėgusios mėsinės karvės.

Nesuprantama, kodėl vertingosios karvės buvo taip išleistos į laisvę, bet tai aiškiai yra Maisto ir veterinarijos tarnybos kompetencija. Institucijos pareiga būtų nustatyti, kuriame rajone vyksta tokia netvarka, rasti šeimininką ir liepti jam pasirūpinti savo banda.

 

Šaltinis žurnalas „Medžioklė“
Autorius KATARYNA ŠTERNA
Kopijuoti ar kitaip platinti čia pateiktą turinį be mūsų sutikimo draudžiama!

Komentarai