Pusautomatis ančių medžioklėje – patikimiausias ginklas?

Medžioklinis šautuvas, ypač dvivamzdis, asocijuojasi su bazinėmis, klasikinėmis vertybėmis – du šūviai, du laimikiai (žinoma, idealiu atveju). Šis šautuvas daugeliui medžiotojų asocijuojasi su kokybe, o ne kiekybe, kaip kad pusiau automatinis lygiavamzdis šautuvas, liaudyje vadinamas pusautomačiu. Tačiau yra medžiotojų, kurie rinksis pusautomatį, nes laiko jį daug tinkamesniu būtent ančių medžioklei. Apibendrinome įvairių medžiotojų nuomones apie pusautomačio naudojimą medžioklei.

 
Oficialus F.A.I.R atstovas Lietuvoje UAB „Normark“. El.paštas deividas@normark.lt

Žmonių skonis skiriasi, bet yra medžiotojų, teikiančių pirmenybę pusautomačiui. Pusautomačių didžiausias privalumas yra trečiasis šūvis, tarsi suteikiantis saugumo jausmą. Žinoma, kiekis nepakeičia kokybės. Šaudyti reikia mokėti ir meistriškumas turi didelę reikšmę, bet daugelis ilgainiui įsitikina, kad pusautomatis būtent ančių medžioklei yra patikimiausias įrankis.

Šaudymo ekspertai pataria treniruotis pradėti pusautomačiu. Tai ypač taikoma jaunuoliams ir moterims dėl mažesnės atatrankos, tačiau dauguma Baltijos šaulių skrendantiems taikiniams šaudyti pasirinko vertikaliai dvejintus lygiavamzdžius (angl. over-and-under). Taikymasis su šiais ginklais yra visiškai skirtingas, taip pat ir šūvio greitis. Labai sunku priprasti, jeigu pereinama nuo klasikinio medžioklinio šautuvo prie pusautomačio ir atvirkščiai. Daugelis teigia, kad pusautomačiu šauti lengviau, be to, atsižvelgtina į tai, kad šio ginklo vamzdis yra toliau negu klasikinio, o tai yra didelis privalumas. Prie pliusų dar paminėtina tai, kad pusautomačio šūvio atatranka yra gerokai mažesnė.
Žinoma, dviem trimis šūviais skirtumo nepajusi, bet šaudant daug yra lengviau, kai atatranka mažesnė. Paprastai sakant, taip nepavargstama. Daugelis, nuvažiavę į šaudyklą, pašaudę į kokius 25 taikinius patiria nemalonų jausmą – galva apdujusi, petys mėlynas. Su pusautomačiu šioje situacijoje bus daug lengviau. Be to, negalima pamiršti, kad droselis atatranką sustiprina.

VIENA TRAJEKTORIJA. Bus medžiotojų, kurie prieštaraus, kad, stabdant atatranką, pusiau automatinis šautuvas praranda dalį energijos, tačiau, nuvykę su juo į medžioklę, nieko tokio nepastebės. Mažesnė pusautomačio galia tikrai netrukdo sėkmingai medžioklei. Daug kas priklauso ir nuo amunicijos, ir nuo paties šaulio. Vienas didžiausių pusautomačio pliusų yra tai, kad jis turi vieną vamzdį, taigi ir vieną šovimo trajektoriją visiems šūviams. Pasitaiko, kad net žinomų gamintojų klasikinių šautuvų abu vamzdžiai turi nuokrypį, kartais net iki 30 cm. Tai reiškia, kad prišaudyti galima tik vieną vamzdį, o šaunant kitu reikės galvoti apie korekciją. Prieš pusautomačius daugelis turi neigiamą nusistatymą dar ir todėl, kad, pavyzdžiui, vyresni šauliai jau nuo senų laikų pripratę varomojoje medžioklėje į vieną vamzdį dėti kulką, o į kitą – šratus. Didžiausi stebuklai nutinka tada, kai ateina briedis, bet iš susijaudinimo supainiojami vamzdžiai ir į didįjį gyvūną iššaunama lapei skirtais šratais. Į pusautomatį dedama viena amunicija. Tai viską palengvina, tačiau kiti sakys, kad tai yra vienas didžiausių jo minusų.

 

VIS DĖLTO PUSAUTOMATIS. Kartą vienas jaunas medžiotojas klausė, kokį ginklą rinktis pirmąjį. Kaip pirmąjį daugelis pataria pusiau automatinį. Bet tai yra kiekvieno individualaus skonio reikalas, taip pat reikia atsižvelgti į kainą – ką naujasis medžiotojas gali sau leisti. Pusautomatį lengva valyti, taip pat kaip ir klasikinį. Čia nėra nieko sudėtinga. Tik reikia turėti omeny, kad kai kuriems modeliams po kiekvieno šaudymo reikėtų išvalyti išmetamųjų dujų stūmoklį, kuris apdega. Bet paprastai po medžioklės užtenka nuvalyti ginklo išorę, kad nerūdytų. Galima nuvalyti ir droselį, kuris nuo šūvių išsipurvina. Girdėta, kad medžiotojai skundžiasi: šaudant lengvesniais šoviniais, pusautomatis nebeužsitaiso. Tokiu atveju greičiausiai bus kalti užtaisymo stūmokliai, kuriuos paprastai galima sureguliuoti. Jeigu spyruoklė jautresnė, ginklas užtaisys ir ne tokius stiprius šovinius. Kitais atvejais stebina medžiotojų neatsakingumas ar abejingumas. Nuvažiuoja į mišką su nauju pusiau automatiniu šautuvu, užtaiso tris kulkas. Priartėjus šernų bandai, vieną kartą iššauna ir supranta, kad ginklas šovinio nebeužtaiso, ir visi šernai nubėga.

Su ginklu, ypač nauju, būtina nuvažiuoti į šaudyklą ir pašaudyti. Reikia suprasti, kokie šoviniai geriau tinka, kur šauna, kaip krinta ant peties. Geriausia, kad medžiotojai pabandytų įvairius dalykus, pašaudytų, paeksperimentuotų su amunicija, taikiniais. Medžioklėje būna įvairių situacijų, bet ir galimybių yra daug. Galima rasti geriausius sprendimus. Paprastai viskuo domisi ir naujus dalykus išbando būtent jaunesni medžiotojai.

KAINA IR KOKYBĖ. Ginklų gamintojai siūlo įvairias kainų kategorijas. Galima važiuoti žiguliu, galima važiuoti mersedesu – skirtumą pajus kiekvienas. Pavyzdžiui, geriausios kainos, kuri neperžengs 500 eurų ribos, bus Rusijoje gamintas „MP 153“, tačiau šio ginklo spyna sunki, ją reikia traukti su jėga, pats ginklas taip pat nerangus. Kalbant apie brangius ginklus, labai didelis dėmesys skirtas įvairioms smulkmenoms, detalėms, todėl juos bus labai patogu naudoti. Pavyzdžiui, yra ginklų, kurių spyną galima atitraukti minimaliomis pastangomis. „FAIR“ ir „Benelli“ gamina labai gražius ginklus, kuriuos lengva valyti ir sudėti, jie užtaisomi inercijos principu. Juos daug paprasčiau valyti, nes nesusidaro degėsių, priešingai nei pagal išmetamųjų dujų užtaisymo principą. Internete rasite vaizdo klipų, kuriuose į orą metama lėkštė, o per keturias sekundes šaulys sudeda ginklą ir iššauna. Tačiau kiekvienas pasirenka ginklą pagal savo galimybes ir reikmes.

REIKIA TRENIRUOTIS. Pusautomatį galima naudoti ir kitokiai medžioklei, ne tik ančių. Pavyzdžiui, trimis šoviniais varomojoje medžioklėje galima sumedžioti tris šernus. Pusautomatis pravers ir bebrų medžioklei. Nereikėtų manyti, kad nusipirktas ginklas šaudys pats. Tam, kad medžioklė būtų sėkminga, kiekvienas visų pirma turi išmokti šaudyti nepriklausomai nuo ginklo tipo. Sunku vienam pačiam važiuoti į šaudyklą ir pradėti treniruotis. Geriau tai daryti kompanijoje, tada šis užsiėmimas būna linksmesnis, taip pat atsiranda motyvacija ir stimulas mokytis. Galima paminėti kelis pliusus, būdingus klasikiniams šautuvams. Jų ištekliai tikrai didesni. Sportiniu vertikaliai dvejintu lygiavamzdžiu galima iššauti šimtus tūkstančių šovinių, kas neįmanoma su pusautomačiu, bet šis aspektas tikrai nėra taikomas eiliniam medžiotojui, kuriam šio ginklo užteks visam gyvenimui. Šiuo šautuvu galima šaudyti lengvais šoviniais, kurie netiks pusautomačiui. Šaudant pusautomačiu, galima lengvai pasilinksminti, nes yra galimybė iššauti trečią kartą. Tačiau vis tiek, nepriklausomai nuo to, ar medžiojama pusautomačiu, ar klasikiniu šautuvu, dėmesį reikia skirti saugumui ir kokybei.

Tekstas: NERIJUS BELEVIČIUS
Redagavo: Miske.lt
Šaltinis: Žurnalas “Medžioklė”
Kopijuoti ar kitaip platinti čia pateiktą turinį be mūsų sutikimo draudžiama!

Komentarai